Žieminių rapsų sėja: iki Žolinės ar po jos?
2019-08-13

Kaunas. Rapsai reikalauja itin aukštos agrotechnikos kultūros – net nedidelis nukrypimas nuo jos gali iš esmės sumažinti derlių. Svarbu įvertinti ir klimato veiksnius – žieminiams rapsams didelę įtaką daro sausringi rugpjūčiai ir ilgiau besitęsiantys šilti rudenys.

Populiariausias priešsėlis – javai

VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička primena kai kuriuos svarbius momentus, į kuriuos žemdirbiai turėtų itin atkreipti dėmesį. Priešsėlių parinkimas, tinkamai paruošta žemė, optimalus sėjos laikas ir norma – visa tai kloja pamatus būsimam derliui.

Vaderstad 12 05

Tinkamiausias žieminių rapsų priešsėlis – juodasis pūdymas, labai geras – vikių ir avižų mišinys, tačiau dabar Lietuvoje jų plotai nesudaro net 1 proc. bendro pasėlių ploto, tad galima sakyti, jog sąvoka „klasikiniai“ priešsėliai neteko praktinės reikšmės. Geras priešsėlis ir žieminiai miežiai, tačiau jų Lietuvoje irgi auginama palyginti nedaug.

Praktika rodo, kad pastaraisiais metais, modernėjant žemės dirbimo ir sėjos technikai, apie 70 proc. žieminių rapsų sėjama po vasarinių arba žieminių javų, taikant seklų arimą (kartais giluminį purenimą) arba tiesiog į optimaliu laiku nuskustas ražienas. Aišku, kad didesnį rapsų derlingumą (4–6 t/ha), auginant juos po kviečių, galima pasiekti tik aukšto ir vidutinio našumo dirvožemiuose.

„Atsėliuoti rapsų negalima. Į tą patį lauką jie turėtų grįžti ne anksčiau kaip po 3–4 metų. Daugelyje dirvų paplitęs rapsų šaknų gumbas – tai sėjomainų nesilaikymo pasekmė“, – perspėja prof. Rimantas Velička

Rapsai pasėlių struktūroje turėtų sudaryti ne daugiau kaip 25 proc. viso pasėlių ploto. ŽŪA Bandymų stotyje atlikti eksperimentai parodė, kad rapsai, nors ir gerina dirvožemių fitosanitarinę būklę ir didina posėlinių augalų derlingumą, tačiau kai jų auginama per daug, elgiasi agresyviai – didina dirvožemio hidrolizinį rūgštumą, fulvo rūgščių kiekį, o dėl to prastėja humuso kokybė.

Žieminiai rapsai turi gilias šaknis, todėl jiems reikėtų giliau supurentos dirvos, tačiau sėklos „guoliui“ užtenka dirvą germinatoriumi paruošti 2–3 cm gyliu, svarbu, kad paviršius būtų kuo lygesnis ir nebūtų stambesnių grumstų. Vienodesniu gyliu pasėti rapsai rudens vegetacijos pabaigą pasiekia tolygiau išsivystę, o tai labai veikia bendrą pasėlio žiemkentiškumą.

Sėjos terminus koreguoja orai

Šiltėjant rudens–žiemos periodui, rapsai gali būti sėjami ir vėliau negu iki šiol rekomenduojama, nes spėja sukaupti pakankamą maisto medžiagų kiekį ir tinkamai pasiruošti žiemojimui. Sakoma, kad optimalus žieminių rapsų sėjos laikas Vidurio Lietuvoje rugpjūčio 5–10 dienomis, tačiau pastarųjų metų praktika rodo, kad geriau žiemoja bei daugiau produktyvumo elementų formuoja vėliau pasėti rapsai.

„Įvertinus kintančio Lietuvos klimato tendencijas ir remiantis VDU ŽUA Bandymų stotyje atliktais eksperimentais galima teigti, kad Vidurio Lietuvos agroklimato sąlygomis žieminių rapsų optimalūs sėjos terminai yra rugpjūčio 20–30 d. Vėlinant sėją (sėjant rugpjūčio pabaigoje arba pačioje rugsėjo pradžioje) rekomenduojama rinktis hibridinius rapsus. Šiaurės Lietuvoje žieminius rapsus geriau pasėti iki rugpjūčio vidurio, iki Žolinės“, – pataria R. Velička.

Kad dėl šiltėjančio rudens–žiemos periodo keičiasi rapsų sėjos terminai, rodo ir statistika: prieš dešimt metų Lietuvoje po Žolinės buvo pasėta kiek daugiau negu pusė visų žieminių rapsų, tai štai pernai (2018 m.) antroje rugpjūčio pusėje jų pasėta per 80 proc. viso ploto.

Kaip formuoti optimalaus tankumo pasėlį

Optimali sėklos norma yra 3,5–4 kg/ha, kad rudenį augalų tankumas būtų 60–80 vnt./kv. m. Retesniame tolygiame pasėlyje augalai spėja sukaupti daugiau maisto medžiagų, būna stipresni, geriau pasiruošę žiemoti, o tankiame – ištįsta, aukštai virš žemės pakyla jų viršūnės pumpuras, kuris žiemą nukenčia net nuo nestiprių šalčių.

Pastaruoju metu, pradėjus auginti hibridinius žieminius rapsus, rekomenduojama sumažinti augalų skaičių iki 30–40 vnt./kv. m. Hibridiniai rapsai yra kur kas gyvybingesni, mat dėl heterozės efekto jų regeneracija geresnė negu linijinių veislių.

Šiaip jau užtenka, kad rudenį viename kvadratiniame metre būtų 60–80 augalų, o pavasarį – perpus mažiau. Apskaičiuojant sėklos normą, reikia turėti omenyje, kad iš 1 kg/ha 100 proc. ūkinės vertės sėklų 1 kv. m bus vidutiniškai po 20 augalų.

Norint suformuoti optimalaus tankumo pasėlį 00 tipo veislių rapsų, kurių 1 000 sėklų masė yra 3,7–4,4 g, reikėtų sėti ne daugiau kaip 3,5–4 kg/ha (atsižvelgiant į 1 000 sėklų masę ir norimą suformuoti tankumą bei lauko daigumą, sėklos kiekį reikia apskaičiuoti kiekvienai konkrečiai sėklos partijai), o hibridinių rapsų pakanka išsėti apie 2,5 kg/ha.

Praeitų metų rudens patirtis išryškino purškimo augimo reguliatoriais svarbą. Daugelis žieminių rapsų, pasėtų per anksti (liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje), ypač Vidurio Lietuvoje, dėl pavėluoto purškimo buvo ištįsę, peraugę.

Buvo atvejų, kai pavėlavę optimaliu laiku nupurkšti, ūkininkai augimo reguliatorius naudojo net 2 kartus, tačiau šie purškimai buvo mažiau efektyvūs, nes buvo stabdomas jau ištįsusios viršūnės augimas. Taigi, išvada tokia: antrasis purškimas augimo reguliatoriais esant šiltam rudeniui ir vešliems rapsams – būtinas, bet bus efektyvus tik tada, kai laiku nupurkšta pirmąjį kartą.

Išsamų straipsnį apie žieminių rapsų sėjos technologinius parametrus rasite žurnalo „Mano ūkis“ liepos mėnesio numeryje

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai