Kaunas. Nors Lietuvoje šiais metais bulvių sodinimas prasidėjo 1-2 savaites anksčiau nei paprastai, daugelis ankstyvųjų bulvių augintojų tvirtina, kad pirmąjį derlių nuims panašiu metu, kaip ir pernai - per Jonines. O štai Kėdainių rajone bulviakasis jau prasidėjo.

Kėdainių krašto ūkininkas Saulius Dambrauskas ankstyvąsias bulves pasodino kovo 12-ąją ir pažadėjo bulviakasį birželio pradžioje. Pažadą tęsėjo - šiųmetį bulviakasį ūkininkas pradėjo birželio 5-ąją - lygiai savaitę anksčiau negu pernai. Tačiau šiemetinės ankstyvosios bulvės augo ilgiau už pernykštes.

Pernai S. Dambrauskas bulves buvo pasodintos balandžio 17-ąją, o kasti pradėjo birželio 12-ąją, vadinasi, augo 59 dienas. Šįmet jų augimas tęsėsi nuo kovo 12-osios iki birželio 5-osios - 86 dienas.

Pernai S. Dambrauskas iš vieno hektaro prikasė maždaug po 20 tonų ankstyvųjų bulvių. Panašaus derliaus tikisi ir šįmet. „Ankstyvąsias bulves sodinu priemiestiniame Daukšių kaime, kur lengva smėlinga žemė. Joje bulvės puikiai dera. Kol kas šakniagumbiai nėra labai dideli, tačiau po vienu keru jų auga tikrai nemažai", - sako ūkininkas. Anot S. Dambrausko, ankstyvosios bulvės užaugintos ekologiškai, mat jų nepuolė ligos ir kenkėjai, tad pasėlių nereikėjo purkšti cheminėmis priemonėmis.

„Kol kas bulvių kasame tiek, kiek yra užsakymų iš pirkėjų. Iš Daukšių kaimo laukų pirmosios bulvės keliauja į prekybos tinklus, iš ūkio jų išsiveža įvairiose turgavietėse prekiaujantys pardavėjai. Po poros savaičių iš ankstyvųjų bulvių jau bus galima ir didžkukulius virti, ir blynus kepti, jos taps brandesnės", - sakė patyręs bulvių augintojas.

Ankstyvąsias bulves Saulius Dambrauskas šįmet kasa savaite anksčiau negu pernai

Ūkininko teigimu, į ankstyvą bulvių sodinimo avantiūrą jis nėrė pastebėjęs, kad gamta tam gali būti palanki: visi požymiai rodė, kad bus ankstyvas pavasaris, tad ruošėsi iš anksto. Ankstyvąsias bulves daiginti pradėjo vasario pirmomis dienomis, tad kovo antrąją savaitę jos jau buvo paruoštos sodinti.

Pasodinęs bulves ūkininkas iš karto apdengė agroplėvele, ji saugojo sudygusias bulves nuo šalčių. Pasitelkė ir kitą priemonę - visuose šešiuose hektaruose, kuriuose pasodintos ankstyvosios bulvės, išdėstyti vandens purkštukai. „Tomis naktimis, kai smarkiai šalo, purkštuvai dirbo visu pajėgumu ir purškė vandenį, saugodamos bulves nuo nušalimo", - patirtimi dalijosi S. Dambrauskas. Ūkininkas neslepia, kad šalia miško augančias bulves teko saugoti ir nuo šernų. Juos daržininkas vaikė bulvių lauke pastatęs specialų baidantį įrenginį.

Nukasęs ankstyvąsias bulves, S. Dambrauskas jų vietoje sės garstyčias, kurios bus panaudotos kaip žalioji trąša - kiek paaugusias apars. Iš viso ūkyje pasodinta apie 115 ha bulvių. Jų derlius kasamas nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens.

