Alytaus r. / Kėdainių r. / Kretingos r.  Pavasaris jau įsibėgėjo, tačiau ūkininkai neskuba džiaugtis – laukuose darbo tempą stabdo nepalankios sąlygos.

Pavasario šalnos Lietuvos regionuose pasireiškė skirtingai: vienur jos smogė stipriai, o kitur didelės žalos nepadarė.

Kėdainių rajone šis pavasaris itin šaltas ir sausas. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kėdainių rajono pirmininko Manto Župerkos teigimu, balandžio 29-osios naktį Kėdainių rajone fiksuota itin stipri šalna – poveikis toks didelis, kad rapsų stiebai tapo labai trapūs.

„Jeigu ūkininkas būtų lankstęs, tai rapsą galėtų tiesiog sulaužyti į gabaliukus“, – sakė pirmininkas.

Pasak jo, augalai patyrė didelį stresą: rapsai neužaugę, nesukaupę įprastos biomasės. Jau pastebimi šalnos padariniai, prognozuojamas mažesnis derlius, nors tiksliai įvertinti nuostolius dar per anksti.

Kiek kitokia situacija susiklostė pajūryje ir Dzūkijoje. Kretingos r. LŪS pirmininkas Rimantas Paulikas teigė, kad šalnų buvo, tačiau jos didelės žalos nepadarė – priešingai nei Kėdainių r., ūkininkų laukuose geriausiai atrodo žieminiai rapsai. 

Alytaus r. LŪS pirmininkas Vytautas Patinskas taip pat pabrėžė, kad šiemet šalnos buvo silpnesnės nei praėjusiais metais.

„Didelės įtakos jos nepadarė. Praėjusiais metais savaitę buvo iki –10 °C naktimis, o dabar temperatūra nukrisdavo iki keturių laipsnių, tad rytais nepastebėjome, pavyzdžiui, rapsų trapumo“, – pasakojo V. Patinskas.

Nepaisant skirtingo šalnų poveikio, ūkininkai pabrėžia didžiausią iššūkį šiuo metu  – drėgmės ir šilumos trūkumą.

Kėdainių r. lietus šį pavasarį buvo netolygus – kai kuriose vietose beveik nelijo. Pasak M. Župerkos, dirvožemis išsausėjo, stiprus vėjas paspartino drėgmės praradimą, o žemos temperatūros sustabdė augalų vystymąsi – tai matyti net iš pakelėse augančios žolės.

Kretingos rajonas šį pavasarį taip pat pasižymi drėgmės stoka. „Balandžio pirmąsias dienas minimaliai palijo, nuo to laiko – visiškai nieko“, – teigė R. Paulikas. 

Dėl dirvos kietumo ir sausumo dauguma Kretingos r. ūkininkų yra sustabdę sėjos darbus. Anot R. Pauliko, tokiomis sąlygomis sėklos dygimas yra rizikingas: „Miežiai ketvirtą dieną jau turėtų pradėti dygti, tačiau esant –3 °C temperatūrai jie gali nušalti, tad mūsų rajone ūkininkai neskuba.“

Drėgmės trūkumas ryškus ir Alytaus rajone. Lengvesniuose dirvožemiuose pasireiškia sausros padariniai  – išdygę augalai pradeda vysti.

„Drėgmės trūkumas labai jaučiamas – tvenkiniai pradėjo seklėti, melioracijos grioviai jau beveik sausi, o taip turėtų būti tik vasaros viduryje, – pasakojo V. Patinskas, – Tikimės bent dešimt milimetrų kritulių, tada galėtume lengviau atsikvėpti.“

Vis dėlto tolimesnė padėtis priklausys nuo artimiausių orų. Ūkininkai viliasi, kad prognozuojami krituliai ir šiluma leis stabilizuoti esamą situaciją.