Prieš pat prasidedant naujam sezonui įmonė „Agrokoncernas“ pakvietė šalies ūkininkus į konferencijų ciklą „Patirtys. Priemonės. Tikslai 2024“. Panevėžyje, Šiauliuose ir Kaune vykę renginiai sutraukė daugiau nei 1200 ūkininkų iš visos Lietuvos.

Konferencijose sutikti ūkininkai neslėpė – praėjusį sezoną teko atlaikyti visas gamtos stichijas – nuo pavasario šalnų iki sausros, vėliau – vidurvasario lietų su vėl užklupusia sausra. Negana to, pernai drastiškai nukrito grūdų kainos, kurios išliko žemos iki šiol. Todėl ne vienas jų prisipažino ieškantis būdų, kaip ūkininkauti ekonomiškai efektyviau ir sumaniau.

Ieško patikrintų sprendimų

Konferencijoje grupelė ūkininkų iš Kelmės rajono per pertrauką dalijosi patirtimi ir būsimais sezono planais. Pasak ūkininko Stanislovo Sabaliausko, konferencijos yra gera proga ne tik pasisemti žinių, bet ir susitikti su bendraminčiais, pasidalyti ūkių iššūkiais ir kartu ieškoti sprendimų.

Kelmės rajono ūkininkas Stanislovas Sabaliauskas

„Žinios ir rekomendacijos yra gerai, bet visada reikia išbandyti pačiam praktikoje. Dirbame skirtinguose regionuose, skiriasi dirvožemis ir jo savybės, todėl visada turi žiūrėti, kas pasiteisina, o kas ne. Nors Lietuva maža, sąlygos labai skiriasi. Pavyzdžiui, pietinės dalies ūkininkai gali pradėti tręšti net dvi savaites anksčiau nei, tarkime, šiaurės Lietuvoje“, – patirtimi dalijosi pašnekovas. 

Pasak įmonės „Agrokoncernas“ Inovacijų ir tyrimų centro vadovės dr. Eglės Petraitienės, būtent dėl šios priežasties bandymo laukeliai formuojami įvairiuose šalies regionuose. Iki šiol jų buvo apie 3 000, o nuo šių metų jų skaičius padidėjo triskart – iki 9 000 laukelių.

„Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centro vadovė dr. Eglė Petraitienė

„Ūkininkai pasitiki mūsų rekomendacijomis, nes lauko bandymus atliekame čia, Lietuvoje, mūsų klimato sąlygomis, skirtingo tipo dirvožemiuose. Kasmet surenkame ir apdorojame milijonus pradinių duomenų, kuriuos analizuojame, sisteminame, vertiname ir pateikiame tikslius, saugius ir efektyvius sprendimus. Visi jie yra pagrįsti skaičiais ir patikrinti praktikoje. Nepasiteisinusių sprendimų mes nesiūlome“, – sako mokslinio padalinio vadovė. 

Tiksliosios technologijos atsiperka 

Dr. E. Petraitienė pranešime akcentavo ne tik patikrintų sprendimų svarbą augalų auginimo technologijose, bet ir nuolatinę procesų kontrolę. Sezono metu kuriame nors augalų augimo etape padaryta klaida gali kainuoti viso sezono derlių. 

Dėl šios priežasties konferencijoje sutiktas Kelmės rajono ūkininkas Algimantas Vaupšas yra atlikęs visų savo laukų dirvožemio tyrimus. Pasak jo, tai padeda ūkininkauti sumaniau ir mažinti kaštus.

Kelmės rajono ūkininkas Algimantas Vaupšas

„Mano laukai yra visiškai ištirti, esu įsigijęs išmaniąsias barstomąsias, purkštuvą, techniką, kuri dirba kintama norma, naudojamės palydovo duomenimis. Efektas iš karto matosi ir investicijos atsiperka per kelerius metus, nes, dirbdamas kintama norma, nebarstau trąšų kur nereikia, taip pat ir augalai tolygiau auga. Jeigu gamtos stichijos nesugadina reikalo, rezultatai tikrai geri“, – kalbėjo ūkininkas.

Kad tiksliosios technologijos padeda sutaupyti, neabejoja ir Akmenės rajono ūkininkas Darius Damskis. Savo ūkyje jis naudoja automatinio vairavimo technologiją, kuri padeda dirbti tiksliau ir našiau. Taip pat turi išmanųjį tręštuvą, purkštuvą. Kalbėdamas apie technologijų atsiperkamumą, jis remiasi mokslu ir skaičiavimais, todėl ateityje planuoja dar ne vieną investiciją. 

Akmenės rajono ūkininkas Darius Damskis

Įmonės „Agrokoncernas“ Tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė Milda Jankauskienė, remdamasi atliktų bandymų rezultatais, patvirtina, kad, tręšiant azotinėmis trąšomis kintama norma, galima sutaupyti nuo 2 iki 3 proc. trąšų, o derlingumą padidinti iki 5 procentų. 

