Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Verslo informacija
​​​​​​​Pieno ūkiai žvalgosi modernių sprendimų

Kėdainiai. Kaip plėtoti turimą pieno ūkį ir dirbti efektyviai? Ko reikia, kad ūkininkų vaikai norėtų tęsti tėvų ne vieną dešimtmetį puoselėtas pienininkystės tradicijas?

Vienas pagrindinių atsakymų – ūkis turi būti modernus, kuriame sunkiausius ir darbui imliausius procesus, tarp kurių svarbiausias melžimas, atliktų automatinės sistemos.

Būtent tai ir verčia pieno ūkio savininkus ieškoti sprendimų, kaip atnaujinti fermas, modernizuoti ūkius, diegiant pažangias sistemas, palengvinančias pieno gamybos technologinius procesus. Galvoti apie investicijas šiuo metu skatina ir galimybė gauti ES paramą gyvulininkystės ūkiams modernizuoti.

Tad žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ nariai, ieškodami savo ūkiams tinkamų sprendimų, keliauja po ūkius, kuriuose dirba skirtingų gamintojų įranga. Vienas iš tokių ūkių, kuriame lankėsi pieno ūkių savininkai – Labūnavos žemės ūkio bendrovė Kėdainių rajone.

Šiame ūkyje senos, dar prieš penkis dešimtmečius statytos fermos pritaikytos laisvam gyvulių judėjimui ir automatizuotam melžimui olandiškais Gemini robotais, kuriuos gamina kompanija „BouMatic“. Rekonstruojamuose tvartuose taip pat diegiama ir kita įmonės „Dotnuva Baltic“ atstovaujamų gamintojų gyvulininkystės ranga.

Žemės ūkio bendrovėje jau rekonstruotos dvi fermos, kuriose karves melžia 4 robotai, trečiosios fermos atnaujinimą ir pritaikymą automatizuotoms sistemoms planuojama pabaigti iki gruodžio vidurio. Per kelis ūkio modernizavimo etapus iš viso bus įdiegta 10 gamintojos „BouMatic“ melžimo robotų.

Kooperatyvo „Pienas LT“ nariams Labūnavos ŽŪB gyvulininkystės padalinio modernizavimo etapai, taip pat „Dotnuva Baltic“ siūlomi fermų sprendimai pristatyti trečiojoje šiuo metu rekonstruojamoje bendrovės fermoje, kurioje iki gruodžio vidurio bus įdiegti dar du melžimo robotai, mėšlo šalinimo skreperiai, pradės dirbti automatinė pašarų pristūmimo įranga, o karvės ilsėsis ant vandens guoliaviečių

Pasirinkimą lėmė melžimo principas

Kooperatyvo „Pienas LT“ nariams pristatydamas Labūnavos ŽŪB  pienininkystės padalinio modernizavimo etapus, jos direktorius Simonas Greičius pabrėžė, kad bendrovėje naudojama įvairių gamintojų technika, ne tik įsigyta iš įmonės „Dotnuva Baltic“.

„Galėjome įsigyti bet kurio gamintojo įrangą, tačiau renkantis robotus man svarbūs buvo du dalykai. Pirmiausia – melžimo principas, kai melžikliai uždedami ne per šoną, o per galą – taip gyvuliai mažiausiai blaškomi. Antras dalykas – galimybė robotus lengvai pervežti į kitą vietą, nes jau iš gamyklos jie pristatomi surinkti ir veikiantys, tad gali statyti, kur nori“, – „BouMatic“ įrangos pasirinkimo kriterijus atskleidė bendrovės vadovas pieno ūkių robotizacijos galimybėmis besidomintiems ūkininkams.

Labūnavos žemės ūkio bendrovės pirmininkas Simonas Greičius sako, kad pasirinko BouMatic Gemine melžimo robotus dėl išskirtinio melžimo principo ir galimybės juos statyti, kur nori

Ketverius metus bendrovei, dirbančiai 2 750 ha ir užauginančiai vienus didžiausių grūdų derlius Lietuvoje, vadovaujantis S. Greičius pasakoja, kad iš pradžių sprendė dilemą, ką daryti su bendrovės gyvulininkystės padaliniu, kuris ilgą laiką buvo itin brangus pomėgis. Pasirinkimai buvo du – arba jį likviduoti, arba kažką daryti, kad iš pieno pavyktų uždirbti.

