Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Verslo informacija
Maisto tiekimo grandinės gyvybingumas: išsamaus tyrimo rezultatai
pixabay.com nuotr.

COVID-19 pandemija paveikė tiekimo grandines ir požiūrį į jų analizę. Tiekimo grandinių sutrikimai paveikė žemės ūkio ir maisto pramonės sektorius, kurie yra gyvybiškai svarbūs visuomenės aprūpinimo maistu požiūriu.

Pasaulyje atsigaunančios protekcionistinės politikos apraiškos dar labiau apsunkino tiekimo grandinės gyvybingumo palaikymą. Kovojant su pandemijos padariniais, Europos Sąjungos (ES) institucijos skubos tvarka rengė paramos programas, skirtas finansuoti tiek administracines, tiek mokslines didelio masto pastangas. Šios priemonės prisidėjo formuojant paramos schemas ES šalių narių lygmeniu.

Siekiant įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą disbalansą maisto tiekimo grandinėse, tyrėjai siūlė stiprinti jų gyvybingumą, ypatingą dėmesį skiriant maisto tiekimo grandinių tvarumui, atsparumui ir lankstumui. Nors mokslinėje literatūroje pateikiamos atskiros kovos su pandemijos padariniais priemonės, yra reikalinga integruota sistema ir veiksmingas įrankis, kurie pasitarnautų vertinant COVID-19 poveikį bei jį švelninančių politikos priemonių įtaką maisto tiekimo grandinėms.

Buvo atlikti ir ekonominiai žemės ūkio atsparumo tyrimai, tačiau jie neapėmė visos maisto tiekimo grandinės. Be to, tyrimuose paprastai neatsižvelgiama į procesų (ir duomenų), susijusių su tiekimo grandinės sutrikimų dėl COVID-19 šalinimui skirtų priemonių, vertinimo stochastiškumu bei neapibrėžtumu. Be to, tiekimo grandinių veikimą apsunkino 2022 m. prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina.

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslininkų įvykdytas Lietuvos mokslų tarybos finansuotas projektas užpildė minėtą tyrimų nišą, pasiūlydamas kiekybinį modelį, kurį galima pritaikyti skirtingoms valstybėms (ar regionams) įvairiuose buvusių ir būsimų krizių kontekstuose. Šiame projekte Lietuvos mokslininkai pritaikė tiekimo grandinių gyvybingumo koncepciją ir siekė nustatyti svarbiausias gyvybingumo didinimo priemones.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad itin trūksta kompleksinio požiūrio, apimančio daugelį žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinių dalyvių; įvairialypes paramos priemones; įvairius maisto tiekimo grandinės gyvybingumo rodiklius.

Kompleksiniam požiūriui atskleisti tyrėjai pritaikė kiekybinius metodus, įvertinančius neapibrėžtumus, kurie įtakoja sprendimus reikalingus žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinės funkcionavimui užtikrinti.

Buvo svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad skirtingiems žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinės dalyviams aktualios problemos bei iššūkiai yra gana skirtingi ir reikalauja integruoto požiūrio. Todėl, įgyvendinant projektą, buvo taikomi ir tikimybiniai daugiakriteriniai metodai.

Projekto metu vertintos maisto tiekimo grandinių gyvybingumui padidinti įprastai taikomos valstybės paramos priemonės, kurios yra ypač svarbios visuomenės aprūpinimą maistu užtikrinančių žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinių gyvybingumui. Tyrėjai analizuodami sukauptą informaciją, pasiūlė naują žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinės gyvybingumo vertinimo sistemą, įvertinant įvairius žalingus išorinius poveikius.

Vertinimo sistema konstruojama taikant ekspertinį vertinimą, daugiakriterinę analizę ir Monte Karlo simuliaciją. Tyrimui pasirinktą metodą galima apibūdinti kaip greitą žemės ūkio maisto tiekimo grandinės padėties kartografavimą, taikant atrinktų ekspertų nuomonės vertinimą. Ekspertais pasirinkti žemės ūkio sektoriaus žinovai, kurie valdo informaciją apie žemės ūkio sektoriaus veiklą.

