Kaunas. Pernai fiksuoti 1 555 ekologinių ūkių pažeidimai. Palyginti su 2022 m., jų sumažėjo beveik 40 procentų. Tarp dažniausių – atsėliavimas, dauginamosios medžiagos naudojimas be išankstinio leidimo ir neekologiškos, nesertifikuotos dauginamosios medžiagos naudojimas, teigia sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ atstovai.

Pasak „Ekoagros“ Telšių filialo tikrintojo Rimvydo Jonausko, kritinės neatitiktys Lietuvoje nustatomos rečiausiai. 2021-aisiais jų fiksuota 15, 2022-aisiais – 11, 2023-iaisiais – 16.

Dažniausios – mažareikšmės neatitiktys (52,15 proc. visų neatitikčių), kurių pernai, palyginti su 2022 m., buvo beveik 3 kartus mažiau – 811 (2022 m. buvo 2 123). Tačiau daugėjo reikšmingų (2022 m. buvo 423, pernai – 728) ir kritinių neatitikčių (nuo 11 iki 16).

„Pernai nė viena neatitiktis nebuvo pritaikyta 59 proc. veiklos vykdytojų, dvi neatitiktys pritaikytos 9 proc., trys – 2 proc., keturios – 1 proc., penkios ir daugiau – 1 proc. veiklos vykdytojų“, – per nuotolinį „Ekoagros“ seminarą „2023 m. pritaikytos neatitiktys ekologinės pirminės gamybos augalininkystės, gyvulininkystės srityse ir kaip jų išvengti ateityje“ trumpai pristatė R. Jonauskas.

Pasak įstaigos Telšių filialo vadovo Dariaus Šion, kiekvienas pažeidimas turi tęstinumą, juos kartojant jų reikšmingumas auga.

„Dažniausiai viskas prasideda nuo mažareikšmės neatitikties, bet po pasikartojimų neatitiktis jau gali tapti reikšminga ar kritine, gali būti laikoma net tyčine“, – tikino D. Šion.

Kokiais atvejais ūkininkas gali būti pašalintas iš ekologinės gamybos?

„Už pakartojimus ir tyčinius nusižengimus. Kai padaroma žala vartotojui, kai sumenkinamas ir neteisingai naudojamas ženklas ar ekologiškumas, kai tai daroma sąmoningai.

Paprastai kalbant, kai tręšiama, purškiama sintetinėmis augalų apsaugos priemonėmis, sintetinėmis trąšomis, prekiaujama produktais, kurie ekologiškai neauginami, bet yra ženklinami (ekologiško produkto ženklu – red. past.)“, – vardijo „Ekoagros“ Telšių filialo vadovas.

Kokie pažeidimai nustatyti?

R. Jonauskio teigimu, 2023-iaisiais daugiausia neatitikčių pritaikyta už augalų dauginamosios medžiagos naudojimą be išankstinio leidimo ir neekologiškos, nesertifikuotos dauginamosios medžiagos naudojimą (bendrai fiksuota 415 pažeidimų).

„Norėčiau pabrėžti, kad naudojant sertifikuotą sėklą neatitiktis daugeliu atvejų pritaikyta dėl paprasčiausio aplaidumo ar užmaršumo, nes nebuvo išsiimtas sertifikavimo įstaigos leidimas. Šių neatitikčių tikrai buvo galima išvengti“, – tikino R. Jonauskas ir pabrėžė, kad nuo gegužės 1 d. šie leidimai išduodami ir elektroniniu būdu.

Jis taip pat priminė, kad ūkininkai, prieš rašydami prašymą dauginamosios medžiagos įsigijimo leidimui gauti, turėtų patikrinti, ar pageidaujama įsigyti kultūra neįrašyta į Žemės ūkio ministerijos sąrašą, į kurį įtrauktiems augalams leidimo nereikia.

Kiti dažniausi pažeidimai susiję su dirvos tvarkymu ir tręšimu, kenkėjų ir piktžolių valdymu. Tokių nustatyta 309, iš kurių net 88,3 proc. (273) fiksuoti dėl atsėliavimo.

Dėl valdos netinkamo padalijimo, kai ekologinės gamybos, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologinės gamybos plotai atskirti neaiškiai ir neveiksmingai, fiksuoti 249 pažeidimai.

Rasta ir 114 ES teisės aktų pažeidimų dėl veiklos neužregistravimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.

Pažeidimų (104) taip pat nustatyta dėl netinkamo veiklos duomenų registravimo ir dokumentų saugojimo, pavyzdžiui, dėl netvarkomo Ekologinės gamybos žurnalo, netvarkomos buhalterinės apskaitos, nesaugomų perkamų ir parduodamų produktų bei medžiagų sąskaitų.

Už neatnaujintą informaciją apie gamybos vienetą ir (ar) vykdomą veiklą fiksuoti 94 pažeidimai, už neekologiškai užaugintų gyvulių įsigijimą veisimo tikslais be išankstinio leidimo – 49, už bendrųjų ūkinių gyvūnų raciono reikalavimų nesilaikymą – 27, už produktų su nuoroda į ekologinę gamybą pateikiamą rinkai neturint sertifikato – 27.

Taip pat rastos 22 neatitiktys, kai veiklos vykdytojas netikrino tiekėjų sertifikatų, kitų susijusių vežimo dokumentų ar neregistravo patikrinimo.