Jis neslėpė, kad melžimo robotai jam pirmiausia asocijavosi su nauja ferma, tad svarstyta statyti naują didelę fermą, tačiau, vadovo skaičiavimais, tokios investicijos suma būtų siekusi apie 8 milijonus, o galiausiai išaugusi gal net ir iki 10 mln. eurų.

„Tad pradėjau naršyti internete, kaip pasaulyje sprendžiamos šios problemos. Radau vaizdelį, kai iš pievos karvė ateina į kažkokią pastogę, kurioje stovi melžimo robotas. Jis karvę pamelžia, o ji vėl nueina į pievą. Tada pagalvojau, jei jau pievoje gali robotas stovėti, vadinasi, visur gali. Iki tol įsivaizdavome, kad robotai skirti mažiems ūkiams, taip gimė mintis kiekvieną iš penkių turimą tvartų padaryti tam tikru mažu ūkiu. Tad taip ir pradėjome“, – bendrovės pienininkystės padalinio modernizavimo pradžią prisiminė S. Greičius.

Pasak jo, melžimo aikštelės neviliojo vien dėl to, kad kiekvieno melžimo metu prie jos turi būti žmogus, kurio darbo diena neišvengiamai turi prasidėti 4 valandą ryto.

Ne tik pateisino, bet ir viršijo lūkesčius

S. Greičiaus teigimu, pirmųjų dviejų tvartų rekonstrukcija ir melžimo robotų įdiegimas kainavo maždaug po 350 tūkst. eurų. „Padarėme vieną, pamatėme, kad robotai gerai veikia, tada antrą, išmokome dirbti. Dabar, kai susitinkame su kolektyvu, jau kokius tris keturis mėnesius nekalbame apie robotus, vadinasi, viskas veikia gerai, nors prieš tai pusantrų metų tai buvo pagrindinė pokalbių tema“, – sakė bendrovės vadovas.

S. Greičius priduria, kad pasiteisinę ir lūkesčius viršiję sprendimai skatina galvoti apie plėtrą, investuojant ir į naujos fermos statybas.

Jau iš gamyklos robotas atvežamas surinktas kaip vientisas veikiantis įrenginys, kurio viršuje sumontuota net vakuumo sistema

Šiuo metu Labūnavos bendrovėje melžiamos 505 karvės. S. Greičiaus teigimu, dėl trečiosios fermos rekonstrukcijos teko bandą beveik 100 karvių sumažinti, nes paprasčiausiai nebuvo kur gyvulių dėti. Trečioji bendrovės rekonstruojama ferma yra gerokai aukštesnė nei pirmosios dvi, o tai leidžia taikyti kitokius sprendimus, pavyzdžiui, aukščiau iškelti šėrimo stalą, kad galėtų dirbti automatinė pašarų pristūmimo įranga.

„Kai pabaigsime visus numatytus modernizavimo etapus, iš viso bendrovėje turėsime 10 melžimo robotų. Tada padidės ir banda, ir pieno kiekiai. Dar 2017 m., kai pradėjau vadovauti bendrovei, šiame padalinyje dirbo 58, dabar 32 darbuotojai“, – pastebėjo bendrovės vadovas, pasidžiaugdamas naujai priimtais jaunais specialistais, gebančiais išnaudoti pažangių technologijų galimybes.

Užtikrindamos gyvulių gerovę, automatizuotos melžimo sistemos leidžia ne tik mažinti žmonių skaičių, bet ir didinti primilžius, nes karvės melžiamos dažniau. Labūnavos bendrovėje per parą karves robotai melžia nuo 2,6 iki 2,8 karto.

„Esu agronomas, tad pradėjęs vadovauti Labūnavos bendrovei buvau iš tų žmonių, kurie nemėgo gyvulininkystės. Dabar galvoju, kad tai vienas įdomiausių darbų, kur gali planuoti ir turėti nuoseklumą. Nors augalininkystės srityje esame stiprūs, tačiau kviečių derliai svyruoja nuo 6 iki 10 tonų iš hektaro. Su pienu pradėjome nuo 8,5 t, dabar turime 10 ir žinau, kad kitais metais bus 11, o po 3 m. turėsime 12 t, o gal net ir didesnį primilžį iš karvės“, – tikino bendrovės vadovas.

Pasak jo, renkantis robotą svarbiausia, ne kiek karvių, o kiek pieno viena sistema gali melžti. Jis sutiko, kad šiuo metu Labūnavos bendrovėje dirbantys robotai pergrūsti gyvulių, nes vienas robotas melžia apie 55 karves, tačiau pabaigus rekonstruoti trečią fermą ši problema bus išspręsta. Vieno ŽŪB Labūnavos robotizuoto tvarto pajėgumai – 3 800 l pieno per parą.

