Kauno r. Du tūkstančiai kilogramų sliekų - taip savo augintinius skaičiuoja ūkio „Sliekynė" šeimininkė Dovilė Padūmienė. Stankūnų kaime, netoli Kauno, moteris yra įsigijusi seną fermą, kurioje kone ištisus metus vyksta biohumuso gamyba.

Tiesa, gruodžio viduryje sliekai paprastai užmigdomi žiemai, nes vėsūs orai šiuos žemės gyventojus labai slopina. Žiemą svarbu užtikrinti, kad komposto krūvos neperšaltų, nes tokiu atveju sliekai neišgyventų. „Žinoma, nereikia painioti neigiamos temperatūros lauke su neigiama temperatūra komposto krūvoje - pastaroji labai retai peršąla tiek, kad sliekai žūtų", - paaiškina D. Padūmienė.

Bendrovės „Sliekynė" savininkė Dovilė Padūmienė verslą pradėjo prieš ketverius metus

Palei fermos sienas per visą pastato ilgį driekiasi vermiložės, kuriose sukrautos maždaug metro aukščio komposto krūvos. Tai sliekų pašaras, kuris po truputį, pereidamas per jų organizmą, virsta vertinga natūralia trąša - biohumusu.

Kaip paaiškina ūkio šeimininkė, atliekų perdirbimo tempą lemia temperatūra. Optimaliai procesas vyksta, kai krūvos viduje laikosi 20-25 laipsnių šilumos temperatūra. Jei temperatūra pasiekia 30 laipsnių, sliekai pasidaro vangesni.

Lygiai taip pat neigiamai veikia ir per vėsi aplinkos temperatūra. Jei sąlygos optimalios, gali prisireikti šerti sliekus ir kas 5 dienas, kraunant po 5-7 cm storio sluoksnį. Vermiložės pradedamos krauti nuo nulio: įdedama 10 cm storio sluoksnis komposto ir įleidžiami sliekai. Taip po sluoksnį krūva užauginama iki metro aukščio. Paprastai per metus pereinami du ciklai, kitaip tariant, biohumuso krūvos užauginamos du kartus.

Erdvioje fermoje tamsu ir visiškai tylu, nors čia knibždėte knibžda sliekų, kasdien suėdančių tiek, kiek patys sveria. Dabar fermoje gyvena apie 2 tonas sliekų

Dovilės verslas prasidėjo nuo netikėtos dovanos - dėdė jaunai moteriai įteikė kibirą Kalifornijos sliekų. „Mat prieš tai buvau pasiguodusi, kad mūsų sklypo žemė labai prasta, niekas nenori augti", - dovanos kilmę paaiškina Dovilė.

Ji prisimena, kad tuokart dovaną priėmė gana skeptiškai, tiesiog suleido sliekus į komposto krūvą ir pamiršo iki pavasario. O tada pati nustebo pamačiusi, kad krūvoje - jau ne šiukšlės ir atliekos, o riebi juoda žemė. Ta žeme patręštos braškės vasarą užderėjo taip gausiai, kaip niekada iki tol. Štai tada Dovilei ir kilo minčių rimčiau pažvelgti į Kalifornijos sliekų auginimą ir pradėti tuo verstis. Netoli Kauno įsigijo seną, visiškai apleistą, berželiais apaugusią fermą, po truputį ją susitvarkė ir pritaikė sliekams auginti bei biohumusui ruošti.

Moteris patikina, kad realizacijos bėdų neturi - produkcija parduodama didmenininkams, taip pat prekiaujama per medelynus, vis daugėja pirkėjų elektroninėje parduotuvėje. Ūkininkai, šiltnamininkai, sodininkai dažnai atvažiuoja ir tiesiai į fermą: didesni ūkiai perka didmaišiais, kuriuose telpa po kubą biohumuso. Ūkis siūlo įsigyti ne tik gryno biohumuso, bet ir jo mišinių, jau paruoštų substratų daigams auginti, taip pat Kalifornijos sliekų - veisimui ar žvejybai.

Ne vienas, išbandęs tręšimą biohumusu, ir pats sugalvoja sliekus auginti. Dovilė jiems patarimų negaili. Geriausia sliekų įsigyti tada, kada šilta - rudenį arba pavasarį. Žiema yra pats netinkamiausias metas pradėti veisti sliekus, nebent planuojama sliekus laikyti patalpose.

Dovilei patinka jos tylūs ir nekaprizingi augintiniai, rami darbų tėkmė. Žinoma, ji kartais pasvarsto galimybę plėsti gamybos apimtis - su kompostavimo krūvomis galima būtų kraustytis ir į lauką, mat greta fermos šeima yra įsigijusi daugiau kaip 1 ha žemės. Tačiau plėtros planai pareikalautų ir daugiau darbo rankų.

„Dabar viskas taip sustyguota, kad darbo užtenka man vienai, tik kartais prie vyriškų darbų ranką prideda vyras. Norint plėstis, jau reikėtų priimti darbuotojų, garantuoti jiems darbo vietą ištisus metus. Kol kas man užtenka tiek, kiek turiu", - šypsosi Kalifornijos sliekų fermos savininkė.

MŪ inf.

PLAČIAU SKAITYKITE GRUODŽIO MĖN. ŽURNALE „MANO ŪKIS"