Tyrimo metu sukurtas įrankis išsiskiria universalumu (gali būti vertinamas tiekimo grandinių etapų gyvybingumas). Jis gali būti taikomas nustatant valstybės paramos priemones, reikalingas tiek trumpų, tiek ilgų tiekimo grandinių gyvybingumui užtikrinti ir užtikrinti viešosios paramos veiksmingumą. Vertinimo sistema testuota įvertinant COVID-19 ir karo Ukrainoje poveikį Lietuvos žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinių gyvybingumui.

Tyrime dalyvavo aštuoni ekspertai, atstovaujantys pagrindiniuose Lietuvos žemės ūkio sektoriuose (javų, sodininkystės, daržininkystės, pienininkystės, paukštininkystės, mėsinių galvijų, kiaulininkystės) ūkininkaujančius vienijančias asociacijas. Perdirbimo sektoriui atstovavo ir asociacijų atstovai, ir atitinkamų produktų grupių ekspertai.

Ekspertų apklausa buvo atlikta 2022 m. balandžio–liepos mėnesiais. Vienas iš pagrindinių ekspertams keliamų uždavinių buvo suteikti vertinimus, atspindinčius pasirinktų kriterijų poveikį tiekimo grandinių gyvybingumui krizių metu.

Gauti ekspertų apklausos rezultatai buvo agreguoti, testuoti ir analizuoti. Naudingumo funkcija buvo pritaikyta reitingams apibendrinti ir poveikiui tiekimo grandinės gyvybingumui išreikšti skaičiumi. Tokiu būdu įvertinama dviejų krizių įtaka pirminei gamybai ir perdirbimui.

Tiekimo grandinės gyvybingumo kriterijai buvo atrinkti ir pagrįsti atliktos ekspertų apklausos rezultatais. Remiantis apklausos rezultatais nustatyta, kad tokių kriterijų yra trylika iš kurių dešimt yra teigiamo poveikio, o trys iš jų yra neigiamo poveikio (1 pav.). Kriterijų reikšmių padidinimas atitinkamai padidina arba sumažina žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinės gyvybingumą.

Ekspertų buvo prašoma įvertinti, kaip kito kiekvienas kriterijus, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos 2020–2021 m. ir karinio konflikto Ukrainoje 2022 m. keliamus iššūkius tiekimo grandinei atskirai pirminei gamybai ir perdirbimui.

Ekspertai pateikė įvertinimus vienuolikos balų Likerto skalėje. Gavus ekspertų vertinimus, nustatyta su kuriais sunkumais susidūrė žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojai ir perdirbėjai COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje kontekstuose.

Atskirų gyvybingumo kriterijų poveikis konkrečiose krizinėse situacijos Lietuvoje(ekspertų vertinimas)

*neigiamo poveikio kriterijai

Tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausią neigiamą poveikį žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės gyvybingumui krizių akivaizdoje turėjo energijos suvartojimas. Iš tiesų, 2020–2022 m. laikotarpiui būdingas energijos kainų ir kartu gamybos sąnaudų augimas. Atsinaujinančios energijos dalis turėjo tendenciją didėti, iš dalies kompensuodama energijos kainų šuolį.

Tyrimas atskleidė, kad pelningumas (Lietuvos žemės ūkio maisto sektoriuje taip pat buvo kaip pagrindinė problema tiek gamintojams, tiek perdirbėjams. Tyrimo rezultatai, kaip ir ankstesnių tyrimų rezultatai, parodė, kad  analizuojamų krizių poveikis buvo netolygus skirtingos specializacijos, valdymo intensyvumo, ūkio dydžio, pardavimo kanalų ir gaminamų produktų savybių ūkiams.  

