Panevėžys.Kiekvienam gyvulininkystės ūkiui labai svarbu turėti derlingus ir ilgaamžius žolynus. Tai kokybiško ir ekonomiško pašaro garantas. Praėjusių metų sausros akivaizdžiai parodė ūkiuose auginamų žolynų pliusus ir minusus. Juos įvertinus, galima planuoti, ką žolynuose reikės pakoreguoti pavasarį. Gal dalį jų teks atsėti, o dalį atnaujinti?

Įvertinkite turimų žolynų būklę

„Praėjusio sezono specifinės meteorologinės sąlygos parodė: jei ūkio žolynai buvo blogos botaninės sudėties, gauti labai prasti atolų derliai. Dėl vyravusios sausros žolynų derlius buvo pjaunamas dviem savaitėmis vėliau nei įprastai. Gausesni atolai (žolynų atžėlimas) buvo tuose ūkiuose, kurie augino eraičinsvidrių ir ankštinių (liucernų) žolių mišinius. Žolynai, sudaryti tik iš varpinių žolių, nebuvo tokie efektyvūs, kaip mišiniai su ankštinėmis žolėmis“, – pastebi Vilmantas Petrauskas, ilgametę praktiką žolininkystės srityje turintis UAB „Dotnuva Baltic“ bei AB „Linas Agro“ vadybininkas.

Pašarų ruošimo sezonui pasibaigus, kiekvienas ūkis įvertina savo turimų žolynų būklę, gautus derliaus rezultatus. V. Petrauskas pataria atkreipti dėmesį į žolynų trūkumus. Jei per paskutinį naudojimo sezoną atžėlimas buvo prastas, reikėtų planuoti žolynų atsėjimus, sutankinimus (2–4 metų senumo žolynuose) arba ūkyje įrengti naujus žolynus.

Nusprendus naujai įrengti žolyną, labai svarbu teisingai pasirinkti žolių rūšis, kurios būtų tinkamiausios augti ūkyje vyraujančiuose dirvožemiuose

Jeigu sudėjus metinį žolės derlių, paaiškėja, kad jis yra daugiau kaip 30–40 proc. mažesnis, lyginant su buvusiu ankstesniais (pirmais-antrais) naudojimo metais, tai žolyną vertėtų sutankinti. Pirmiausiai išretėja daugiametės svidrės ir eraičinsvidrės. Jeigu jų žolyne per mažai, galima įsėti papildomai. Žolyno sutankinimo efektas būna didžiausias, kai įsėjamos varpinės žolės. Sutankinti ankštines žoles yra sudėtingiau.

Sprendžiant, ar žolyną jau reikia atsėti iš naujo, įvertinamas ne tik derlius, bet ir jo sudėtis pagal žolių rūšis, piktžolėtumas. Jeigu žolyne 30 proc. ir daugiau žolių rūšių yra kitokių, negu buvo sėta, gerosios žolės išnykusios, labai daug piktžolių, kurias naikinti jau per brangu, racionalu žolyną atsėti naujai.

Planuojant atsėti ar atnaujinti žolynus, specialistas pataria nepamiršti optimalaus jų tręšimo. Geriausiai žolyno tręšimą planuoti pagal lauko, kuriame ketinama jį įrengti, dirvožemio agrocheminius tyrimus. Labai svarbu tinkamai subalansuoti NPK santykį, reikia nepamiršti ir mikroelementų.

Į ką atsižvelgti, renkantis žolių mišinius

Žolių mišinių parinkimas labai svarbus etapas, siekiant įsirengti derlingą ir ilgalaikį žolyną. V. Petrauskas mišinių parinkimą pataria pradėti, įvertinant dirvos, kurioje jie bus auginami, tipą, žolyno paskirtį ir jo ilgaamžiškumą.

