Radviliškis. Avis - žmogaus kompanionė, duondavė - yra nusipelniusi visokeriopos pagarbos. Taip seminare „Pažangios avininkystės vystymosi aktualijos" kalbėjo LSMU Veterinarijos akademijos prof. Vytuolis Žilaitis, pristatydamas kiek kitokį požiūrį į avis ir kalbėdamas apie jų reprodukciją.

Pagarbą avytei, pasak V. Žilaičio, reikia atiduoti vien dėl to, kad per jos, kaip biologinės esybės modelį, sukurta klonavimo technologija. Avies ir žmogaus smegenys yra panašios, tik avių labai gerai išreikštos smegenėlės, atsakingos už koordinaciją. O avies kūrybinės galios, citavo profesorius mokslinę literatūrą, artimos žiurkei ir žmogui. „Nežinau, ar taip galima lyginti, bet avytė labai įdomiai sutverta, gamtos jai duota tokių savybių, kurios mums atrodo gana keistos ir gal dėl to jai kartais priklijuojame epitetus „kvaila", „neprimatanti". Bet taip nėra", - teigė V. Žilaitis avių augintojams, dalyvavusiems seminare „Šeduvos avininkystėje". Mokslinėje literatūroje teigiama, kad avis turi 2 metų vaiko intelektą, bet profesorius su tuo nesutinka ir studentams sako, kad avies intelektas - kaip 4 metų vaiko.  

LSMU Veterinarijos akademijos prof. Vytuolis Žilaitis teigė, kad avis nusipelniusi žmogaus pagarbos

Avis yra bandos gyvūnas, buvimas bandoje jai suteikia saugumo jausmą. Jeigu viena bandos avis pajuto pavojų, ji perduoda tai visai bandai ir tuomet avys vienaip ar kitaip reaguoja. Tačiau stresui avis labai jautri, išgąsdintai sugrįžti į normalią būseną reikia labai daug laiko. Kai iš antinksčių išsiskiria streso hormonas, silpnėja jos imunitetas, o iš to kyla ir visos kitos problemos. „Avis iš esmės yra auka iš prigimties, ji niekada nekovoja. Bet tai yra ir tam tikra apsauga, nes jeigu ji nekovoja, ji neišskiria su baime susijusių hormonų, kurias labai gerai užuodžia visi mėsaėdžiai", - atkreipė dėmesį profesorius.

Avių akys labai gerai sutvertos - avis mato beveik 360 laipsnių kampu. Tačiau jos negali įžiūrėti detalių, skiria tik šviesius ir tamsius kontrastus. Todėl avims geriau yra prieblanda, ryškios šviesos jos nemėgsta. Gerai išvystyta jų klausa - ji šnabždesį išgirsta ir priešą gali pajusti iš labai toli. Manoma, kad avis yra pakanti skoniui, todėl ji gali suėsti ir nevisai tinkamą pašarą. Avis toleruoja ir skausmą - taip yra todėl, kad antinksčiai neišskirtų medžiagos, kuri simbolizuoja stresą.

Seminare avių augintojai išklausė žinių apie avių reprodukcijos ypatumus

Avis poruotis labiau linkusi, kai trumpėja diena. Tačiau avių patelės labai nepakančios tvankumui, blogam kvapui, dėl to jos gali nerujoti. O tai, tvirtina V. Žilaitis, jau tampa problema, panašiai kaip ir kalbant apie karvių rujos nebuvimą. Vis dėlto apsivaisinusios patelės ėriuojasi gana lengvai - distokija, apsunkintas atvedimas, pasitaiko ne daugiau kaip 5 proc. atvejų.

„Vaisiaus antinksčiai išskiria streso hormoną, tai perduodama į patelės gimdą, didėja estrogeno, mažėja progesterono kiekis, išsiskiria relaksinas ir endorfinas. Dėl to patelei atvesti jauniklį turėtų būti didelis malonumas. Ir jeigu norite sugadinti visą šitą procesą, lįskite prie patelės. Sugadinti galima, pataisyti - nelabai", - perspėjo V. Žilaitis. Patelės globėjišką instinktą jaunikliui (veterinarijoje jis siūlo nenaudoti žodžių „motina" ir „tėvas") prabudina amniono skystis.

