Kaunas, birželio 8 d. VšĮ „Tatulos programa" iniciatyva Kaune įvyko ekologinį ūkininkavimą propaguojančių asociacijų pasitarimas. Trys su mokslu ir ekologine žemės ūkio gamyba bei prekyba siejamos nevyriausybinės organizacijos - „Tatulos programa", Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija „Gaja" ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacija sutarė, kad artimiausiu metu iš minėtų organizacijų vadovų ir Žemės ūkio ministerijos specialistų sudaryta darbo grupė parengs siūlymus ilgalaikei ekologinio ūkininkavimo strategijai.

„Sveikintina iniciatyva darbo grupe apjungti ekologijos mokslą, gamybą ir verslą. Tai padėtų išgryninti ekologiškai ūkininkaujančiųjų poreikius", - komentuodamas nevyriausybinių organizacijų ketinimus burtis bendram darbui sakė Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius.

Kalbėdamas apie finansinę paramą ūkiams po 2013 m. ministerijos atstovas teigė, kad šiuo metu ES, o taip pat ir ministerijoje, diskutuojama dėl Bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvų: kokiu būdu ir kaip bus remiami žemdirbiai bei ekologinių ūkių savininkai. Dabartinis paramos mechanizmas ekologiškai ūkininkaujantiems nėra idealus. Ateityje parama ekologiškai ūkininkaujantiems galėtų būti teikiamai pagal tai, kiek juose reikia darbo sąnaudų gaminamai produkcijai gauti.

„Remiantis tokiu principu, didžiausios paramos ateityje galėtų tikėtis mišrūs augalininkyste-gyvulininkyste užsiimantys ekologiniai ūkiai. Po jų, pagal paramos intensyvumą, sektų daržininkystės ir sodininkystės ekologiniai ūkiai. Tačiau šioje situacijoje svarbiausia, kad žemdirbiai neliktų šalia sprendimų - jų organizacijos pateiktų siūlymų, kaip racionaliau remtis ekologiškai ūkininkaujančiuosius itin laukiame", - trumpai diskusinę kompensacinių išmokų viziją ekologiniams ūkiams pristatė departamento direktorius.

„Visiems aišku, kad produktas be chemijos ar GMO nereiškia, jog jis ekologiškas. Tačiau tolimesnės šalies ūkio ekologizavimo plėtros neįsivaizduoju be ilgalaikės strategijos ir programos jei įgyvendinti. Aiškios ateities vizijos ekologiniame ūkyje neturėjimas jau šiandien veda prie dirvožemių alinimo, ekologinių daržovių produkcijos nykimo rinkoje", - jungti pajėgas bendram darbui ekologinių ūkių savininkus ir mokslininkus ragino „Tatulos programa" direktorius Almonas Gutkauskas.

„Tatulos programos" iniciatyvai susidėlioti ekologinių ūkių ateities perspektyvą strategijoje bei ją įgyvendinti pritarė ir dvi ekologinį žemės ūkį propaguojančios asociacijos: Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija „Gaja" bei Lietuvos ekologinių ūkių asociacija. Taip minėtos asociacijos ketina realizuoti stringančias savo veiklos kryptis.

„Neramiai stebime šalyje įsivyravusias ekologinių ūkių raidos tendencijas. Daugelis jų ateityje planuoja gamybą vykdyti be gyvulių ūkio. Deja, nealinant dirvožemio tai padaryti sudėtinga. Todėl mes iš būsimos strategijos tikimės ne tik racionalesnio ekologinių ūkių žemėnaudų panaudojimo, bet ir jų tausojimo bei saugojimo perspektyvos ateityje", - posėdyje sakė Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja" prezidentė prof. V. Žekonienė.

„Tikimės, kad nauja ekologinio ūkininkavimo strategija padės palaikyti nedidelių ekologinių ūkių gamybinį stabilumą ir pajėgumą. Garantavę produkcijos apimtis, galėtume lengviau imtis ekologinių žemės ūkio produktų realizavimo", - įsitikinęs Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis.

Per pastaruosius dvejus metus šalyje ekologinių žemėnaudų plotai stabilizavosi. Atsitiktinių ūkio subjektų čia lieka vis mažiau. Manoma, kad tikrųjų ekologinių ūkių aiškesnis atsisijojimas nuo pseudoekologinių vyksta dėl kelių priežasčių - sumažėjusių ekologinių išmokų ir didesnės nei įprastos produkcijos savikainos, griežtų ekologinių žemėnaudų naudojimo ir kontrolės reikalavimų.  Ūkiai, besidarbuojantys šiame sektoriuje ir ateityje ketinantys tęsti ekologinę žemės ūkio gamybą, šiandien įvardijami kaip ekologinės filosofijos ir gyvensenos šaukliai.

ŽŪM inf.