Kaunas. Rudeninę sėją dar tik pradedantys ūkininkai teigia, kad šiemet ji vėluoja maždaug pusę mėnesio dėl užtrukusios javapjūtės. Vėlyvesnę sėją lydi ir nuostoliai - sėklą tenka berti tankiau. Be to, ekologiškai ūkininkaujantieji skundžiasi dėl to praleidę piktžolių naikinimo etapą.

Vėluojančia sėja skundžiasi ir Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijos ūkininkas Artūras Česnauskas. Jis teigia, jog javapjūtės problemos persidavė sėjai. Vėliau baigus kulti, sėjos darbai taip pat pasislinko.

„Sėja jau turėjo būti baigta, o aš tik sėti pradėjau. Pagal rekomendacijas, jau rugsėjo 10-15 turėtų būti žiemkenčiai pasėti, o mano ūkyje pats įkarštis", - kalba ūkininkas.

Jo žodžiais, pajūrio kraštas apskritai nėra palankus auginti žiemkenčius. Dėl to iš 500 ha dirbamos žemės žieminėms kultūros skiria tik penktadalį dirvų. „Tuo tarpu Suvalkijos, Šiaurės Lietuvos žemdirbiai žieminėms kultūroms kur kas didesnę dalį žemės skiria", - sako jis.

Viską ketina užsėti kviečiais. Ir veislių pasirinkimą itin nepastovus pajūrio klimatas pakoreguoja - A. Česnauskas, išbandęs ir naujausias bei kokybiškiausias kviečių veisles, jų atsisakė. Grįžo prie, jo nuomone, ištvermingiausios Zenta veislės kviečių. Nors ji, pasak ūkininko, ir „ne pačios geriausios kokybės".

„Kuo prastesnės gamtinės sąlygos, tuo daugiau darbo ir išlaidų ūkininkui. Sunku sausą žemę išdirbti - volavome, grumstus traiškėme. Dabar prieš keletą dienų dirva lietučio gavo, kol kas neblogai atrodo. Jei drėgmės bus, turėtų dygti - juk grūdas kaip žmogus ar gyvūnas - ir atsigulti minkštai nori, ir pavalgyti, atsigerti", - aiškina pašnekovas.

Nors, pasak jo, daug kas priklausys nuo tolimesnių sąlygų, suvėlavusi sėja reiškia, kad augalas ir šilumos, ir dienai trumpėjant šviesos vis mažiau gaus. O jei ankstyvos šalnos užklups, želmenys dar bus nepasiruošę žiemoti.

Sėja sudėtinga

Sėjos rūpesčiais šiuo metu gyvena ir Alytaus rajono Simno seniūnijos ŽŪB „Atžalynas" pirmininkas Algis Žėkas. Jis šiųmetę sėją vadina labai sudėtinga ir sunkia. Maža to, ne tik sėja, anot jo, visi metai augalininkystės sektoriui buvę problematiški. Rūpesčiai neatsitraukia nuo pat praeitos žiemos.

Mat pernai žiemą visi bendrovės žiemkenčiai - rapsai bei kviečiai - visiškai iššąlo. Taigi plotus teko atsėti vasarinėmis kultūromis. Dėl to šiemet rudenį viską tenka sėti po vasarinių kultūrų, o, pasak A. Žėko, jų labai sunkias molingas ir priemolio dirvas po vasarinių kultūrų gerai įdirbti nepavyksta.

„Vasarinės kuliamos vėliau, laiko mažiau dirvai paruošti lieka. Be to, pastebėjau, jog po žiemkenčių žemė kitokia būna, lengvesnė", - teigia pašnekovas.

Taip pat jis sako, kad bene didžiausią rūpestį kelia tai, jog sėklą tenka berti į sausą dirvą. Pastarosiomis dienomis menkas lietutis sudrėkino tik dirvos paviršių, o paskutinį sykį nulijo prieš tris savaites. Palijo gausiai, beveik pusė mėnesio normos per dieną iškrito. Tačiau drėgmė labai greitai išgaravo ir dabar jau nė žymės nelikę.

„Jei artimiausiomis dienomis nepalis, pasėti kviečiai neturi jokių šansų sudygti", - nerimauja ūkininkas.

Iš 2000 ha dirbamos žemės žiemkenčiais ŽŪB „Atžalynas" apsėja daugiau kaip pusę - apie 1200 hektarų.

Ekologiniams ūkiams problemų daugiau

Anot Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Daniulio, šiųmetė sėja žemdirbiams nėra palanki - kol kas dar sausoka dirva, o ir pati sėja gerokai atsilieka.

„Jau sėjos pabaiga turėtų būti, o kai kas jos dar net nepradėjo. O ir sėjantieji skuba - aria ir sėja iš karto į šviežią arimą, nesukritusią žemę", - aiškina pirmininkas. Ir jis pats teigia žieminių kviečių dar net nepradėjęs sėti, kai tuo tarpu pernai tokiu laiku jau sėjos nuobaigos buvo. 

S. Daniulis teigia, kad vėluojanti sėja susijusi su nuostoliais. Sėklos pagal rekomendacijas reikia sėti apie 15 procentų daugiau. Didėja rizika, kad žiemkenčiai nespės  gerai įsišaknyti ir dėl to bus neatsparūs šalčiams.

Šių metų sėją pašnekovas laiko itin nepalankia ekologiniams ūkiams. Mat iš karto po javapjūtės sėti besiskubinant, žemės nespėjama tinkamai paruošti. Tas etapas, kuomet laukiama, kuomet išdirbtoje dirvoje sudygs piktžolės ir tuomet dar kartą praakėjama, šiemet praleidžiamas.

„Kito varianto ekologai šiemet neturi. O tai reiškia, kad pavasarį ir darbų, susijusių su piktžolių naikinimu, ir tuo pačiu išlaidų ekologai turės gerokai daugiau nei įprastai", - aiškina pašnekovas.

Neramiai ekologiška augalininkyste užsiimantys ūkininkai lauks pavasario - jei jis bus lietingas, technika negalės įvažiuoti į dirvą. Tai reiškia, jog javų laukai ir vėl liks neakėti, o piktžolės stelbs pasėlius.

Taip, pasak S. Daniulio, tai užburtas ratas, nes iki šiol mechaniniu būdu piktžolėmis atsikratyti nepavyko, nes jos, paprasčiausiai, sausoje dirvoje nedygo. Dabar lietui palijus ne tik grūdo sėklai dirvoje gera - piktžolės taip pat netrukus pasipils.

„Jei nepalis kaip reikiant ir į dirvą įeisim, gal dar kiek spėsim praakėt. Bet jei visiems žemdirbiams gamtos sąlygos labai svarbu, tai ekologiniam ūkiui jos iš viso gali rankas surišti", - teigia pirmininkas.

Jo paties laukuose tik prieš porą dienų paskutinės pupos nukultos. Po ilgoko sauso laikotarpio lietui palijus, ūkininkas skubėjo dirvą lėkščiuoti ir žiemkenčius sėti. Sako, jog po kelių dienų pupų pabiros dygti pradės, maistą iš dirvos ims, su pasėtais javais dėl jo konkuruos.

„Jos aišku, vėliau iššals, bet kol kas sudygę javai badaus, bus silpnesni. Paprastai sudygusias pupas dar spėdavome išnaikinti iki sėjos, o šiemet viską kitaip gamta pakoregavo", - rūpesčiais dalijasi S. Daniulis.

MŪ inf.