Avinų reprodukcinė sveikata

Apie reproduktoriaus svarbą seminare kalbėjo LSMU Veterinarijos akademijos profesorius Henrikas Žilinskas. „Avinas labai svarbus, nors Lietuvoje pastebima ir pragmatiška tendencija pirkti pigesnį reproduktorių, nelabai žiūrint į jo genetinę vertę ar reproduktoriaus fiziologiją. O pasaulinė praktika rodo, kad avinų defektų procentas yra nemažas", - sakė profesorius. Tai gali būti varpos, apyvarpės, mašnelės, sėklidžių ir kt. defektai.

LSMU Veterinarijos akademijos profesorius Henrikas Žilinskas kalbėjo apie reproduktoriaus svarbą

Renkantis reproduktorių avių augintojams net nereikia būti dideliems ekspertams, kad galėtų vizualiai įvertinti kapšelio apimtį. Veisliniams ūkiams H. Žilinskas siūlo atlikti bendrą avino klinikinį tyrimą, ištirti, ar neturi ligų, genetinių nukrypimų, atlikti ir androloginį sėklidžių, antsėklidžių, varpos, apyvarpės tyrimą. Ūkininkams profesorius rekomendavo išmokti apčiuopti ir išmatuoti sėklidžių dydį. Tai ne tik leistų įvertinti avino veislines savybes, subrendimą, bet ir apčiuopti uždegiminius procesus, dėl ko sėklidės gali būti padidėjusios. Tuos informatyvius duomenis reikėtų kaupti ir jeigu liktų daug neapsivaisinusių avių, tai galbūt padėtų rasti priežastį - gal sėklidė atrofavosi, degeneravosi.

„Turime akis ir jos duoda daug informacijos, tikrai galite pastebėti vizualiai kai kuriuos neatitikimus. Turime jausti simetriją, dydį, kurie iškart suteikia tam tikros informacijos. Pašalinus laikinus negalavimus, pavyzdžiui, apyvarpės uždegimą, avino reprodukcinės ypatybės visiškai atsistato. Nuolat besitęsiantys sutrikimai, dažnai nepastebimi, gali visiškai atrofuoti sėklides", - apie galimus pavojus perspėjo avių augintojus LSMU VA profesorius. Beje, skirtingai nei kitų gyvūnų, avinams pasitaiko, kad būna nenusileidusios abi sėklidės.

„Kalbėdami apie sėklides, dažnai naudojame žodžius atrofija, degeneracija, uždegimas. Tuos procesus gali sukelti įvairūs dalykai, jie gali būti ne tik įgyti, bet ir laiko, gyvenimo, veisimo ar genetikos sąlygoti", - teigė H. Žilinskas. Pavyzdžiui, dėl aukštos temperatūros sėklidės nusileidžia žemyn, priklausomai nuo veislės, kabo netoli žemės, todėl būna didesnis traumų pavojus. Kapšelio apimtis turi įtakos spermos kiekiui - kuo jis didesnis, tuo daugiau spermos išskiria. Gebėjimui apvaisinti įtakos gali turėti ir spermos pH, kokios nors kilmės pūslinių liaukų uždegimas.

Patinas negali atlikti reproduktoriaus pareigų dėl įvairių sutrikimų, vienas tokių - fimozė, kai apyvarpėje yra tam tikrų sąaugų, uždegimų. Tai gydomas sutrikimas. Lengvai nustatomas ir gydomas sutrikimas yra ir balanopostitas - dažnas apyvarpės sutrikimas, kai vystosi uždegimas. Kartais jį lemia bakterinis užterštumas, būna, kad prisiėda šviežios baltymingos žolės ir šarminiame šlapime atsiranda amoniako, kuris apdegina gleivinę. Ant lytinės varpos dažniausiai būna fistulių, gerybinių auglių. „Yra dalykų, kuriuos gali pamatyti patys avių augintojai. Tačiau fistules, auglius ant lytinės varpos gali apžiūrėti tik veterinaras", - pabrėžė H. Žilinskas.

MŪ inf.