Šalnos ir sausra lėtino augimą

Tauragės rajone, Griežpelkių kaime, ūkininkaujantis Remigijus Saročka balandžio viduryje bulvėmis apsodino 14 ha, iš jų beveik 8 ha užima ankstyvosios veislės. Ūkininkas pirmo derliaus anksčiau Joninių nesitiki, nes augimą stabdo drėgmės trūkumas.

„Vienos bulvės jau krauna žiedus, tai po poros ar trejeto savaičių gal ir pradėsime kasti. Šiaip jau patys Joninėms visada paragaujame tarkinių blynų, bet prekybą ne visada pavyksta pradėti. Ir šiemet nesu tikras, ar spėsim. Mūsų  krašte labai drėgmės trūko, ir dabar dar sausa. Lietaus beveik nebuvo, o laistymo sistemų neturime, tai  ir vargstam," - pasakoja R. Saročka, pasidžiaugdamas tuo, kad pavasarinė šalna bulvėms  stipriai nepakenkė, nes jos tuo metu dar nebuvo sudygusios.

Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos ūkininkas Edmundas Šeputis  pirmąjį bulviakasio etapą  planuoja iki Joninių,  15 ha ankstyvųjų bulvių pasodino balandžio pirmomis dienomis, anksčiau nei  praeitais metais, tačiau derlių sako nuimsiąs panašiu metu. „Šiemet vėluosime su bulvėmis, nušalo jos labiau nei būdavo kitais metais. Dalį dengiau, bet nepadėjo. Vėluojam ir dėl  sausos dirvos, tik šią savaitę gerokai palijo. Pernai birželio 17-ąją pirmąsias bulves kasėme, šiemet gal keliomis dienomis vėliau," - sako ūkininkas.

Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, ūkininkaujantis Vytautas Valaitis pirmąsias bulves žada kasti maždaug už pusantros savaitės. „Pirmąjį derlių imsiu  už kokių 10-ies dienų. Įprastiniai metai, bulvės gerai auga, nenušalo, nes buvome uždengę agroplėvele", - patenkintas kalba ūkininkas. Bulves jis visada sodina anksti, o šiemet į laukus išvažiavo kovo 16-ąją.

Tuo tarpu Rusnėje gyvenantis ūkininkas Alvydas Daukintis geru derliumi nesidžiaugia. Šalnos šioje vietovėje stipriai pakando daržus. „Sodinom bulves balandžio antroje pusėje. Kai kirto šalnos, apšaldė viską. Nors bulvės nebuvo dar išlindusios, bet pačiame paviršiuje nušalo. Dabar auga labai netolygiai, vienur sudygę, kitur išretėję," -   sako A. Daukintis, ankstyvųjų bulvių planuojantis sulaukti ne anksčiau kaip liepos mėnesį. Prie visų trukdžių dar prisideda ir ilgai užsitęsusi sausra, kurią pertraukė tik šią savaitę iškritę krituliai. 

„Šis pavasaris  išskirtinis. Ir žemės įdirbimas buvo išskirtinis. Uždžiūvo labai, užkaitino balandžio mėnesį, paskui staiga atvėso. Atrodo, esam prie vandens, bet žemės lengvos, smėlingos, todėl greitai ir džiūva. Kur sausa, ant kalniuko, bulvės visai mažos, nėra lapijos, todėl nieko gero ir nesitikiu," - su liūdna gaidele kalba ūkininkas apie būsimą derlių.

Lenkiškos bulvės stoja skersai kelio

Algimantas Vaupšas, Kelmės rajono Užvenčio seniūnijos daržininkas, bulves šį pavasarį pasodino kovo viduryje. Pirmąjį derlių nuimti planuoja apie birželio 20-ąją, tuo tarpu pernai bulves kasė liepos pradžioje. Ūkininkas didelio pelno nesitiki, nes užsivėrus keliams į Rusiją, lenkai savo bulvėmis užversią visą Europą. „Lenkiška bulvė vis tiek greičiau atsiras. Jau kalbama, kad ten gerai bulvės užderėjo, tai nežinia, kokios kainos mūsiškių bulvių bus. Kai daug pasiūlos, tai jos pigesnės," - sako 46 ha bulvių auginantis kelmiškis.

