Dėl intensyvios žemdirbystės nemažoje dalyje mūsų šalies laukų dirvožemis yra nualintas. Tyrimai rodo, kad pusė visų dirvožemių yra žemesnio nei vidutinio humusingumo (1,85–2,25 proc.).

Šiandien ūkiai derlingumo problemą sprendžia pesticidais ir mineralinėmis trąšomis, bet ką reikės daryti netolimoje ateityje, kai leistini minėtų produktų kiekiai turės būti gerokai sumažinti? 

Pagal Europos Komisijos siūlomą įgyvendinti strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ per ateinančius 10 metų, iki 2030-ųjų, bus siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų ir 20 proc. trąšų naudojimą žemės ūkyje. Ne vienas žemdirbys jau dabar nuogąstauja, kad dėl to gerokai kris derlingumas, augs produkcijos užauginimo savikaina, o tai reiškia, kad vartotojai bus priversti už maisto produktus mokėti didesnę kainą. 

COVID-19 krizė parodė, kokie pažeidžiami tapome dėl vis labiau nykstančios biologinės įvairovės ir kokia svarbi mūsų visuomenei gerai veikianti maisto sistema, tad išlaikyti visą maisto gamybos grandinę turėtų būti kiekvienos šalies prioritetinis tikslas.

Žemdirbių nepasitenkinimas būsimais EK planais visai suprantamas, kaip ir jų nerimas dėl to, ar pavyks išlaikyti ūkių rentabilumą, kai produktų pasirinkimas pastebimai susiaurės, o leistini kiekiai drastiškai sumažės. Ūkiams į pagalbą ateina biotechnologijos, kurių diegimo ūkininkavime būtinumą pažymi ir Europos Komisija. Viena iš jų – bakterinių preparatų naudojimas šiuolaikinėje augalininkystėje. Kol kas tik iki 5 proc. Lietuvos ūkių naudojapreparatus iš mikroorganizmų. 

Lietuvoje auginamais mikroorganizmais žemės ūkiui galima žymiai padidinti dirvos gyvybingumą, humusingumo rodiklius ir pagerinti naudojamų trąšų efektyvumą, taigi, sudaryti sąlygas su mažesniu jų kiekiu išlaikyti norimą derlingumą. Ne vienas mūsų šalies žemdirbys savo technologijose jau keleri metai naudoja mikrobiologinius produktus ir kaupia patirtį šioje srityje, kuri bus labai vertinga ateityje pereinant prie tausesnio ūkininkavimo. 

Šie metai itin palanki proga dar neišbandžiusiems mikrobiologinių produktų savo laukuose tai pradėti daryti, nes dėl didelės javų pasėlių masės tikėtinas ir didesnis augalų liekanų (šiaudų) kiekis po kūlimo, tad jų suskaidymui rekomenduojama naudoti mikroorganizmus, kurie, beje, tinkami ir ekologiniams ūkiams. 

Palankus metas pradėti naudoti mikroorganizmus

Tyrimai teikia vilčių

Keleri metai lietuviškų mikrobiologinių produktų, pagamintų įmonėje „Bioversio“, tyrimai atliekami Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės institute. Šio instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Feizienė sako, kad keleri metai yra per trumpas laikotarpis daryti fundamentalias išvadas, bet jau dabar atlikti tyrimai suteikia nemažai vilčių. 

„Bioversio” bandymų su mikroorganizmais laukas LAMMC

„Dar per mažai laiko praėjo, kad galėtume pasakyti, kokie esminiai pokyčiai, naudojant mikrobiologinius produktus, vyksta dirvožemyje ir augaluose. Tačiau tikrai yra viltis, kad mikrobiologiniai produktai pagerins dirvožemio kokybę ir padės žemdirbiams taupyti pinigus, nes mažės išlaidos trąšoms ir pesticidams“, – sako D. Feizienė. 

Mokslininkė pastebi, kad naudojant mikrobiologinius preparatus, keičiasi augalų mitybos sąlygos, jos tampa kur kas palankesnės, dirvoje padaugėja augalams prieinamų maisto elementų kiekis. O svarbiausia, kad naudojant tinkamus mikrobiologinius produktus, pastebimos tendencijos, jog dirvožemyje gausėja organinės medžiagos. 

„Kadangi mūsų šalies žemdirbių ūkiuose vyrauja intensyvios komercinės sėjomainos, kuriose faktiškai nėra daugiamečių žolių, dirvos yra alinamos. Šiems procesams sustabdyti mikrobiologinių produktų naudojimas perspektyvą tikrai turi. Žinoma, reikia labai gerai pasverti, kokių konkrečiai produktų reikia jūsų dirvoms: ar atpalaiduojančių fosforą, ar padedančių pasisavinti mineralinį azotą ir pan.“, – atkreipia dėmesį D. Feizienė ir priduria, kad labai svarbu žinoti, ko siekiama: skatinti mineralizaciją ar humifikaciją, nes šiems procesams stimuliuoti reikalingi skirtingi produktai. 

LAMMC instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Feizienė

Kaip žmonių mityboje rekomenduojama rinktis vietinius, šioje žemėje užaugintus produktus, nes jie geriausiai tinka gyventojų organizmams, taip ir mikrobiologijoje dirvožemio sveikatai gerinti labiausiai turėtų tikti iš vietinių bakterijų štamų pagaminti biologiniai produktai. 

