Kad ūkio darbai būtų atliekami kuo greičiau ir lengviau, žemdirbiai investuoja į brangią šiuolaikinę techniką. Todėl labai svarbu ją išnaudoti maksimaliai, kad kuo labiau atsipirktų. Negana to, didesnis technikos našumas lemia ir geresnius ūkio ekonominius rezultatus – mažėja produkcijos savikaina, didėja uždarbis.
„Jeigu techniką išnaudosi maksimaliai, ji tau ir atiduos maksimumą. Tai reiškia, kad darbai bus atliekami greitai ir kokybiškai“, – aiškina „DOJUS group“ tiksliosios žemdirbystės vadovas Edvinas Navickas.
Vis dėlto, jo teigimu, iki šiol nemažai ūkininkų techniką vis dar supranta gana primityviai – kaip mašinas, kurios turi važiuoti ir atlikti savo darbą. Mat pernelyg negalvojama, kaip ūkis galėtų visas operacijas ir darbus optimizuoti.
„Einama lengviausiu keliu – kaltinamas prastas oras, bet situacija neanalizuojama, nebandoma išsiaiškinti, kokios yra silpnosios darbo vietos“, – teigia E. Navickas.
Svarbiau atliktas darbas
Tiksliosios žemdirbystės vadovas pabrėžia, kad svarbiau ne tai, kiek konkreti mašina išdirba valandų, o tai, kiek darbo ji per tam tikrą laiką atlieka.
„150 AG traktorius yra gana universalus – gali dirbti visais metų laikais. Mažuose ūkiuose tokio galingumo traktorius yra netgi pagrindinis, atlieka kone visus darbus. Tad per metus gali važiuoti tikrai labai daug valandų. Galingesni traktoriai, tarkime, virš 300 AG, dažnai atlieka sunkesnius žemės ūkio darbus: įdirba dirvožemį, aria, skuta, sėja. Tokiu atveju svarbiausiu aspektu tampa laikas. O jo žemės ūkyje turime ne per daugiausia. Lietuvoje orai dažnai nenuspėjami, todėl ūkininkai žino, kad laiku neatliktas darbas vėliau įtaką darys derliui“, – pabrėžia E. Navickas.
Pasak jo, atsižvelgiant į galią, traktoriaus per metus gali išdirbti vidutiniškai nuo 525 iki 550, kombainas – nuo 243 iki 275, pašarų smulkintuvas – apie 335, savaeigis purkštuvas – apie 770 motovalandų.
Įprastai tai, kokia technika ūkyje dirba intensyviausiai, lemia jo kryptis. Anot E. Navicko, gyvulininkystės ūkiuose technika retai ilsisi. „Kone kasdien reikia atlikti darbus, susijusius su gyvuliais, ten mašinos gali dirbti netgi kiekvieną dieną po keletą valandų. Dažniausiai tokiuose ūkiuose maži traktoriai išdirba labai daug, nes jiems visada atsiranda darbo. Pavyzdžiui, žiemą stumdo sniegą, vasarą veža vandenį purkštuvams į laukus ar grūdus į elevatorius“, – teigia E. Navickas.
Galima įvertinti, kaip našiai technika išnaudojama
„DOJUS agro“ sukūrė Technikos optimizavimo ataskaitą traktoriams ir kombainams, kuri leidžia įvertinti, kaip kiekvienas ūkininkas ar operatorius išnaudoja techniką. Anot E. Navicko, pateikiama vertingų įžvalgų, padedančių atlikti daugiau darbo per trumpesnį laikotarpį su mažesnėmis suminėmis kuro sąnaudomis. Be to, pagal gautus duomenis galima spręsti, kokio galingumo technikos ūkiui reikia.
Štai Šakių rajono ūkininko Evaldo Mačiulio laukuose šį sezoną dirbęs kratiklinis kombainas John Deere T660 surinko beveik maksimalų balų skaičių (96 iš 100), vertinant pagal tai, kiek jį gebėjo išnaudoti operatorius. E. Navicko teigimu, nors ūkininko kombainas tikrai ne pats našiausias, tačiau gautas rezultatas yra puikus, jį netgi galima vadinti rekordu. „Yra ūkių, kurie pagal tuos pačius algoritmus surenka vos 30 balų“, – teigia jis.
„DOJUS group“ tiksliosios žemdirbystės vadovas Edvinas Navickas demonstruoja Evaldo Mačiulio ūkyje šiemet dirbusio kombaino John Deere T660 pasiektą puikų našumo rezultatą
Pats ūkininkas tikina, kad tokius rezultatus lemia daug niuansų. „Našumą lemia ne tik kombainas. Gali našiausiai kulti su išmania technika, bet jeigu nepavyksta išvengti prastovų, gamtinės sąlygos būna blogos ir atsiranda kitų problemų, darbas gerokai sulėtėja“, – sako E. Mačiulis.
