Šiuolaikinės augalininkystės technologijos užtikrina stabilų aukštos kokybės derlingumą ir leidžia racionaliai naudoti dirvožemį, tik būtina parinkti tinkamus ir kokybiškus produktus. Mokslininkai atkreipė dėmesį į sunkiųjų metalų daromą poveikį žmogaus sveikatai, todėl Europos Taryba nuosekliai mažina sunkiųjų metalų limitus trąšose siekdama užtikrinti sveikos augalininkystės produkcijos gamybą.

Ypatingas dėmesys kreipiamas į  kadmį (Cd), nes šis elementas pasižymi kancerogeniškumu ir mutageniškumu ir gali kauptis dirvožemyje. Įmonės „PhosAgro“ gaminamos trąšos, kurių didžiąją dalį sudaro trąšos fosforo pagrindu, neturi kadmio (Cd), jose mažiausi arseno (As), švino (Pb), chromo (Cr) ir gyvsidabrio (Hg ) kiekiai, nes jų gamybai naudojami Kolos pusiasalio aukščiausios kokybės žaliaviniai fosfatai, todėl trąšose jie neviršija 20 mg Cd/Kg P₂O₅ ir nesudaro sąlygų kauptis kancerogenams dirvožemyje. Tad mūsų žemdirbiams gerai žinomos kompleksinės trąšos NPK(S) 8-20-30(2), NPK(S) 10-26-26(2) NPK(S) 5-15-30(5) užtikrins ne tik puikią granulių kokybę, maistinių elementų pasisavinimą, bet ir kokybišką derlių, sveiką maistą, saugos gamtą.

Auginant intensyvias augalų veisles ir neaprūpinant jų maisto medžiagomis, mažėja ne tik augalų produktyvumas, bet kartu blogėja grūdų kokybiniai rodikliai. Net išbėrus maksimalias trąšų normas augalai gali jausti jų stygių dėl kitų priežasčių (dirvožemio savybių, maisto medžiagų balanso, drėgmės deficito, dirvožemio temperatūros ir kita), dėl to, planuojant tręšimus, reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių. Svarbu įvertinti trąšų mobilumą ir tirpumą dirvožemyje. Jei dirvožemio savybės neatitiks pasirinktos formos trąšų, patirsite nuostolių ne tik dėl tiesioginių maisto medžiagų trūkumo, bet ir dėl nepakankamo augalų produktyvumo.

Didžiausi derliaus nuostoliai susidaro dėl neracionalaus tręšimo. Vis dažniau kylant sausroms, ypač svarbu užtikrinti efektyvesnį pagrindinių maisto medžiagų, tarp jų ir fosforo, pasisavinimą. Mokslininkai neatsitiktinai nuolat atkreipia žemdirbių dėmesį į tai, kaip svarbu padėti žiemkenčiams formuoti šaknų sistemą, nes be tvirtų šaknų augalas negali iš dirvos paimti vandens. Be to, fosforas svarbus ir augalų kokybiniams parametrams. Kai trūksta vandens, nevyksta fotosintezė, nors kitos šiam procesui būtinos medžiagos – anglies dvideginio – užtenka. Fosforo trūkumo augalų vegetacijos pradžioje nėra galimybių kompensuoti vėlesnėse augimo fazėse, todėl labai svarbu aprūpinti prieinamomis fosforo formomis augalo augimo pradžioje. 

Įmonė „PhosAgro“ gamina unikalias skystas amonio polifosfato trąšas NP 11-37. Panaudoję jas pagrindiniam ir papildomam tręšimui, racionaliai atskleisite jų teikiamus privalumus. Tikslieji lauko bandymai, atlikti 2019 m. LAMMC Vokės filiale, vidutiniškai turtingame fosforo priesmėlio, ir Rumokų bandymų stotyje, turtingame fosforo priemolio dirvožemyje, parodė, kad įmonės „PhosAgro“ gaminamos skystos trąšos yra labai efektyvus fosforo šaltinis.

Pagrindiniam augalų tręšimui naudojamų šių skystųjų trąšų esminis privalumas yra mažesnis fosforo kiekio surišimas dirvoje. Šių trąšų papildomas privalumas tai, kad jas galima naudoti ir tręšimui per lapus. Be abejo, jis negali pakeisti pagrindinio priešsėjinio augalų tręšimo, bet net ir neaukšta apie 10 kg v. m. P₂O₅/ha papildomo tręšimo norma, išpurškiant su skystomis azoto trąšomis, mikroelementais, pesticidais, huminėmis ir fulvorūgštimis, efektyviai veikia kokybinius parametrus.

Po derliaus nuėmimo mikroorganizmų veiklai paskatinti jas galima purkšti ant susmulkintų  šiaudų. Be to, šias trąšas galima naudoti ir plačiaeiliais tarpueiliais sėjamiems augalams tręšti lokaliu metodu bei ankštinių augalų pagrindiniam tręšimui.

Siekdami didžiausio trąšų efektyvumo, geriausio maisto medžiagų pasisavinimo, mažiausios tręšimo darbų savikainos ir tolygiausio trąšų paskleidimo, vis daugiau žemdirbių jau šiais metais rinkosi šias skystąsias trąšas.

Norėdami praktiškai palyginti skystųjų ir biriųjų trąšų veikimo ypatumus atliekame ir gamybinius lauko bandymus. Kartu su įmonės „Kauno grūdai“ agronomijos specialistais Šakių rajono ūkininko Antano Blockio laukuose atliekame lyginamąjį fosforo biriųjų ir skystųjų trąšų bandymą pagrindiniam ir papildomam žieminių kviečių Malibu tręšimui.

Šakių rajono ūkininkas Antanas Blockis

Buvo pastebėta, kad skystas amonio polifosfato trąšas NP 11-37 augalai greičiau pasisavino, todėl geriau vystėsi tiek augimo pradžioje rudenį, tiek ir po pavasarinio tręšimo KAS-32 su pridėtu 28 kg (10 v. m. P₂O₅) kiekiu, kai buvo pagreitintas pavasarinis fosforo pasisavinimas.

Kupiškio rajono ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius liko labai patenkintas pavasariniu žieminių rapsų ir kviečių vystymusi, kai per pavasarinį purškimą į skystąsias azoto trąšas įmaišė amonio polifosfato.

Kupiškio rajono ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius

Žemdirbiai puikiai supranta, kad, siekiant aukšto augalų produktyvumo, reikia tręšti optimaliomis trąšų normomis, maksimaliai atitinkančiomis augalų poreikius, todėl vis daugiau renkantis tikslųjį ūkininkavimą – amonio polifosfato trąšos NP 11-37 bus puikus fosforo šaltinis. Tikimės, kad žemdirbiai, naudodami pažangius produktus, gerinančius augalininkystės produkcijos derlių ir kokybę, jau šįmet galės džiaugtis gerais rezultatais.        

dr. Virgilijus PALTANAVIČIUS

UAB „PhosAgro Baltic“ Agrotechnologijų vadovas 

Užsakymas Nr. 10218