Artėjant pavasariui, ūkininkai pradeda galvoti, kokiomis kukurūzų veislėmis užsėti savo pasėlius. Ir čia svarbiausia atsižvelgti į mūsų klimatines sąlygas.

Visiems žinoma, kad pavasaris Lietuvoje dažniausia įsibėgėja lėtai – vyrauja vėsūs orai, kuriuos papildo ir vėlyvosios šalnos.

Sėklininkystė šiandien pažengė tiek, kad naujos genetikos hibridinės kukurūzų veislės nulemia iki 30 proc. būsimo derliaus, todėl pagrindinis faktorius kukurūzų derliui ir kokybei yra kuo tikslesnis veislės pasirinkimas.

Kukurūzų veisles ūkininkai turėtų rinktis pagal tai, kokiems tikslams jie bus auginami: siloso gamybai, grūdainiui ar grūdams, mat kiekviena paskirtis pareikalaus skirtingų veislės savybių.

„Dotnuva Seeds“ produkto ekspertas Robertas Visockis pataria ūkininkams, planuojantiems auginti kukurūzus grūdams, atkreipti dėmesį į tokius veislės kriterijus, kaip derlingumas ir grūdų drėgmė, kuri derliaus nuėmimo metu Lietuvos sąlygomis turi būti mažiausia.

Tačiau, pasak eksperto, dažnai dėmesys kreipiamas tik į derlingumo potencialą, ignoruojant drėgmės faktorių, kas galutiniam rezultate trukdo ūkio rentabilumui. Neįvertinama, kokių sąnaudų prireiks  grūdus išdžiovinti iki keliamo 14 proc. drėgmės standarto bei kokios galutinės pajamos bus gautos pardavus derlių.

Pagal minėtus kriterijus Robertas Visockis išskiria kelias kukurūzų veisles, kurios pagal derlingumą ir drėgmę grūduose sėklininkystės ekspertų įvertintos kaip rentabiliausios, tai KWS NEVO (FAO 180) irKWS EXELON (FAO 190).

„Vidutinis šių veislių derlius 2022–2023 m., po išdžiovinimo, esant 14 proc. drėgmei, siekė 9,88 t/ha ir 9,44 t/ha. Vertinant grūdų drėgmės duomenis derliaus nuėmimo metu, KWS NEVO veislės ji siekė 28,35 proc., o KWS EXELON – 30,28 proc. Kitų, ne grūdinių, kukurūzų veislių drėgmė siekė 35–40 procentų.

„Dotnuva Seeds“ produkto ekspertas Robertas Visockis

Auginant kukurūzus grūdainiui, svarbiausias rodiklis, į kurį reiktų atkreipti dėmesį renkantis veislę, yra sausų medžiagų kiekis grūde – jis neturėtų viršyti 60–65 proc. ribos. Šiam tikslui tinka ne tik prieš tai minėtos grūdinės kukurūzų veislės, bet ir vadinamos dvigubo panaudojimo veislės, skirtos ankstyvo siloso ar grūdainio gamybai.

Gyvulininkystės ūkiams, siekiantiems didesnio grūdainio derliaus, kuris būtų nuimtas šiek tiek vėliau (palyginti su grūdinėmis veislėmis), išsaugant tinkamą sausųjų medžiagų (SM) kiekį grūde, vienas tinkamiausių sprendimų yra kukurūzų veislė KWS SANDIASirDUXXBURY (FAO 170)“, – tikina Robertas Visockis.

Renkantis kukurūzų veisles siloso ruošimui, produkto ekspertas rekomenduoja atkreipti dėmesį į veisles, kurių FAO yra nuo 190 iki 220.

„Siekiant užsiauginti aukštos energetinės vertės ir virškinamumo kukurūzų siloso pašarą, rekomenduojame rinktis veisles SY LIBERTY (FAO 200), SY TALISMAN (220), PUMORI (FAO 210) ar SANDIAS (FAO 180). Esant žemesnėms temperatūroms ankstyvais vystymosi tarpsniais, šios veislės auga greičiau ir tolygiau.

SANDIAS ir SY LIBERTY veislės dėl ankstyvesnio sausų medžiagų ir krakmolo kiekio sukaupimo tinkamesnės ankstyvo siloso gamybai, o ilgesnės vegetacijos – SY TALISMAN ir PUMORI veislės, šiek tiek vėlyvesniam derliaus nuėmimui“, – pataria R. Visockis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pašaras, pagamintas iš didesnės energetinės vertės kukurūzų veislių, leis sumažinti išlaidas koncentruotiems pašarams ir gauti didesnį pieno primilžį iš mažesnio kiekio pašaro.

Ūkiams, kurie nori, kad kukurūzai šėrimo racione sudarytų 50 ir daugiau procentų, reikėtų rinktis vadinamas subalansuotas veisles, kurių silosas yra mažesnės energetinės vertės, tai – LIGATO (FAO 220) ir DZEKPOT (FAO 200).

„Visada galima bandyti auginti didesnį FAO (230-260) turinčias veislės, kurių derliaus potencialas yra didesnis, tačiau tokio tipo veisles reikia sėti į labiau įšilusias dirvas, jos jautresnės pavasarinėms šalnoms, o palankiam augalų vystymuisi reikia aukštesnių temperatūrų.

Lietuvoje tokio tipo veislėms vegetacija yra per trumpa, ypač šiauriniuose regionuose. Čia augalai nepasiekia reikiamos brandos, o gautas pašaras dažniausiai būna žemesnių kokybinių parametrų.

Svarbu suprasti, kad rinkoje esama skirtingų veislių su prognozuojamu didesniu derliaus potencialu, tačiau čia nereiktų apsigauti. Labai svarbu žiūrėti į veislės tinkamumą mūsų vietinėms sąlygoms, mūsų klimatui. Todėl prieš rekomenduodami veisles klientams, mes atliekame gamybinius ar tiksliuosius bandymus vietinėmis sąlygomis.

Tik taip galime pamatyti, kaip ši veislė auga pas mus. Kokius derliaus ir kokybės rezultatus demonstruoja. Tik tada galime būti tikri, kad pasiūlysime perspektyviausias ir rentabiliausias veisles“, – įsitikinęs „Dotnuva Seeds“ produkto ekspertas Robertas Visockis.