Dotnuva, Kėdainių r. Porą metų dėl sausros mažesnį nei vidutinį derlių doroję žemdirbiai šiemet gali pasidžiaugti gerais rezultatais, nes daugumoje ūkių prikultas rekordinis grūdų kiekis. Žinoma, tai sukėlė ir papildomų grūdų sandėliavimo rūpesčių. Tad kaip jų išvengti ateityje?

Bendrovė „Dotnuva Baltic“ siūlo sprendimą – įsirengti lenkų gamintojo BIN plokščiadugnius grūdų bokštus, gaminamus pagal vakarietiškus standartus iš aukščiausios kokybės žaliavų, kurios perkamos iš Vakarų Europos tiekėjų.

BIN gamykla įkurta 1990 metais. Iki šios dienos per 30 veiklos metų pardavė 65 000 vnt. grūdų bokštų Lenkijos rinkoje, kurių bendra talpa viršija 6,0 mln. tonų. BIN pirmieji Lenkijoje pradėjo gaminti plieninius grūdų bokštus, todėl šalyje pripažįstami kaip stipriausi ir patikimiausi gamintojai. Įdomu tai, kad Lenkijos ūkininkai įprato grūdų bokštus apskritai vadinti bendriniu „BIN‘ų“ pavadinimu.

BIN gamyklos eksporto vadovas Lešekas Chžanovskis (Leszek Chrzanowski) džiaugiasi sėkmingu bendradarbiavimu su Lietuvos įmone, o didžiausiu sėkmės faktoriumi laiko gamintojo technologinius sprendimus ir „Dotnuva Baltic“ komandos inžinierių profesionalumą.

BIN gamyklos eksporto vadovas Lešekas Chžanovskis džiaugiasi sėkmingu bendradarbiavimu su bendrove „Dotnuva Baltic“

Per 16 metų bendradarbiavimo metų BIN tapo pagrindiniais „Dotnuva Baltic“ partneriais grūdų įrangos veiklos segmente. Paskaičiuota, kad į Baltijos šalis per šį laikotarpį atgabenta 12 409 347 kg grūdų bokštų įrangos, iš viso 520 sunkvežimių. Pagaminti šią įrangą būtų užtrukę vienus metus, o jei visi šie kroviniai dabar sustotų į vieną eilę, tai sudarytų 8,5 kilometro.

Išsaugoma grūdų kokybė

Skelbiama, kad šiemet mūsų šalyje prikulta daugiau kaip 6,5 mln. t grūdų (remiantis įvairiais šaltiniais, grūdų kiekis gali siekti net iki 8 mln. t), tačiau saugyklų jiems supilti turima gerokai mažiau: maždaug 3,8 mln. t grūdų laikoma komercinės paskirties talpyklose, apie 1,2 mln. t – įvairių gamintojų grūdų bokštuose žemdirbių ūkiuose.

„Akivaizdu, kad dar nuo 1 iki 1,5 mln. t grūdų sandėliuojama garažuose, angaruose, sandėliukuose, kaugėse ant žemės, o toks grūdų laikymas turi įtakos kokybei, ir, žinoma, neišvengiamai susijęs su tam tikrais nuostoliais“, – pastebi bendrovės „Dotnuva Baltic“ projektų vadovas Tadas Juška.

Pasak bendrovės „Dotnuva Baltic“ projektų vadovo Tado Juškos, mūsų šalyje maždaug 1–1,5 mln. t grūdų sandėliuojama tam nepritaikytose vietose

Nors daug diskutuojama, ar geriau statyti angarą, ar bokštus grūdams laikyti, dauguma žemdirbių sutinka, kad norint išsaugoti grūdų kokybę geriausia tinka specialiai tam sukurtos talpyklos. Priešingai nei bokštuose, sandėliuose dažniausiai nepavyksta įrengti tinkamos ventiliacijos, o sukilus grūdų temperatūrai ir susidarius palankioms sąlygoms pradeda veistis vabalai, kurie daro žalą kokybiniams grūdų rodikliams, o kartu ir ūkininko piniginei.

Be to, sandėliuojant grūdus bokštuose, jų pakrovimo ir iškrovimo procesus galima mechanizuoti ir automatizuoti, taip sumažinant rankinio darbo ir papildomos technikos poreikį. Grūdų bokštai ūkyje taip pat gerokai palengvina ir patį kūlimo bei grūdų logistikos procesą.

Ūkininko ūkyje Vilkaviškio r. 2016 m. pastatyti 2 po 250 t bokštai, šiemet pristatytas dar vienas naujos kartos 1 000 t talpos perforuotas bokštas FBIN11/10

Nuostolių nepavyksta išvengti ir grūdus iš karto po kūlimo vežant į elevatorius – ne tik tenka gaišti laiką stovint eilėse, bet ir už grūdus mokama kaina būna mažesnė vidutiniškai 10–30 Eur/t. Palyginimui: jei šiemet Klaipėdos uoste už I klasės kviečius liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje buvo mokama po 150–160 Eur/t, tai šiuo metu jų kaina pakilusi iki 190 Eur/t.

„Jei kviečių kaina padidėjo iki 30 Eur/t, dabar, pardavus tūkstantį tonų kviečių, vien tik už gautą skirtumą beveik galima pastatyti 1 000 t talpos grūdų bokštą“, – skaičiuoja T. Juška.

Ūkiai paprastai renkasi nuo 2 iki 4 bokštų

Grūdų ūkio dydis ir auginami žemės ūkio augalai lemia pasirenkamų bokštų kiekį ir talpą. Pasak „Dotnuva Baltic“ atstovo, populiariausios mūsų šalyje yra 500 ir 1 000 t grūdų talpyklos, o ūkiai paprastai renkasi nuo 2 iki 4 bokštų.