Jo ūkiui, kuriame grūdinės kultūros užima beveik 900 ha, turimos technikos, tarp kurios – du kombainai, savaeigis purkštuvas ir net 6 traktoriai, tikrai užtenka. Ūkyje visu pajėgumu pluša tik du traktoriai, mažesnio galingumo naudojami rečiau. Galingesni per metus išdirba vidutiniškai 500, mažesni – 300, o kombainai – apie 250 motovalandų.
Išmani technika ir imlumas technologijoms
Kad technika būtų kuo našesnė, svarbu ja pasitikėti. Anot tiksliosios žemdirbystės vadovo, šiuolaikinės mašinos laukuose dirbti dažnai suprogramuojamos taip, kad lieka tik stebėti darbą.
„Kai kuriais atvejais operatorius kabinoje sėdi kaip keleivis, nes technika automatiškai važiuoja tiesiai, galulaukėse apsisuka, skaitmeniniu būdu dokumentuoja visą darbą. Iš patirties galiu pasakyti – kuo labiau pasitikima technika ir leidžiama jai pačiai automatiškai veikti, tuo jos našumas būna didesnis“, – pabrėžia E. Navickas.
Be to, anot jo, šiuolaikinės automatinės sistemos leidžia dirbti lengviau, tad tai irgi reikėtų maksimaliai išnaudoti. „Lieka tik technologijas įsileisti į gyvenimą ir eiti kartu su jomis“, – priduria tiksliosios žemdirbystės vadovas.
Ūkininkas E. Mačiulis mano, kad pirmiausia darbui turi pasiruošti operatorius, tik tada galima kalbėti apie gerus rezultatus.
„Kai supranti, ko reikia tavo ūkiui, tada žinai, ko reikalauti iš operatoriaus. Svarbu, kad jam būtų aišku, ko tu nori“, – sako ūkininkas. Jis sutinka, kad operatorius turi būti imlus technologijoms, nes tai padeda techniką išnaudoti maksimaliai. Vis tik, jo teigimu, technikos išmanumas – viena svarbiausių dedamųjų.
„Jeigu technika nebus išmani, tai iš imlumo bus maža naudos. Reikia pajausti techniką, tačiau vieniems tai duota, kitiems – ne. Naujasis operatorius, kuris dirbo su daug našumo balų surinkusiu kombainu, neskaičiavo darbo valandų – dirbo kaip sau. Manau, tai irgi svarbu“, – neabejoja E. Mačiulis.
Ūkininko Evaldo Mačiulio teigimu, jeigu technika nebus išmani, iš operatoriaus domėjimosi technologijomis naudos bus mažai
Vis dėlto jis sako, kad kartais gerą rezultatą lemia ir sėkmė. Mat šiemet sausai kūlė, šiaudai buvo ne per aukščiausi, tad ir gamta leido našiau dirbti.
Kiekviena klaida kainuoja brangiai
Tiksliosios žemdirbystės vadovas Edvinas Navickas tikina, kad investuojant į ūkio mašinas labai svarbu suprasti, kad kiekviena iš jų yra žemės ūkio veiklos apskaitos dalis.
„Į ūkį reikia žiūrėti kaip į sistemą. Jeigu traktorius yra sistemos dalis, ji pateikia duomenis, kokybinius rodiklius, kuriuos lieka išanalizuoti. Tai leidžia darbus suplanuoti taip, kad klaidų ateityje pasitaikytų kuo mažiau, taip pat ne tik išanalizuoti, kas vakar padaryta ne taip, bet ir užbėgti įvykiams už akių. Trumpai tariant, išmaniosios technologijos padeda išvengti klaidų, kurios žemės ūkyje kainuoja labai brangiai“, – pabrėžia E. Navickas.
Ūkininkas E. Mačiulis sutinka, kad technikos išmanumas labai svarbu. Tad ne be reikalo jo ūkio mašinos turi automatinį vairavimą, galulaukėse apsisuka, sudaro derlingumo planus, o su tręšimo planais ūkyje dirbama jau apie 8 metus. Anot jo, duomenis lengva valdyti, tačiau kartais gilesnei jų analizei pritrūksta laiko.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Iniciatyva dėl pluoštinių kanapių: mažiau biurokratijos, daugiau galimybių
2024-11-13 -
Tarpinių pasėlių potencialas angliai dirvožemyje kaupti
2024-10-31 -
„Agrokoncernas“ turi gerų žinių ūkininkams: sulaukė aukštos kokybės trąšų iš Vakarų
2024-09-16
Skaitomiausios naujienos
-
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Kyla grūdų supirkimo kainos
2024-10-18 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)