Gali pasiūlyti sprendimus bet kuriam ūkiui

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis pabrėžė, kad ūkininkams sprendžiant dilemą, ar verta investuoti į pieno ūkį, ar pienas iš viso reikalingas, abejoti nereikėtų – nors plinta naujos tendencijos, tokios kaip skėrių valgymas ar augalinių pieno pakaitalų vartojimas, tačiau natūralūs kokybiški produktai ilgus šimtmečius buvo ir bus paklausūs.

Įmonės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis kvietė pieno ūkių savininkus pasitikėti aukštų kompetencijų bendrovės specialistais, galinčiais rasti kiekvienam ūkiui tinkamus sprendimus – nuo žemės ūkio technikos iki grūdų sandėliavimo ar fermų įrangos

„Žinoma, norint eiti pirmyn, ūkiuose būtinos investicijos. Džiaugiuosi, kad Lietuvos ūkiai išdrįsta investuoti ir rodo pavyzdį kitoms šalims. Jei prieš 15–20 m. važiuodavome į Vokietiją pasižiūrėti, kaip atrodo modernūs ūkiai, kokią techniką ir technologijas naudoja, tai dabar tais pavyzdžiais yra ne vienas mūsų ūkis, į kurį vežame svečius iš Vokietijos ir kitų šalių parodyti pirmą kartą įdiegtas naujoves, – sakė D. Valaitis, kviesdamas pasitikėti aukštų kompetencijų bendrovės specialistais, galinčiais rasti kiekvienam ūkiui tinkamą sprendimą. – Klientams dirbti su mumis patogu, nes gauna visą ūkiams reikalingą paketą – žemės ūkio techniką, grūdų sandėliavimo ir fermų įrangą.

Pristatydamas bendrovės „Dotnuva Baltic“ siūlomus sprendimus, fermų įrangos projektų vadovas dr. Genadijus Vorobjovas pirmiausia atkreipė dėmesį į visiems gerai žinomą statistiką, kad pieno ūkių Lietuvoje drastiškai mažėja, tačiau ūkiai, laikantys nuo 50 iki 150 karvių, yra potencialūs melžimo robotų pirkėjai, nes ieško ūkių plėtros ir efektyvinimo sprendimų.

Tarp tokių sprendimų – ne tik melžimo, bet ir šėrimo, mėšlo šalinimo darbų automatizavimas, mat bendrai jiems tenka apie 80 proc. darbo ir energijos sąnaudų visame pieno gamybos technologiniame procese.

Tad ką įmonė gali pasiūlyti norintiesiems modernizuoti pieno ūkius? Ogi visą pieno ūkiui reikalingą įrangą: pradedant olandiškais „BouMatic“ dviejų tipų melžimo robotais, kurie gali būti vienviečiai ir dviviečiai, karuselės tipo melžimo aikštelėmis, suomių ir vokiečių kompanijų gaminamomis pusiau automatinėmis ar automatizuotomis šėrimo sistemomis, amerikietiškais ar vokiškais pašarų pristūmimo robotais, kreikimo ir mėšlo šalinimo sprendimais, baigiant daniškais pieno aušintuvais, olandiška gyvūnų komforto įranga, tokia kaip tvarto apšvietimas, ventiliacija, šepečiai, kilimai ir guoliavietės (naujovė – vadinamosios vandens lovos), ir cheminiais produktais (rūgštiniais ir šarminiais plovikliais, tešmens higienos priemonėmis ir pan.).

„BouMatic“ melžimo robotuose įdiegti du gamintojos patentuoti dalykai. Pirma – 3D kamera, kuri tiksliai fiksuoja spenius, nuskaito jų būklę ir iš galo tarp užpakalinių karvės kojų uždeda melžiklius. Toks melžiklių uždėjimo būdas, sumažinantis karvės galimybę spardytis, yra antras patentuotas gamintojos sprendimas, perimtas iš amerikietiškų melžimo aikštelių“, – „BouMatic“ melžimo robotų išskirtinius sprendimus vardijo G. Vorobjovas.

Dar vienas išskirtinumas yra tai, kad jau iš gamyklos robotas atvežamas surinktas kaip vientisas įrenginys, kuriame sumontuota net vakuumo sistema. Melžimo robotas gali dirbti tiek naujame, tiek sename tvarte, norint jį paleisti reikia tik prijungti elektrą, vandenį ir pieno liniją, žinoma, būtinas ir internetas.