„Šiemet pasėliai tikrai vešlūs, laukiama gausaus grūdų derliaus, tad tikėtina ir didesnė negu įprasta šiaudų masė, todėl reikės padėti šiaudams mineralizuotis. Tam galima naudoti seną įprastą būdą – duoti amonio salietros, arba naują efektyvų būdą – naudoti mikrobiologinius produktus“, – pastebi D. Feizienė. 

Mokslininkė sako, kad būtina atidžiai sekti produktų naudojimo rekomendacijas, kruopščiai suderinti darbų eiliškumą ir bakterinių preparatų purškimą atlikti kartu arba beveik kartu su žemės dirbimu. Išpurškus produktus, geram jų veikimui, šiaudus būtina bent šiek tiek sumaišyti su dirvožemiu, nes jei šiaudai liks gulėti kaip mulčias dirvos paviršiuje, jie irs kur kas lėčiau. „Nebūtina arti ar giliai dirbti, seklus skutimas taip pat puikiai sumaišo šiaudų masę su dirvožemiu“, – pataria D. Feizienė. 

Nuo 2016 m. pavasario LAMMC institute su bendrovės „Bioversio“ BIOMAS produktais atlikti 193 tikslieji bandymai ir 105 gamybiniai bandymai ūkiuose didžiojoje Lietuvos dalyje. Bendrovės „Bioversio“ technologijų vystymo vadovas Arnoldas Jurys sako, kad tyrimai rodo teigiamus rezultatus ir pozityvią projekciją ateičiai. „2017–2019 m. duomenimis organinės anglies (humuso) kiekis padidėjo 9 proc., C:N santykis – 11 proc., judraus fosforo – 23 proc., kalio – 23 proc., huminių (fulvo) rūgščių – 67 proc. Dirvožemio drėgmė per vegetaciją buvo vidutiniškai 13 proc. didesnė“, – tyrimų rezultatus vardija A. Jurys. 

Arnoldas Jurys, „Bioversio” technologijų vystymo vadovas

Per minėtą tyrimų laikotarpį dirvožemio gyvybingumas padidėjo 21 proc., daugiau rasta ir mineralinio azoto: rudenį jo nustatyta 25 proc. daugiau, o pavasarį 23 proc. daugiau. Kitaip tariant, pastebimai padidėjo trąšų efektyvumas. 

„Beje, kalbant prie organinių atliekų skaidymo spartinimą, dvejų metų tyrimų duomenys rodo, kad kontrolinis variantas naudojant salietrą nebuvo efektyvus nei organinių liekanų skaidymo, nei galutinio derliaus požiūriu, lyginant su mikrobiologinių produktų naudojimu“, – pastebi A. Jurys. 

Svarbu pasirinkti tinkamiausią produktą

„Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius

Įmonės „Bioversio“ sukurti „Biomas“ linijos bakteriniai preparatai yra sporų formos, todėl jie gerokai atsparesni nepalankioms gamtos sąlygoms, kol patenka į dirvožemį. Bendrovės „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius sako, kad artėjant javapjūtei ir dirvų ruošimui žiemkenčių sėjai, aktualiausias iš „Biomas“ linijos būtų BIOMAS Organic, skirtas laukų purškimui po derliaus nuėmimo, prieš ražienų skutimą.

Šio produkto sudėtyje esantis Trichoderma reesei grybas skatina organikos (šiaudų) skaidymąsi ir optimizuoja mineralinių medžiagų prieinamumą augalams, slopina patogeninių mikroorganizmų gyvybingumą dirvoje. Naudojant preparatą, didėja humifikacijos proceso našumas, atstatomos natūralios dirvožemio savybės ir taip didėja augalų derlingumas. Rekomenduojama norma: 0,1/l ha, o darbinio tirpalo kiekis 100–300 l/ha. Purškiama ant ražienų iš karto po derliaus nuėmimo ir skutama, kad būtų išsaugota drėgmė dirvoje ir sukurtos geros sąlygos grybui daugintis. 

Pasirūpinus šiaudų suskaidymu, netrukus reikės ruošti žiemkenčių sėklas, todėl bus svarbūs sėkloms apdoroti skirti bakterijų preparatai. Vienas efektyviausių „Biomas“ preparatų panaudojimo būdų yra sėklos apvėlimas beicavimo metu. Sporų formoje esančios bakterijos yra visiškai atsparios beicams, todėl juos galima maišyti kartu. Sėklas galima apvelti „Biomas“ produktais ir nebeicuotas, jei jos naudojamos ekologiniuose ūkiuose. 

„Ūkininkai jau yra pastebėję, kad didžiausias efektas gaunamas tada, kai kompleksiškai naudojami 2–3 „Biomas“ linijos produktai. Svarbu nepamiršti, kad norimas efektas bus tik tuo atveju, jei įterptos į dirvą bakterijos ten sugebės sparčiai pasidauginti – tam reikia drėgmės, šilumos ir maisto“, – atkreipia dėmesį A. Lukoševičius. 

Užsakymas Nr. 10222