Vilnius. Vyriausybės siūlomi gyventojų pajamų (GPM), pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių pakeitimai gali sužlugdyti Lietuvos žemdirbius, sako šalies ūkininkų organizacijų atstovai. 

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko teigimu, jei dabartiniai siūlymai bus priimti, vidutiniai ūkiai bus sunaikinti.

„Skandalinga situacija, kad į vieną krūvą suplakami su advokatais, antstoliais. (...) Jeigu reforma bus patvirtinta taip, kaip dabar yra, ji sunaikins vidutinius ūkius“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė A. Macijauskas.

Jo teigimu, ūkininkai jau pavargo kartoti tuos pačius argumentus nebe pirmus metus. Pasak A. Macijausko, ūkininkai jau dabar moka didesnius mokesčius nei dirbantieji pagal darbo sutartis.

„Finansų ministerija sako, kad čia reikia sulyginti, kad čia gyvulių ūkis. Taip, gyvulių, nes ūkininkai šiandien, jau dabar moka didesnius mokesčius. Po padidinimo tas skirtumas dar labiau išaugtų.

Labiausiai apmokestinti, visiškai neproporcingai, palyginti su kitais Lietuvos gyventojais, verslais, dirbančiaisiais, yra vidutiniai šeimos ūkiai. Jie apmokestinamųjų pajamų gauna tokią sumą, kuri lygi „Sodros“ luboms. Tie žmonės yra tiesiog apiplėšiami vidury baltos dienos. Reikia priminti, kad apmokestinamosios pajamos ant popieriaus labai skiriasi nuo tų, kurias realiai ūkininkas gauna, nes ne visas sąnaudas ūkininkai gali įtraukti. Apmokestinamasis pelnas yra gerokai didesnis, nei šeima realiai gauna pinigų“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Pasak jo, stambiausi ūkininkai rado išeitį ir ūkius perregistruoja į uždarąsias akcines bendroves, kai vidutiniams ūkininkams tai padaryti ir labai sunku ar net neįmanoma, nes jie turi įsipareigojimų bankams, yra gavę ES paramą.

„Jie neturi laisvo lango, kad galėtų pasitraukti iš fizinio asmens statuso į juridinį. Jie yra įsitraukę į žiurkių ratą, kuriame juos pasmaugs“, – sakė LGAA vadovas. Jo teigimu, pasmerkti bus valdantieji 100–200 ha ar turintieji apie 100 karvių.

„Mums neliko nei sveikatos, nei laiko – kartojame per dažnai, bet mūsų niekas nesiklauso“, – apie žemdirbių teikiamus siūlymus mokesčių pertvarkai sakė A. Macijauskas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas mano, jog pagal individualią veiklą dirbantys ūkininkai mokestine prasme neturėtų būti lyginami su dirbančiaisiais pagal darbo sutartį, todėl Seimo narių bus prašoma nepalaikyti dabartinių siūlymų.

„Mus šokiravo noras ūkininką prilyginti mokestine prasme pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, tai tikrai yra neobjektyvu. (...) Ūkininkas, vykdydamas finansinę ekonominę veiklą, yra labai panašus, o kartais ir identiškas juridiniam asmeniui“, – komiteto posėdyje sakė I. Hofmanas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigia, kad žemdirbiai nėra ta visuomenės dalis, kurią reikėtų papildomai apmokestinti.

„Su tokia mokesčių reforma žemdirbių visuomenė kategoriškai nesutinka (...) Nėra žemės ūkis Lietuvoje pagrindinė veikla, dedanti kaip višta auksinius kiaušinius (...), žemės ūkis bus labiau apmokestintas“, –  komiteto posėdyje sakė jis.

Finansų ministerijos duomenimis, iš 36 tūkst. individualiai dirbančių ūkininkų mokestinė našta dėl keičiamo GPM didės penkiems tūkstančiams, be to, ministerijos teigimu, jiems bus ir paskatų.

„Tik apie penkiems tūkstančiams šiek tiek didės gyventojų pajamų mokestis (...) Išlaikomos paskatos vykdantiems žemės ūkio veiklą, pakankamai daug paskatų“, – komiteto posėdyje sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Anot jos, konkretų mokesčių didėjimą galima sužinoti pasinaudojus skelbiama skaičiuokle, o pokyčiai daugiausia priklausytų nuo gaunamų pajamų.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė, be kitų pastabų, siūlė atkreipti dėmesį į, anot jos, Finansų ministerijos žongliravimą skaičiais.

„Jūs išgirdote, kad mažiau uždirbantys, individuali veikla sumoka didesnius mokesčius, bet nėra palyginimo su darbo santykiais. Mes tokį palyginimą atlikome, kai yra mažos pajamos. Kai individuali veikla uždirba iki mokesčių 12 000 Eur, po sąnaudų atėmimo 20 proc. mažiau – 9 600 Eur, tai jos mokesčiai 2026 metais sudarys 33 proc., kai darbo santykių analogiškos pajamos (9 600 Eur) būtų apmokestintos 24 procentais.

Tai atsitiks dėl NPD taikymo, nes jis 2026 m. bus sulygintas su MMA, taičua dėl to individualioje veikloje atsiranda didesnis apmokestinimas. Reikėtų nepamiršti ir mažai uždirbančių, pradedančių ūkininkų. Reikėtų taikyti NPD ir individualiai veiklai“, – pastabų turėjo D. Čibirienė.

Pastabų buvo gausu tiek iš žemdirbių ir kitų asociacijų, tiek iš ministerijų, tad Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad mokesčių reforma nėra iki galo suderinta ir tarp ministerijų. Toliau mokestinė pertvarka bus svarstoma kitame Komiteto posėdyje, tad buvo išsakyta viltis, kad iki to laiko ministerijos tarpusavyje pasikalbės dėl pertvarkos tikslingumo, o Finansų ministerija grįš į Komiteto posėdį su atsakymais ir reakcijomis į siūlomas korekcijas.  

Šiuo metu mokesčių keitimo siūlymai svarstomi parlamentiniuose komitetuose. Pagrindinis išvadų rengėjas yra Biudžeto ir finansų komitetas.