Kiekviena javapjūtė – iššūkiai ir išbandymai
2019-07-26

Panevėžys. Javapjūtė – didysis darbymetis augalininkystės ūkiuose. Dar ne taip seniai žemdirbiai net po keletą parų laukdavo, kol priduos grūdus, o dabar jau nė valandos gaišti nebenori ir eilės prie elevatorių – jau praeitis. Kaip pavyko paspartinti procesus ir kokios rinkos perspektyvos atsiveria šio sezono grūdams, pasakoja bendrovės „Linas Agro“ specialistai.

Bendrovės „Linas Agro“ Grūdų centro KŪB direktorius Alvydas Ramanauskas pastebi, kad per pastaruosius 15–20 metų augalininkystės sektoriuje įvyko didelių pokyčių, o javapjūtės periodas tapo dar dinamiškesnis. „Aišku, nuobodulio per javapjūtę niekada nebuvo, nes kaskart tai nauji iššūkiai, naujos problemos ir nauji išbandymai“, – sako A. Ramanauskas ir priduria, kad „Linas Agro“ Grūdų centras, valdantis dešimt modernių grūdų saugyklų Lietuvoje, kiekvienais metais prieš artėjantį sezoną, išsikelia sau skirtingas užduotis, nors tikslas išlieka toks pat – operatyviai ir sąžiningai aptarnauti žemdirbius.

Tikslas – operatyviai ir sąžiningai aptarnauti žemdirbius

Praėjusių metų javapjūtei buvo iškeltos dvi užduotys: greitis ir tikslumas. Abi pavyko įgyvendinti. „Automatizuoti procesai leido sutrumpinti kokybės nustatymo laiką, tai reiškia, kad ūkininkai dar greičiau gali priduoti grūdus mūsų moderniuose grūdų centruose visoje Lietuvoje. Kokybiniai atvežtų grūdų duomenys taip pat automatiškai pasiekia apskaitos programą, taip išvengiame galimų klaidų ar netikslumų“, – paaiškina A. Ramanauskas.

Tiesa, automatizavus procesus išryškėjo viena problema, kuri ėmė trukdyti operatyviai pateikti informaciją grūdus atvežusiam ūkininkui bei neleido suforminti grūdų pirkimo visiškai automatiškai. Tad 2019 metų sezonui nuspręsta automatizuoti ir sutarčių sudarymą. Paprastai viskas vyksta labai sparčiai, jeigu ūkininkas atveža grūdus jau turėdamas pasirašęs sutartį, bet jei nėra sutarties, tada reikia ieškoti vadybininko, su juo susiderinti, pasidaryti sutartį ir pan. Tam gaištamas brangus laikas, todėl „Linas Agro“ šį sezoną pasitinka ir su momentiniu-automatiniu grūdų prekybos sutarčių sudarymu.

„Linas Agro“ Grūdų centro KŪB direktorius Alvydas Ramanauskas

Viskas vyksta labai paprastai: augintojas, atvežęs grūdus į mūsų elevatorių, važiuoja ant svarstyklių ir užeina į laboratorijos pastatą. Čia produkcija pasveriama elektroninėmis svarstyklėmis, paimamas mėginys, taip pat ekrane yra matomos šiuo metu galiojančios kainos. Išpylęs grūdus, kartu su grūdų priėmimo aktu, ūkininkas gauna ir momentinę grūdų pirkimo sutartį. Grūdų priėmimo akte nurodomas pristatytas grūdų kiekis, prietaisu „Infratec“ nustatyta kokybė, aptarnaujančio vadybininko- konsultanto kontaktai, kainininko numeris ir grūdų kaina.

Patvirtinus laboratorinius tyrimus,  kelis kartus per dieną aktyvuojamas sąskaitų faktūrų automatinis išrašymas. Sąskaitos išsiunčiamos ūkininkų nurodytais elektroninio pašto adresais. Jei ūkininkai neturi el. pašto, sąskaitas jiems atspausdina vadybininkai-konsultantai arba elevatorių buhalterės.