Nusprendus naujai įrengti žolyną, labai svarbu teisingai pasirinkti žolių rūšis, kurios būtų tinkamiausios augti ūkyje vyraujančiuose dirvožemiuose. Pavyzdžiui, turint derlingas dirvas, verta planuoti 2–3 metų amžiaus žolyną, kuriame auginsime intensyvias žolių rūšis – daugiametes svidres, eraičinsvidres. Jeigu planuojame žolyną laikyti 5–6 metus, tai jame turėtų būti tikrojo eraičino ir pašarinių motiejukų. Turint laukus su ankštu gruntiniu vandeniu, kuriuose yra didelė užmirkimo tikimybė, reikėtų auginti drėgmei atsparesnes žoles. Tiktų mišiniai su nendriniais eraičinais. Raudonieji eraičinai neblogai auga smėlingos dirvose.

Jeigu aktualu iš žolyno gauti kuo didesnį kiekį baltymų, tuomet derlingose žemės trumpam laikymui vertėtų sėti raudonuosius dobilus. Ilgesniam auginimui (4–5 metams) tinka liucernos, kurios dar bus ir garantas atžėlimui sausrų atveju. Ganymui, be abejo, labiausiai tinka baltieji dobilai, nes jie iš ankštinių yra atspariausi mindymui. Ekologiniai ūkiai irgi turėtų rinktis mišinius su didesniu ankštinių žolių kiekiu, nes jos sukaupia dirvoje azoto.

Renkantis žolių mišinį, taip pat svarbu atsižvelgti ir į žolyno paskirtį: ar jis bus skirtas ganymui, ar pjovimui, šienavimui ir pan. Numačius paskirtį, žiūrima, koks būtų tokios žolyno sudėties baltymų ir angliavandenių santykis. Jei siekiame maksimalaus angliavandenių ir baltymų balanso, negalime tikėtis ilgalaikio žolyno. Norint gauti maksimalų angliavandenių ir baltymų kiekį, reikės sėti daugiametes svidres ir daug ankštinių. O šie augalai nėra ilgaamžiai.

AB „Linas Agro“ produkto vadybininkas Vilmantas Petrauskas pataria atkreipti dėmesį į žolynų trūkumus: jei per paskutinį naudojimo sezoną atžėlimas buvo prastas, reikėtų planuoti žolynų atsėjimus, sutankinimus arba ūkyje įrengti naujus žolynus

Ganymui skirtuose mišiniuose turi vyrauti būtent šiam tikslui tinkamos ir mindymui atsparios žolės: baltieji dobilai (pašaro baltymų šaltinis) ir daugiametės svidrės (pašaro angliavandenių šaltinis). Pritaikant mišinį prie vietos klimato sąlygų, pridedama raudonųjų dobilų ar tikrųjų eraičinų. Ganymui tinkami mišiniai būtų „Dotnuva 24“, „Dotnuva 1“, „Messad 2“.

Pjovimui skirti mišiniai pasirenkami pagal ilgaamžiškumą ir produktyvumą. Jie gali būti trumpaamžiai, bet labai produktyvūs, arba ilgesnio naudojimo laiko. Trumpaamžiai, pavyzdžiui, mišinys „Pjovimui 1“, naudojami iki 2–3 metų. Ilgaamžiškesnis yra mišinys „Pjovimui 2“, kurį galima naudoti iki 4 metų. Tikintis gero žolyno atžėlimo, esant karštoms vasaroms, vyraujant sausiems orams, patartina auginti mišinius su liucernomis: „Dotnuva L1“, „Pjovimui 3“. Jeigu po pirmos pjūties antrasis ir trečiasis žolės atolai planuojami naudoti ganymui, būtų galima rinktis mišinį „Dotnuva L2“.

Norintiems mišinių, galinčių augti įvairaus našumo dirvose ir naudoti juos tiek ganymui, tiek pjovimui ar šieno ruošimui, tiktų „Dotnuva 21“ arba „Dotnuva 2“.

