Kaunas. Lietuvoje baigiasi pirmoji žoliapjūtė. Didžioji dalis gyvulininkystės ūkių jau pasiruošė pirmuosius pašarus žiemai, nors kai kas pagal senovines tradicijas dar laukia antaninių žolei pjauti.

Vieni pirmųjų šiemet Lietuvoje šienapjūtę pradėjo Žemaitijos ūkininkai. Julius Martišius (Plungės r.), kurio pieno ūkis yra vienas produktyviausių šalyje, žoliapjovę į laukus išvarė gegužės 20-ąją. „Aš visada apie tokį laiką pradedu šienauti. Aišku, pasižiūriu žolių vegetaciją, ir nors dažnai atrodo, kad ne kažkiek pripjausi, bet vis tiek pripjauni“, - sako ūkininkas.

Šių metų jo žolynų derlius geresnis negu pernai maždaug trečdaliu. Jeigu pernai iš hektaro pripjaudavo vieną rinktuvinę priekabą, tai šiemet - 1,3.

Jeigu pavasarį nebūtų trūkę drėgmės, žolių derlius, pasak J. Martišiaus, būtų buvęs fantastiškas. Bet pastarųjų dienų lietus paspartino atolo augimą – ūkininkas sako, kad tuoj galės pjauti antrą žolę.

Plungės r. ūkininkas Julius Martišius jau greitai pjaus antrąją žolę

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis teigia, kad žolės šiemet užaugo nemažai, kai kur ir labai daug. Tačiau pastebima, kad tam tikros sudėties žolynuose trūksta baltymų. 

Pirmosios žolės pjūtis šiemet dėl šalto pavasario prasidėjo truputį vėliau. „Masinis pjovimas prasidėjo paskutinę gegužės savaitę, nuo 25 dienos. Įprastai ši data jau reikšdavo pjūties pabaigą. Tačiau yra pieno ūkių Žemaitijoje, kurie šienapjūtę pradėjo anksčiau, o Šiaurės Lietuvoje, kaip įprasta, šienapjūtė būna keliomis dienomis vėlesnė, kaip ir pasėlių vystymasis. Pavyzdžiui, rapsai Suvalkijoje praėjusią savaitę jau buvo nužydėję, o Rokiškio rajone dar visu gražumu žydėjo“, - dalijosi žiniomis V. Gudaitis.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis teigia, kad žolės šiemet užaugo nemažai, nors tam tikros sudėties žolynuose trūksta baltymų

Po sausringo ir šalto pavasario prasidėjus lietingesniam laikotarpiui, žolynai užaugo ir jų masės, pasak LŽŪKT eksperto, nupjauta daugiau: „Yra ūkių, kurie nupjovė dvigubai daugiau žolės, palyginti su pernykščiais metais. Viename Marijampolės savivaldybės ūkyje žalios masės, atlikdamas svėrimus, radau 25 t/ha, tai šienainio turėtų būti apie 14 t/ha – labai geras rezultatas. Kitur pripjauta nors ir mažiau, bet irgi daug - apie 17 t/ha, tai reiškia, kad bus apie 8-9 t šienainio masės.“

Aišku, ne visur vienodai gausiai palijo. Pieno ūkyje Plungės r., Žemaičių Kalvarijoje, praėjusios savaitės pradžioje dar nebuvo ištirpusios pavasarį išbarstytos trąšos. Tačiau žolės, teigė V. Gudaitis, vis tiek tame pieno ūkyje užaugo daug – pagamino 1 200 ritinių, kai praėjusiais metais - tik 600 iš pirmosios žolės, nors ten sausra pernai nebuvo tokia stipri, kaip Pietų Lietuvoje.

Šilalės rajone vienas ūkis iš 16 ha žolynų pasigamino 160 ritinių šienainio, tai turėjo būti 6-7 t šienainio masės – neblogas rezultatas. „Bent jau ne vienas ar du ritiniai iš hektaro, kaip praėjusiais metais“, - pastebi ekspertas.

Pietų Lietuvoje žolynų būklė, pasak jo, priklausė nuo to, kiek jie buvo pernai nukentėję nuo sausros. Kurie buvo stipriau nukentėję, taip pat senesnės, neatnaujintos ganyklos atrodo skurdžiai, nors padėtis vis tiek geresnė, negu pernai. Atnaujintos pievos, kur geras įsėlis, užaugino gausią žolės masę.

„Žolės kokybė kai kuriuose laukuose yra gana gera – pakanka baltymų, energijos. Bet yra žolynų, kuriuose, nors ir vyrauja liucerna, trūksta baltymų. Manoma, kad dėl vėsesnio pavasario augalai nesukaupė pakankamai baltymų. Šeriant gyvulius ūkininkams į tai būtinai reikės atkreipti dėmesį. Bet energijos, cukrų, angliavandenių, kiek teko tirti, sukaupta pakankamai visuose žolynuose, tad šiuo atžvilgiu turėtų būti viskas gerai“, - pirmosios pjūties rezultatus komentavo V. Gudaitis.  

Tam tikra dalis ūkininkų žolės dar nepjovė - laukia birželio 13-osios, šv. Antano, kad, pagal senovines tradicijas, būtų daugiau žolės masės. Bet tokiu metu pjauti pirmą žolę pieno ūkiams gerokai per vėlu, joje bus labai daug ląstelienos, gyvuliai ją sunkiai virškins. „Žinoma, tokie ūkiai nesiekia didelio produktyvumo, o atrajotojai vis tiek kažkiek suvirškins ir tokios žolės“, - sakė LŽŪKT ekspertas.  

MŪ inf.