„Momentinių sutarčių privalumas yra tas, kad ūkininkas, atvežęs grūdus, mato kainą, kokia yra grūdų pridavimo metu. Išpylus grūdus, automatiškai sukuriama sutartis, kuri atspausdinama kartu su grūdų priėmimo aktais. Kokybė kuo greičiau užregistruojama ir automatiškai išrašytos sąskaitos persiunčiamos el. paštu ūkininkams. Augintojams nebereikia ieškoti vadybininkų, taip taupomas šiuo metu visiems brangus laikas. Taip paprasta parduoti derlių dar niekad nebuvo“, – naujos tvarkos privalumus paaiškina A. Ramanauskas.

Išliekame stiprūs žaidėjai grūdų eksporto rinkoje

Šių metų derlius Lietuvoje labai įvairus, pradedant nuo ekstra klasės ir baigiant pašariniais kviečiais, nelygu regionas. Bet apskritai derlius geresnis nei vidutinis, lyginant su daugiamečiu derlingumu. Kviečiuose pastebimas sumažėjęs kritimų skaičius, o rapsuose - mažesnis sėklų aliejingumas. Šie rodikliai yra labai svarbūs eksportuojant produkciją, tačiau nebūna metų, kai netektų susidurti su iššūkiais.

Baltijos šalys yra pakankamai stiprios žaidėjos grūdų eksporto rinkose, o didžiausią grūdų kiekį eksportuoja Lietuva. „Mūsų, kaip vienų stipriausių grūdų supirkėjų Lietuvoje bei Latvijoje, tikslas – kad Baltijos šalių grūdai toliau sėkmingai būtų eksportuojami į daugelį pasaulio šalių. Tačiau didėjant konkurencinei aplinkai ir turint tokias dideles kaimynes kaip Rusija, Ukraina ir Baltarusija, kurios taip pat turi ambicingų siekių grūdų eksporto programoje, konkuruoti kasmet darosi vis sudėtingiau“, – pripažįsta „Linas Agro“ grūdų prekybos vadybininkas Svajūnas Banelis. 

Pagrindinės grūdų eksporto kryptys yra Saudo Arabija, Turkija, Ispanija, Pietų Afrikos šalys. Į šias šalis yra eksportuojama didžioji dalis Baltijos šalyse užauginamų kviečių bei miežių. „Tačiau pastebime, kad šios valstybės sėkmingai pradeda bendradarbiauti su Rusija ir Ukraina. Nors prieš kelerius metus dėl aukštų kokybei keliamų reikalavimų Rusija bei Ukraina į minėtas valstybes eksportavo palyginti mažus kiekius, tačiau pagerėjus šiose šalyse užauginamų grūdų kokybei pastebime, kad eksportuojami kiekiai labai sparčiai didėja“, – sako S. Banelis. Rusija ir Ukraina kasmet užaugina vis geresnės kokybės grūdus, o ir jų auginimo kaštai yra mažesni, tai leidžia pasiūlyti konkurencingesnę negu Baltijos šalių kainą. Girdisi nuogąstavimų, kad Rusija sėkmingai derasi su Saudo Arabijos valdžia dėl leidimo eksportuoti kviečius į šią valstybę, tačiau prognozuoti ar pavyks – sudėtinga.

„Smagu, kad įdėtos didelės pastangos pagaliau atvėrė Kinijos rinką, tačiau eksportui į šią šalį yra taikomi labai griežti kokybės reikalavimai, tačiau kryptingai dirbame, kad artimoje ateityje pagaliau pavyktų eksportuoti ir į šią super valstybę“, – sako S. Banelis.

Daugiausiai iš Lietuvos eksportuojama kviečių bei miežių, taip pat rapsų, tačiau ankštinių kultūrų paklausa taip pat išlieka, nors ir ankštinių kultūrų rinka yra pakankamai siaura, t. y. pupų pagrindinė rinka yra Egiptas, o žirnius perka Skandinavijos šalys bei mažais kiekiais tokios tolimos valstybės kaip Bangladešas. Indijos rinka, ko daugelis tikėjosi šiais metais, kol kas žirniams neatsidarė, todėl turime palyginti siaurą ir rizikingą šių kultūrų importuotojų ratą.