Tad kiekvienam ūkiui ir kiekvienam laukui galima sudaryti specialius mišinius, geriausiai atitinkančius vietos sąlygas, poreikius ir tikslus. Žolininkystės specialistai atkreipia augintojų dėmesį, jog svarbu ne tik pasirinkti mišinio sudėtį, bet ir po to tinkamai žolyną naudoti. Ypač reikšmingas optimalus žolių pjovimo laikas. Pjaunant pavėluotai, patiriami dideli pašaro maisto medžiagų nuostoliai, kuriuos paskui reikia kompensuoti į racionus įtraukiant daugiau nepigiai kainuojančių koncentratų.

Gyvulininkystės ūkių patirtis

Apie 1,5 tūkst. galvijų (iš jų – 960 melžiamų karvių) turinti Akmenės rajono Papilės ŽŪB kasmet augina maždaug 470 ha žolynų ir 350 ha kukurūzų. Beveik visi žolynai yra pjaunamo tipo, kadangi galvijai laikomi tvartuose, o šėrimui naudojamas žolių ir kukurūzų silosas. Iš kukurūzų gaminamas silosas ir grūdainis, dalis jų skirta grūdams. Žolynų sudėtyje vyrauja daugiametės svidrės, eraičinsvidrės ir liucernos. Be to, visuose mišiniuose yra ir baltųjų dobilų. Ūkio tikslas – užsiauginti pašaro su kuo didesniu baltymų kiekiu ir minimalizuoti papildomas investicijas į jų pirkimą.

Papilės ŽŪB vadovas Algis Revuckas sako, kad norint sumažinti sausrų riziką žolių derliui, beveik visuose pjovimui skirtuose žolynuose augina liucernas. Tai garantuoja atolų derlius net ir sausiausią vasarą. Kokybiško ir ekonomiško pašaro garantas – savalaikis žolių pjovimas, nepavėluotas, tikslus tręšimas ir žolynų atnaujinimas.

Kėdainių r. Ažytėnų ŽŪB vadovas Šarūnas Šiušė taip pat įsitikinęs: kol nesuprasime, jog į žolynus reikia žiūrėti taip pat atsakingai, kaip ir į rapsų ar javų auginimą, tol maksimalaus norimo rezultato negausime. Šiame ūkyje pagrindinis dėmesys kreipiamas į mišinio parinkimą kiekvienam laukui atskirai, laiku atliktas tręšimas pagal dirvą ir jame augančias žolių rūšis. Siekiant sumažinti sausrų įtaką atolams ir padidinti baltymų kiekį silose, praėjusiais metais buvo pasirinkta sėjimui eraičinsvidrės ir mėlynžiedės liucernos, kurios užtikrina angliavandenių ir baltymų balansą mišiniuose.

Ažytėnų ŽŪB laiko apie 700 galvijų (iš jų – apie 330 melžiamų karvių). Žolynų plotas – 230 ha (iš jų 80 ha paupio pievos, skirtos pasyviam naudojimui telyčioms ir užtrukusioms karvėms). Auginami pjaunamo tipo žolynai, skirti siloso gamybai. Jie intensyviai naudojami 3–4 metus.

Bendrovė taip pat kasmet pasėja apie 100 ha kukurūzų. Maždaug 75 proc. jų plotų panaudojama silosui, o 25 proc. grūdainiui gaminti. Praėjusiais metais dalis kukurūzų buvo nukulta grūdams.

Tad remiantis ūkių patirtimi, verta turėti kelis žolynus: tiek mažesnio našumo, tiek intensyvesnio naudojimo. „Teisingai pasirinkus žolių mišinius, tinkamai pritaikius auginimo technologiją ir žolynų priežiūrą, galima gauti maksimalų žolės derlių ir jų kokybės santykį iš mažesnio žolyno ploto, o likusius plotus skirti ir pelną gauti iš kitų ūkyje auginamų augalų“, – apibendrina žolininkystės specialistas V. Petrauskas.

Užs. Nr.9736