Žavi galimybė pritaikyti turimuose pastatuose

Tris dešimtmečius pieno ūkį Surviliškyje, Kėdainių r., puoselėjantys Erlenda ir Laimutis Turskiai sakė, kad ryžtis ūkio robotizacijai juos paskatino dukra Kamilė, veterinarijos gydytoja, praktiką atlikusi Labūnavos žemės ūkio bendrovėje.

„Ji pamatė, kaip galima modernizuoti senus tvartus ir pritaikyti melžimo robotams, nestatant naujų fermų, kurių statyba – milžiniška investicija. Nors dabar turime gerą darbuotojų kolektyvą, bet jis neišvengiamai sensta, o jaunimas nelabai nori dirbti prie gyvulių. Žiūrint į kelerių metų perspektyvą, arba turi pieno ūkį uždaryti, arba imtis kažkokių veiksmų. Tad ir imamės veiksmų, juolab kad dabar investicijoms laikas ypač palankus dėl galimybių gauti paramą“, – pastebėjo E. Turskienė, pridurdama, kad jau pradėti pirmieji darbai – „Dotnuva Baltic“ parengė brėžinius.

Kėdainių r. ūkininkus Erlendą ir Laimutį Turskius sužavėjo galimybė „BouMatic“ melžimo robotus pritaikyti turimuose pastatuose

Palaidam karvių laikymui ir automatizuotam melžimui Turskiai numatė pritaikyti turimus pastatus – pusę augalininkystės ūkio sandėlio. „Galvojame įsigyti du vienviečius „BouMatic“ melžimo robotus, o vienas iš pasirinkimo kriterijų – galimybė pritaikyti senoje fermoje ar turimuose pastatuose. Jei melžimo robotai mūsų ūkiui pasiteisins, galbūt ateityje robotizuosime ir senąjį tvartą, kuriame dar vis laikome karves pririštas“, – pasakojo ūkininkė, turinti 140 melžiamų karvių bandą, o iš viso su prieaugliu auginanti apie 250 gyvulių.

„Jei vaikai pieno ūkio nenorėtų perimti, jau galvočiau apie jo naikinimą“

Renginyje kalbintas Raseinių r. ūkininkas Jonas Galinaitis, atvykęs su vyriausiu iš trijų sūnų Tadu ir dukra Lina, veterinarijos gydytoja, neslėpė džiaugsmo, kad vaikai nori tęsti pienininkystės veiklą, tačiau tam būtina sąlyga – modernios fermos ir šiuolaikinė įranga. „Džiaugiuosi, kad turiu, kas perima ir tęsia mano veiklą. Jei vaikai pieno ūkio nenorėtų perimti, jau galvočiau apie jo naikinimą ir tikrai po tokius renginius nevažinėčiau domėtis naujovėmis“, – prisipažino J. Galinaitis, šiuo metu turintis 70 melžiamų karvių bandą.

Raseinių r. ūkininkas Jonas Galinaitis (dešinėje) į renginį atvyko su sūnumi Tadu, vyriausiu iš trijų sūnų, ir dukra Lina, veterinarijos gydytoja

Jei paraiška bus patvirtinta ES paramai gauti, maždaug apie pusę investicijoms reikalingos sumos pridėję iš nuosavų lėšų Galinaičiai planuoja statyti naują modernią 140–160 vietų fermą, įdiegti joje visą reikiamą šiuolaikinę įrangą, įskaitant ir du melžimo robotus. Kadangi Galinaičių šeima (tėvas ir trys jo sūnūs) ūkininkauja Dubysos pašonėje, regioninio parko viduryje, statyboms jie jau yra numatę ir tinkamą vietą – gerokai toliau nuo ūkio bazės, kad regioninio parko reikalavimai netrukdytų plėtrai, tarkime, kad, statant vieną fermą, nereikėtų griauti kelių pastatų.

„Galutinai dar nesame apsisprendę, kokius melžimo robotus rinksimės, tad domimės visų pagrindinių gamintojų įranga. Apvažiavome keletą ūkių, kuriuose dirba skirtingi melžimo robotai, taip bandome atlikti namų darbus. Gyvai dirbančios „BouMatic“ įrangos dar nebuvome matę, tad labai įdomu daugiau sužinoti apie šiuos robotus, kurie melžimo principu skiriasi nuo kitų gamintojų įrangos“, – sakė Tadas, mišraus Galinaičių šeimos ūkio, valdančio apie 500 ha, atstovas.

Užsakymo Nr. 10695

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Visos apklausos