Lietuvos ūkininkai – vieni pažangiausių Europos Sąjungoje

Pasak įmonės „Agrokoncernas“ direktoriaus Edgaro Šakio, Lietuvos ūkininkai tarp Europos Sąjungos šalių  pirmauja technologine pažanga, priimamais sprendimais ir gaunamais rezultatais. Jie imlūs naujovėms ir nebijo eksperimentuoti. Visa tai yra ir kartų kaitos pasekmė. Vis daugiau jaunimo perima ūkius iš tėvų ar senelių, kuriuose aktyviai diegia technologijas, skaitmenizuoja procesus.

„Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys

Į konferenciją atvykęs Mažeikių rajono ūkininkas Eligijus Pocevičius pasakojo, kad jo tėvai parduoda paskutinius gyvulius ir nuo šiol ūkis versis tik augalininkyste. Pereinamasis laikotarpis truko apie septynerius metus, per tą laiką šeima mokėsi, eksperimentavo, ieškojo geriausių sprendimų.

„Esame stiprūs informacinių technologijų srityje, tačiau tuo pačiu Lietuvoje yra stipri ir agrokultūra. Mano nuomone, tai yra labai geras derinys. Mes į savo veiklą įtraukiame viską: technologijas, naujas veisles, augalų apsaugos produktus. Navigacinės sistemos, tikslusis tręšimas padeda dirbti efektyviau. Konferencijoje iš savo rajono matau atvykusių apie 90 proc. jaunų žmonių. Mes, kurie iš tėvų perimame ūkius, esame imlūs naujovėms, o tai irgi prisideda prie žemės ūkio sektoriaus pokyčių“, – kalbėjo E. Pocevičius.

Mažeikių rajono ūkininkas Eligijus Pocevičius

Kad ūkiai sparčiai skaitmenizuojasi, mato ir ūkininkams skirtos platformos „Agro247“ vystytojai. Augantis vartotojų skaičius motyvuoja ieškoti dar efektyvesnių būdų ir patobulinimų, kaip paderinti ūkio valdymo, darbų planavimo, apskaitos ir kitus reikalingus procesus. 

Nerimauja, bet nepraranda optimizmo

Kalbėdami apie prasidedantį naują sezoną, ūkininkai labiausiai akcentuoja kritusias grūdų kainas. Ūkininkas Antanas Bezaras iš Šiaulių rajono svarstė, kad jei grūdų tonos kaina bus mažesnė kaip 150 eurų, daugeliui ūkių išgyventi bus labai sunku.

Nuotraukoje dešinėje – Šiaulių rajono ūkininkas Antanas Bezaras

„Esame visiškai pasiruošę naujam sezonui. Rudenį užpirkome trąšų jau adekvačiomis kainomis, todėl dabar lieka sulaukti tinkamo laiko tręšti ir palankių grūdų kainų. Esant dabartinėms kainoms, daugelis ūkių susidurs su išgyvenimo klausimais. Savo ūkyje dar auginame ir mėsinių galvijų, užsiimame ne tik augalininkyste, todėl turime šiokių tokių alternatyvų“, – pasakojo A. Bezaras. 

Dėl grūdų kainų susirūpinę ir broliai Daivaras bei Žygimantas Skiočiai iš Telšių rajono. Jų netenkina dabartinės kainos, tačiau ūkininkai tikisi, kad ateityje situacija gerės. 

„Grūdų kaina dabar yra grįžusi į prieškarinį lygį, o visos ūkio išlaidos padidėjo apie 20-30 procentų. Nuotaikos gal ir nėra pačios geriausios, bet mes esame ūkininkai optimistai – žiūrime į priekį, nes vis tiek reiks eiti į laukus dirbti ir tikėtis geriausio. Todėl vykstame į konferencijas, kad galėtumėme tinkamai pasiruošti naujam sezonui, išgirsti naujienų, pamatyti, kokie tyrimai buvo atlikti ir kokie jų rezultatai“, – kalbėjo D. Skiotys.

Nuotraukoje pirmame plane centre – Telšių rajono ūkininkai Žygimantas (kairėje) ir Daivaras Skiočiai

Optimizmo prasidedant naujam sezonui nestokojo ir Akmenės rajono ūkininkas Albertas Adomaitis. Jis yra vienas iš tų, kuris ne tik išbando rekomendacijas, bet ir teikia vadybininkams atgalinį ryšį apie išbandytus produktus ar pasiūlytus sprendimus. Šis dalijimasis informacija yra abipusiai vertingas. 

„Ūkyje visko būna – gyvename lyg važiuotume kalneliais. Bet nebūna viskas tik blogai arba gerai. Svarbiausia yra pasimokyti iš klaidų ir jų nekartoti. Kiekvieni metai skirtingi, todėl kaupiame žinias, ieškome būdų, kaip užauginti derlių, kad įdėtas darbas atsipirktų“, – sako Albertas Adomaitis.