„Štai pirmuosius 4 BIN bokštus po 1 000 t talpos maždaug prieš 16 metų įrengėme vienoje žemės ūkio bendrovėje, kurioje jie lig šiol sėkmingai naudojami. Kai kurie augantys ūkiai dažnai plečia grūdų sandėliavimo kompleksus, naujus bokštus integruodami į esamą sistemą“ – pasakoja T. Juška, pridurdamas, kad išplėsti, priderinti ir integruoti saugyklas nėra sunku, žinoma, jei tam yra vietos.

Pasak jo, pasibaigus javų dorojimo sezonui, ne vienas ūkis pradėjo dėlioti investicinius planus, tarp kurių numatytas ir grūdų saugyklų įsigijimas. Taip bandoma spręsti per šią javapjūtę ypač paaštrėjusią problemą – kai nukulta daugiau grūdų nei turima galimybių juos laikyti.

Bendrovė „Dotnuva Baltic“ siūlo bokštus su visais įrenginiais grūdams pakrauti, iškrauti, kokybei užtikrinti ir jų būklei stebėti, taip pat – visą kitą technologinę įrangą, transporterius, grūdų džiovyklas, valomąsias, kad grūdų kompleksas būtų pilnai ir tinkamai suprojektuotas.

„Grūdų ruošos įrangą perkame iš kelių skirtingų gamintojų, ją sukomplektuojame ir sujungiame į vieną kompleksą, atsižvelgdami į ūkio poreikius ir objekto sudėtingumą. Užsakovui pateikiame sprendimą nuo suprojektavimo iki sumontavimo ir paleidimo“, – aiškina bendrovės projektų vadovas.

Per savo veiklos metus įmonė „Dotnuva Baltic“ yra pastačiusi saugyklų, galinčių talpinti daugiau kaip 1,2 mln. t grūdų, o tai sudaro apie penktadalį Lietuvoje prikuliamų jų kiekio.

Gamintojas išplėtė pasiūlą naujais modeliais

Reaguodama į klientų poreikius, šiemet BIN gamykla išplėtė pasiūlą kokybine ir kiekybine prasme naujais modeliais, t. y. pradėjo bokštus gaminti iš didesniu cinko sluoksniu padengtos gofruotos skardos ir padidino jų talpą iki tinkamos pramoniniams objektams. Cinko dangos storis padidintas iki 450 g/m², o storesnė cinko danga, pasak T. Juškos, patikimai saugo nuo korozijos ir suteikia bokštams dar didesnio ilgaamžiškumo. Lig šiol didžiausia vieno BIN bokšto talpa buvo 1 700 t, dabar ji siekia 5 000 tonų.

Pramoninis objektas Radviliškio r. Pastatyti aštuoni naujo modelio 500 l talpos bokštai FBIN9/10

Sėkmingas grūdų kokybės išsaugojimas bokštuose labai priklauso nuo juose įrengtos efektyvios ventiliacijos. Grūdai javapjūtės metu į bokštus supilami apie 30 °C ir aukštesnės temperatūros, jei naudojamos grūdų džiovyklos. Rudenį, atvėsus orams, dėl didelio temperatūros skirtumo tarp sandėliuojamų grūdų ir aplinkos oro susidaro palankios sąlygos susiformuoti kondensatui ant vidinių bokštų stogo konstrukcijų ar net viršutiniame grūdų sluoksnyje. Aukšta temperatūra ir drėgmė yra puiki terpė vabalams grūduose daugintis.

BIN grūdų bokštų apačioje montuojamos iš segmentų surenkamos perforuotos grindys visame dugno plote ir našus ventiliatorius. Perforuotos grindys pagerina grūdų ventiliavimą, grūdai nesiliečia su betonu – tai atpigina pamatų įrengimo kaštus. Bokštams su tokiomis grindimis paprasčiau paruošti pamatus, nes užtenka įrengti lygią pamatinę plokštę. Kondensato prevencijai stoge yra sumontuojamas papildomas oro siurbimo ventiliatorius, kuris ištraukia drėgną ir šiltą orą, susiformavusį virš grūdų sluoksnio, ir taip sumažina sąlygas kondensatui susidaryti. Stogo ventiliatoriaus elektros variklio galingumas yra tik 0,55 kW, elektros sąnaudos nebus didelės net palikus ventiliatorių dirbti per naktį.

BIN grūdų bokštų surinkimo darbus atlieka gamyklos specializuotos montavimo komandos iš Lenkijos, kurios montuoja iškirtinai tik BIN grūdų bokštus bei jų priedus. Tai leidžia greitai ir kokybiškai pastatyti naujus grūdų bokštus, kas ypač svarbu, kai reikia suspėti iki naujo derliaus pradžios.

******

2001 m. Lenkijoje buvo 1,88 mln. ūkių (jų vidutinis plotas 7,1 hektaro), iš jų 56,6 proc. sudarė ūkiai, kurių plotas mažesnis kaip 5 ha, 19,1 proc. – 10 ha ir didesni. Iš pradžių BIN asortimente buvo tik mažesni bokštai nuo 10 iki 100 t talpos. Pradėjus eksportuoti, bokštų talpas teko didinti, nes kitose šalyse, įskaitant ir Lietuvą, poreikis buvo didesniems bokštams.

Gamintojas BIN nemažą dalį bokštų eksportuoja į kitas Europos šalis. Lenkiški grūdų bokštai paklausūs ne tik mūsų šalyje, Latvijoje ar Estijoje, bet ir Danijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir kt. šalyse.

Užsakymas Nr. 10301