Algimantas Vaupšas nesitiki iš bulvių didelio pelno

UAB „Šaka", vienijanti keletą Šakių rajono bulvių auginimu užsiimančių  ūkių, apie bulviakasį dar negalvoja - tiesiog nemato reikalo skubėti. „Mes dar tikrai nesiruošiame, kaip kiti, pradėti bulviakasį. Nors ankstyvąsias bulves auginame, bet kol jos visiškai nesubręsta, tai ir nekasame.  Jeigu iki Joninių nukasi, lupsis odelė, o ką ten vandenėlį pardavinėsi.  Liepos mėnesio palauksim, kol bulvės subręs. 20-30 ha ankstyvesnių  turime pasodinę. Jas kooperatyvams,  parduotuvėms, restoranams, valgykloms tiekiame. O dėl kainų, kokios jos bus, tai tik ponas Dievas žino. Čia pas mus vienu metu buvo labai sausa, tai atrodė, kad bus labai brangios, šiąnakt palijo - jau truputį atpigo," - juokauja UAB „Šaka" direktorius Juozas Pukelis.

Direktoriaus manymu, kainos priklauso nuo to, ar geras derlius. „Nemanau, kad kainas lems tik lenkai.  Jeigu pas juos bus perteklius, tuomet sutinku, numuš kainą, o jeigu nebus, tai nieko jos nepakeis," - svarsto J. Pukelis, bulvių derlių savame ūkyje dėl sausros  apibūdinantis kaip gana prastą.

Prarandame bulvių augintojų kartą

Kauno rajono ūkininkas Stasys Rimskis sako ankstyvųjų bulvių neaugintų nė prašomas. „Mes negalim konkuruoti su gamta ir Europos Sąjunga. Bulvės anksčiau uždera kitoje ekonominėje erdvėje. Jeigu aiškiai matome, koks ankstyvųjų bulvių kainų skirtumas Lietuvoje ir Lenkijoje, tai  tikrai pas mus neapsimoka auginti," - kategoriškai nukerta ūkininkas, pats auginantis vėlyvesnių veislių bulves.

Ankstyvųjų bulvių auginimo jis nesiima ir dėl klimatinių sąlygų,  nes bulvėms reikia lengvų nesumirkusių dirvų, o tokių aplink Kauną nedaug.

„Ir vėlyvesnes bulves auginant ne visada lydi sėkmė. Tų senųjų patriotų, kaip ir karvių augintojų, mąžta. Ir šiais metais trys aplinkiniai bulvių augintojai, sodindavę nuo 20 iki 30 ha bulvių, jų atsisakė. Perėjo prie kitų augalų. Problemų kelia fitosanitarijos reikalavimai. Iki šiol niekas nesprendžia žiedinio puvinio problemos Lietuvoje, kad augintojai nepatirtų nuostolio.

Stasio Rimskio nuomone, bulvių augintojų skaičius Lietuvoje pastebimai mažėja

Kažkada bulvių augintojui kompensuodavo visą bulvių vertę, jei jas apnikdavo puvinys. Augintojas įsipareigodavo tas bulves užkasti. Šiais metais vienas ūkininkas užkasė 400 tonų bulvių, ir jam kompensacijos beveik nėra. Per krizę sumažino, o dabar neatstato. Kas gali rizikuoti, kai tokie rizikos faktoriai?" - piktinasi S. Rimskis, pridurdamas, kad sergančių bulvių užkasimas - praeities praktika, dabar esą Europos Sąjungoje, jei susiduriama su liga, bulvės perdirbamos. Svarbu, kad sergantis augalas nebūtų pasodintas į dirvą.

MŪ inf.