„Linas Agro“ grūdų prekybos vadybininkas Svajūnas Banelis

Pernai metais, dėl nepalankių sąlygų ir sąlyginai mažo derliaus didžiausiose eksportuojančiose šalyse, grūdų kainos buvo pakilusios į palyginti aukštą lygį ir panašiu metų laikotarpiu supirkimo į elevatorius kaina už II klasės kviečių toną buvo apie 180/190 eurų, o 2018 metų rugpjūčio pirmoje pusėje II klasės kviečių supirkimo kaina buvo pasiekusi ir 200 eurų už toną.

Šiais metais matome priešingą situaciją – didžiosios grūdus eksportuojančios šalys, tokios kaip Rusija, Ukraina, Vokietija, Prancūzija, deklaruoja labai gerą grūdų derlių. Esant palankiems orams, šių didžiųjų eksportuojančių šalių užauginamų grūdų kokybė gerėja, o kiekis didėja, todėl šios šalys tampa dar ryškesnėmis grūdų eksporto rinkos lyderėmis, kurios diktuoja grūdų kainas pasaulyje. Didelė grūdų pasiūla eksportui iš šių didžiųjų valstybių turi įtakos kainų mažėjimui pasaulinėse rinkose, todėl matome, kad grūdų kainos šiais metais suka mažėjimo tendencijos link. Stebint didelį ir agresyvų grūdų derlių minėtose kaimyninėse šalyse, vidutinė II klasės kviečių supirkimo kaina į „Linas Agro“ elevatorius šiais metais yra apie 150 eurų už toną.

Patogiai išdėstytas elevatorių tinklas

„Linas Agro“ elevatorių tinklas yra pasirengęs operatyviai priimti šių metų derlių. Turėjome tikrai nemažai išankstinių sutarčių, o su tais žemdirbiais, kurie neturi išankstinių sutarčių, kaip jau minėjo kolega Alvydas Ramanauskas, esame pasirengę automatizuotai ir labai greitai šias sutartis sudaryti ūkininkams atvykus į elevatorių“, – patikina S. Banelis.

Taip pat bendrovė ūkininkams siūlo grūdų saugojimo paslaugą. Atvežtą derlių elevatoriai profesionaliai paruoš iki reikiamų kokybės parametrų ir saugos savo aruoduose, kol ūkininkas nuspręs grūdus arba atsiimti, arba parduoti „Linas Agro“ jam tinkama kaina.

„Ūkininkai daug investuoja ir modernizuoja savo ūkius ir tai jiems leidžia paruošti grūdus iki atitinkamų parametrų, todėl daugelis pasirenka patys pristatyti grūdus tiesiai į uostą. „Uostuose taip pat esame modernizavę ir automatizavę grūdų priėmimą, tai padeda sklandžiai ir operatyviai suvaldyti krovinių srautus ir pasiekti, kad ūkininkai sugaištų kuo mažiau laiko stovėdami eilėse. Tačiau noriu akcentuoti, kad „Linas Agro“ elevatorių tinklas yra plačiai išsidėstęs tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, todėl darome viską, kad ūkininkui būtų maksimaliai komfortiška pristatyti grūdus ten, kur jam patogiausiai“, – pabrėžia „Linas Agro“ grūdų prekybos vadybininkas Svajūnas Banelis.

„Linas Agro“ grupė valdogrūdų 10 grūdų saugyklų Lietuvoje: Joniškyje, Kėdainiuose, Vilkaviškyje, Šiauliuose, Pasvalyje, Lukšiuose, Jungėnuose, Kartenoje, Kupiškyje (ŽŪK „Kupiškio grūdai“) ir kartu su partneriais – Panevėžio rajone, Gustonyse („Karčemos“ KB). Kėdainiuose, Joniškyje ir Vilkaviškyje veikia žemdirbių aptarnavimo centrai, kuriuose ruošiamos, fasuojamos ir sandėliuojamos trąšos, taip pat veikia visaverčių pašarų gamybos cechas Kėdainiuose. Latvijoje veikia 3 grūdų saugyklos: ketvirtą sezoną ūkininkus aptarnauja Jekabpilio elevatorius, pernai atidaryti nauji elevatoriai Gruobinioje ir Rėzeknėje.

Užsakymo Nr. 9903

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai