Kaunas. Orai šiemet palankūs Vidurio Lietuvoje žiemkenčius auginantiems žemdirbiams. Atšilus jie skuba maitinti vegetuoti pradėjusius augalus. Kituose šalies regionuose padėtis kur kas prastesnė - ūkininkai čia ruošia ne trąšas, o sėklas naujiems pasėliams.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Virginijus Feiza, prieš pat šventes apkeliavęs keletą rajonų, pasidžiaugė pasėlių vaizdais. Pasak mokslininko, spalvą keičiantys vegetaciją pradėję žiemkenčiai prognozuoja gerus rezultatus.

„Važiuoju pro Raseinius - pasėliai, mano akimis žiūrint, peržiemoję tikrai labai gerai. Nors šitoje zonoje žieminių rapsų nesimato, bet kviečiai gražūs. Panašu, kad spalva jau ima keistis, ir šaknelės pradėjusios augti. Dotnuvoje mes jau kovo 5-ąją pastebėjome, kad auga žiemkenčių šaknelės - tai pirmoji šių metų vegetacija, atsinaujinimas", -  sako dr. Virginijus Feiza, patardamas ūkininkams laukuose išrauti žiemkenčio želmenį ir pažiūrėti, ar matosi balti šaknelių galiukai. Jeigu taip, augalus jau tikrai galima stiprinti ir tręšti azoto trąšomis.

Mokslininkas sako pastebėjęs, kad šiemet laukuose nėra, kaip pavasarį įprasta, stovinčio vandens. Ūkininkams šį pavasarį lengviau sekasi įvažiuoti į dirvą ir imtis tręšimo darbų. „Matom pempių būrius, bet tų balų, kur būdavo pavasarį laukuose ir kur paukščiai braidydavo, nematyti. Vadinasi, vanduo greitai dingo, susigėrė. O jeigu dar šilumos daugiau bus, labai greitai viskas sužaliuos", - sako V. Feiza, užsimindamas apie tai, kad tokia graži augalų vegetacija labiau būdinga Vidurio Lietuvai, o kituose regionuose, kaip Suvalkija, kur žiema pagailėjo sniego, girdisi mažai optimistinių atgarsių.

Situacija labai įvairi

Bendrovės „Linas Agro" technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius, apžvelgdamas įvairių šalies rajonų pasėlių būklę, teigia, kad peržiemoję rapsai ir javai atrodo palyginti gerai, nors yra nukentėjusių ir žuvusių pasėlių pietiniuose bei vakariniuose šalies rajonuose. Ten, kur nebuvo sniego per šalčius.

„Kalbant apie rapsus, situacija labai įvairi. Iš esmės peržiemojimas daugelyje rajonų palyginti tikrai geras, išskyrus šiaurinę ir pietinę Lietuvos dalis, kur nebuvo sniego būtent tuo periodu, kai buvo žema temperatūra. Ten žala padaryta gana didelė. Klaipėdos, Kretingos, Pagėgių, Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių rajonuose yra palyginti nemažų pažeidimų," - sako A. Lukoševičius, pridurdamas, kad pasėliams pakenkė ir pakankamai ilgas ruduo, kurio periodu augalai išnaudojo nemažai maisto medžiagų resursų.

Pasak A. Lukoševičiaus, jau dabar nemažai rapsų randama su pažeidimais šaknyse. „Rudos ertmės, kur gali įsimesti puvinys, ir jau kai kuriuose augaluose net yra toks įsimetęs, vėlgi kažkiek praretins augalus. Taigi visokių variantų yra, augalai vizualiai yra vidutinio išsivystymo, bet yra ir šaknų pažeidimų. Kai kuriuose laukuose net iki 50 proc. tokių yra randama. Kiekviename lauke situacija yra skirtinga", - reziumuoja A. Lukoševičius.

Pašnekovo teigimu, nors žieminių kviečių situacija geresnė, bet sudėtinga tuose rajonuose, kuriuose pažeisti žieminiai rapsai. Ten ir kviečiai, galbūt mažiau, iki 50 proc., bet pažeisti. „Yra rajonų, kuriuose viskas kuo  puikiausiai, dalis žiemkenčių jau patręšta azotu. Rekomenduojame jau nieko nebelaukti. Sausa, važiuoti galima, tad reikia tręšti, nes augalai leidžia naujas šakneles ir intensyviai auga," - pataria A. Lukoševičius.

Po Velykų - prie darbų

Kaišiadorių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Saulius Stirna džiaugiasi, kad nei jo paties, nei kitų ūkininkų žiemkenčių žiema nesunaikino. Dauguma jų jau pradeda tręšti rapsus, o po jų ateis laikas ir kviečiams.

„Pas mus, Vidurio Lietuvoje, pasėliai peržiemojo puikiai. Jau ruošiamės tręšti. Pirmiausia rapsus, nes jie pirmiausia pradėjo vegetuoti. Mums pasisekė, nes praėję metai taip pat buvo geri, nors prieš tai dvejus metus patyrėme didelių nuostolių. Taip, kad ir mes žinome, kas yra žiemkenčių atsėjimas", - sako S. Stirna, žieminėmis kultūromis užsėjęs 400 ha.

Vasariniams jis skiria 25 proc. ploto, aiškindamas, kad žieminės kultūros - ūkininkavimo pamatas, nes čia visai kiti pinigai, ir visai kiti darbai. Pasak ūkininko, pavasaris trumpas, o rudenį daug ilgiau galima skirti laiko žemės įdirbimui, sėjai, todėl ir rezultatai geresni. Aišku, jeigu pasėliai gerai peržiemoja. O ir sausrai žieminiai augalai atsparesni nei vasariniai.

Ūkininkas kai kuriais metais draudžia pasėlius, o kai kuriais tiesiog pasikliauja gamta. Šiais metais pasisekė, gamta buvusi palanki. „Drausti brangu. Pasikliauju dažniausiai orais. Persėji ir ramu, vis tiek per 5-6 metus persėti tenka kokį sykį. Šiandien esu linkęs geriau pasilikti lėšų ir atsėti, negus kasmet drausti", - sako ūkininkas.

Puikiai peržiemojusiais pasėliais džiaugiasi ir Raseinių rajono ūkininkas Žydrūnas Blėdis. 170 ha žieminių kviečių ir 35 rapsų pasėjęs ūkininkas ruošiasi pirmiems tręšimams. „Pasėliai visi išgyveno. Dabar tręšime kalio fosforo mišiniu, azotinėmis trąšomis dar truputį rizikinga", - ilgamete patirtimi vadovaujasi raseiniškis.

Apžiūrės, kas liko

Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovės vadovas Jonas Pranaitis nėra labai patenkintas tuo, ką mato bendrovės laukuose. „Žieminiai javai peržiemojo gana gerai, o su rapsais gana didelės problemos. Iš rudens dalis nesudygo dėl sausros, dalis iššalo. Dabar, kai žiūrim, nieko gero, gal kas truputį ir liks, koks hektaras, bet sunku dar pasakyti. Iššalo tai iššalo, mes niekada nepanikuojame. Buvo ir prastesnių, ir geresnių laikų", - sako J. Pranaitis, prisimindamas, kad pernai rapsas stebuklingai peržiemojo, tai nieko keisto, kad šiemet rezultatai prastesni.

„Kviečiai, kvietrugiai, miežiai mažiau nukentėjo, sunku dar tiksliai spręsti, nes vegetacija tik prasideda. Jeigu geri orai užsitęs, imsimės tręšimo. Mes vėliau įsiliejam į darbus, nes pirmiausia tręšiame skystomis trąšomis. Tai neskubėdami palaukiame, kol bus lengviau įvažiuoti į laukus, o kadangi skystos trąšos, jos greičiau įsisavinamos negu salietra", - sako J. Pranaitis.

Vilkaviškio rajono ūkininkas Algirdas Pilipavičius pasidalina dar liūdnesnėmis prognozėmis. „Pagal mūsų ūkininkų sąjungos kai kuriuos duomenis rajone iššalo apie 90 proc. žieminių rapsų ir apie 40 proc. žieminių kviečių. Situacija visai kitokia nei Vidurio Lietuvoje, nes čia visai nebuvo sniego dangos", - sako A. Pilipavičius, kurio paties laukuose beveik nebeliko žieminių rapsų. Šie, kaip ir daugelio ūkininkų, buvo nedrausti, nes vienų rapsų niekas nedraudžia, o drausti visus pasėlius per brangu.

„Kito kelio nėra, teks iššalusius pasėlius atsėti vasariniais kviečiais, dalį ankštinėmis kultūromis. Tokia situacija. Praeitais metais gamta leido truputį atsikvėpti, o dabar Dievulis pasakė, kad per daug pelno visiems bus", - šmaikštauja ūkininkas, tręšimo klausimą atidėjęs, kol įsitikins, ar po žiemos liko bent kiek nenukentėjusių plotų.

MŪ inf.