Kaunas. Žemdirbių džiaugsmui pasėliai peržiemojo sėkmingai. Tačiau ūkininkai tikina dar nedrįstantys visiškai atsipūsti, mat, kaip rodo patirtis, kovo mėnesį dar galima sulaukti nemalonių siurprizų, kuomet iššąla net peržiem išgyvenę pasėliai.

Kretingos rajone, Vydmantų kaime, ūkininkaujantis Gintaras Liebus iš viso dirba per 300 ha žemės. Iš šio ploto daugiau kaip trečdalį yra skyręs žiemkenčiams - per 100 ha įsėjo žieminiais kviečiais ir apie 10 ha žieminiais kvietrugiais. Rugius sėja ne kasmet, nes nuo 2002 metų ūkininkaujančio žemdirbio patirtis parodė, jog didesnės dirbamos žemės dalies dirvožemis yra per lengvas šiai kultūrai. Taigi, taikant sėjomainą, ne visuomet tinkamos dirvos rugiams lieka.

G. Liebus sako, jog pajūrio regionas žiemkenčiams bene pati nepalankiausia dalis visoje šalyje. „Lyginant su kitais regionais, pas mus didžiausias pavojus nušalti pasėliams. Lyg ir keista, nes prie jūros žiemos šiltesnės. Tačiau žiemkenčiams labai kenkia, kai žiemą dažnai nulyja, sniegą nuleidžia, o paskui staiga spusteli šaltis", - aiškina pašnekovas.

Tačiau, pasižvalgęs po laukus, ūkininkas mato, jog šiemet pavasario žiemkenčių pasėliai sulaukė sėkmingai.

„Kritiškiausias buvo vasario vidurys - laukai pliki, be sniego ir spustelėjo šaltis. Nerimo nemažo būta. Nors galutinis rezultatas labiau paaiškės kovo pabaigoje, bet pasižvalgius po laukus, vis tiek linksmiau darosi", - sako pašnekovas.

Ūkininkas daug dėmesio skiria veislėms. O tam ilgų metų patirties prireikia. Ne kartą yra nusvilęs, kol atrado tinkamiausią - „SW Magnifik". Teigia, kad net tokią žiemą, kuomet kitų veislių javai nušąla ir pavasarį atsėti tenka, ši nenukenčia. Anot pašnekovo, nors ji ir ne tokia produktyvi, kaip daugelis kitų, tačiau „bent jau ramiau gyventi".

„Nors labiausiai gamtos sąlygos žiemkenčių žiemojimą lemia, paties ūkininko veiksmai irgi įtakos turėti. Tai dirvos paruošimas, savalaikė sėja, veislės pasirinkimas", - įsitikinęs G. Liebus.

Tinkama technologija prieš klimato akibrokštus

„Gal dar kiek ir ankstoka daryti išvadas, tačiau jau apvažiavau laukus, patikrinau išrovęs kaip atrodo augalas, jo šaknynas. Atrodo, kad kol kas viskas gerai", - pasakoja Akmenės rajono Naujosios Akmenės seniūnijos ūkininkas Vilijus Vaišvylas.

„Šią žiemą didžiausias nerimas apie porą dienų buvo sausio mėnesį, kuomet sniego nebuvo ir temperatūra iki 20 laipsnių šalčio nukrito. Ir dar vėjas. O tokios sąlygos žiemkenčiams, ypač rapsams, labai pavojingos. Ir kiek mačiau apvažiavęs laukus, tikrai vietomis tokie „išsigandę", bet, manau, kad jei kovas neiškrės staigmenų, atsigaus. Žieminių miežių viršūnės pašąlę, bet nedaug", - apie situaciją ankstyvą pavasarį svarsto vyriškis.

Tačiau tikina dar bijantis prognozuoti, nes turėjęs karčios patirties, kuomet kovą plikus, sniegu neužklotus pasėlius šaltis užklupo ir didžiąją dalį visiškai sunaikino.

Anot V. Vaišvylo, svarbiausias dalykas, kurio privalo nepamiršti žiemkenčius auginantis ūkininkas, - griežtas technologijų laikymasis.

„Svarbu nuo pasiruošimo žiemoti - kad augalas būtų laiku pasėtas, tinkamai patręštas ir žiemos sulauktų stiprus. Rapsų kūgelis neturi būti pakilęs daugiau kaip rekomenduojama - apie 0,8-1,5 cm. Taigi žiemojimo sėkmė nuo sąlygų visumos priklauso", - sako jis.

Pasakoja, jog sėjos metu į rekomenduojamą laikotarpį visuomet stengiasi „įtilpti". Visi rapsai rugpjūčio 25 dieną jau buvo pasėti.

Technologijų svarbą teigia ypač įvertinęs tais metais, kuomet visi žiemkenčių pasėliai nušąlo, išskyrus vieną lauką. Yra įsitikinęs, jog būtent dėl to, kad laukas buvo idealiai paruoštas iš rudens.  

V. Vaišvydas kartu su 29 metų sūnumi Audriumi dirba apie 900 ha žemės. Sako, kad būtent Audriaus iniciatyva ūkyje įvairiausios naujos technologijos ir taikomos. Prieš penkerius metus pradėjo naudoti biologines dirvožemio gerinimo priemones ir tuo labai džiaugiasi.

„Kai su biologiniais preparatais dirbi, žemė geresnė ir tuo geriau. Norisi ilgalaikių rezultatų - po savęs palikti nenueikvotą žemę vaikams, anūkams. Stengiamės eiti į koją su mokslu, konsultuojamės su mokslininkais", - pasakoja pašnekovas.

Taip pat mano, jog ūkininkavimo sėkmės atskirti nereikėtų ir nuo prekybininkų-konsultantų, parduodančių įvairiausią žemės ūkyje naudojamą produkciją ir konsultuojančių apie ją.

„Tikrai nereti atvejai, kuomet prekybininkas-konsultantas tik vilioja visokiais būdais, norėdamas parduoti savo produkciją, ir jam nerūpi, kaip viskas augs, ar tos veislės ar cheminės priemonės tinka konkrečiam dirvožemiui, klimatui", - dalijasi ūkininkas, pabrėždamas, jog pavyko atsirinkti patikimus tiekėjus.

„Šilčiausia" buvo Šiaurėje?

Kai daugelio regionų žemdirbiai šią žiemą vadina besniege, Biržų rajone, Antupės kaime, ūkininkaujantis Marius Samulis džiaugiasi, jog šioje šalies dalyje pasėlių laukus žiemą dengė apie 10 cm storio sniego sluoksnis.

Taigi šiauriausioje šalies dalyje šią žiemą žiemkenčiams buvo bene komfortiškiausios sąlygos. Bet taip pat kaip ir kiti kalbinti ūkininkai, M. Samulis teigia labiau atsikvėpsiąs tik praėjus kovui.

„Stebėjau situaciją kaimyniniuose rajonuose. Kuo toliau nuo Biržų rajono - Pasvalio, Šiaulių link - tuo plonesnis sniego sluoksnis matėsi. Mano laukuose visi žieminiai javai buvo po sniegu ir tai gerokai palengvino jų žiemojimą. Sniegas jau aptirpęs gerokai, matosi kai kur parudavusių vietų, bet atrodo, kad nereikės atsėti", - sako pašnekovas.

Dar laukia ir pavasarinis tręšimas salietra bei kompleksinėmis trąšomis, kurios pastiprins javus. Tačiau M. Samulis sako paprastai neskubantis tręšti - daro tai, kai galutinai įsitikina, jog žiemkenčiai tikrai nenušąlę bei pakankamai tankūs ir jų nereikės atsėti.

MŪ inf.