Tyrimo rezultatai taip pat parodė ir augančias produkcijos apimtis Akivaizdu, kad tai gali būti ne tiesioginė tiekimo grandinės sutrikimų pasekmė ir rodyti, kad gamybos veikla išliko nenutrūkstama. Kita vertus, Austrijos ūkininkų patirtį atskleidžiantys mokslininkai nustatė, kad COVID-19 pandemija turėjo ne tik neigiamą, bet ir teigiamą poveikį gamybai, skatindama inovacijas, pvz., žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir veiklos procesų automatizavimo mastų didinimą.

Norvegijos mokslininkai nurodė, kad 60 proc. apklaustų ūkininkų pažymėjo, jog pandemija jų ūkiams neturėjo jokio neigiamo poveikio arba turėjo mažai įtakos, ir nė vienas iš jų nepatyrė didelio neigiamo poveikio. Ir atvirkščiai, 80 proc. respondentų nurodė teigiamą poveikį, susijusį su padidėjusia vietoje pagaminto maisto paklausa, o 40 proc. nurodė apie intensyvesnį naujų internetinių/tiesioginių rinkodaros priemonių naudojimą.

Taikant simuliaciją ekspertiniai įverčiai buvo agreguoti ir gautas agreguotų reikšmių tikimybinis pasiskirstymas. Jis leidžia įvertinti galimą atskirų krizių poveikį tiekimo grandinių (etapų) gyvybingumui atsižvelgiant į visus kriterijus. Gauti rezultatai parodė, kad COVID-19 pandemijos neigiamas poveikis žemės ūkio maisto tiekimo grandinės gamybos ir perdirbimo etapams Lietuvoje buvo didesnis, palyginti su karinio konflikto Ukrainoje padariniais.

Kalbant apie COVID-19 pandemijos padarinius, tyrimo rezultatai rodė kiekybiškai panašius galimus tiekimo grandinės gyvybingumo nuostolius pirminės gamybos etape ir perdirbimo etape. Taigi pandemijos sukelta krizinė situacija galėjo turėti panašaus masto neigiamų padarinių tiek ūkininkams, tiek perdirbimo įmonėms.

Suvestinių balų paskirstymo statistikos rezultatai atskleidė, kad karinio konflikto Ukrainoje padariniai neturėjo bendro neigiamo poveikio perdirbimo sektoriui. Visgi rezultatai parodė, kad dėl karo Ukrainoje, smarkiai išaugus energijos sąnaudoms, trąšų ir pašarų kainoms, ženkliai sumažėjo ūkių pelningumas. Šiuo atveju labiausiai gali nukentėti pirminė gamyba.

Projekto metu sukurtas analitinis modelis ir atliktų apklausų rezultatai rodo, kad sukurtas algoritmas gali būti pritaikytas skirtingiems krizinių situacijų scenarijams ir atskiriems sektoriams, pateikiant išsamų jų vertinimą.

Sukurta metodika gali būti naudojama kuriant paramos sistemą, kuri stabilizuotų maisto tiekimo grandinės dalyvių gyvybingumą krizės laikotarpiais. Remiantis tyrimų rezultatais gali būti koreguojami iš viešųjų fondų skiriami kompensacijų dydžiai.

Tyrimo rezultatai plačiau yra aprašyti autorių publikacijoje tarptautiniame moksliniame žurnale „IEEE Transactions on Engineering Management“.

Dr. Tomas BALEŽENTIS

Erika RIBAŠAUSKIENĖ

dr. Agnė ŽIČKIENĖ

dr. Artiom VOLKOV

dr. Mangirdas MORKŪNAS

dr. Dalia ŠTREIMIKIENĖ,

dr. Vida DABKIENĖ,

dr. Irena KRIŠČIUKAITIENĖ

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsakas į COVID-19 pandemiją.

Užsakymo Nr. 11346
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos