Kaunas. Šį sezoną javapjūtė gali užsitęsti, todėl žemdirbiams sudėtinga laiku pasėti žieminius rapsus. Palankiausias rapsų sėjos metas – iki rugpjūčio 25 d., taigi beliko vos savaitė. Ko tikėtis, jei rapsus pasėsime vėliau?

Ar labai svarbu pataikyti optimalų sėjos laiką ir kaip jį numatyti, kai rudens orai sunkiai nuspėjami? O gal šiuolaikinės technologijos sėjos laiką daro nebe tokiu svarbiu faktoriumi vertinant įtaką būsimam derliui? Pateikiame dvi ekspertų nuomones.

VDU Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas sako, kad šiemet žieminių rapsų sėja ne tokia ankstyva, kaip būdavo įprasta pastaruosius kelerius metus, bet gal tai ir gerai: nes anksti pasėjus, net kelis kartus tenka stabdyti augalų augimą, o tai stresas augalams bei papildomos išlaidos.

Šiemet aplinkos veiksniai lėmė, kad sėjos darbams ruoštis reikės kaip įprasta Lietuvos sąlygomis. Kiekvienas augintojas nori žieminius rapsus pasėti laiku, o kokia data tinkamiausia? V. Liakas sako, kad patikimų duomenų apie optimalią sėjos datą nėra, nes tai tik vienas iš agrotechnikos veiksnių. Sėjos data priklauso nuo daugelio aplinkybių. Svarbiausia, kad žieminiai rapsai iki rudens vegetacijos pabaigos sugebėtų suformuoti 7–8 lapus, o šaknies kaklelio skersmuo būtų ne mažesnis kaip 15 mm.

Augalų išsivystymas tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio derlumo bei auginimo technologijos intensyvumo. Sėjant rapsus, reikėtų atsižvelgti į regiono ypatumus: Lietuva maža, bet rapsų sėjos data skiriasi, pvz., Vidurio Lietuvoje, daugiamečiais duomenimis, rapsų vegetacija baigiasi iki lapkričio 5 d., vėliau nors ir gali būti šilta, bet augalai nesukuria pakankamai sausųjų medžiagų. Šiaurės ir Rytų Lietuvoje rapsų vegetacija baigiasi apie spalio 26 d.

Dėl drėgmės stygiaus dirvoje rapsai gali dygti labai netolygiai (V. Liako nuotr.)

Pasak V. Liako, atsižvelgiant į šiuos daugiamečius pastebėjimus, rapsams reikėtų 60 dienų augimui. Iki vegetacijos pabaigos žieminiai rapsai turi pasiekti IV organogenezės etapą, t. y. suformuoti centrinio žiedyno ašį. Jei augalai nepasiekia šio etapo, jie būna mažiau atsparūs žiemos veiksniams, nes tinkamai neužsigrūdina.

„Šiandieninės technologijos leidžia paspartinti augalų augimą rudenį ir tinkamai paruošti augalus žiemai. Dažniausiai naudojami mikrobiologiniai preparatai, atpalaiduojantys fosforą, amino rūgštys, fitohormonai bei mikroelementai“, – primena V. Liakas.

Ar mokame išsaugoti dirvoje drėgmę

Ankstyva sėja dažniausiai nebūna pranašesnė, lyginant su optimalia sėjos data. Atlikus stebėjimus Vidurio Lietuvoje nustatyta, kad sėjant rugpjūčio 5 dieną, rapsų derlingumas 0,8 t/ha buvo mažesnis, lyginant su rugpjūčio 15 d. sėjos rapsais. Pasėjus rugpjūčio 25 d. (laikoma, kad tai paskutinė optimalaus sėjos laiko data Vidurio Lietuvoje), rapsų derlingumas buvo 1,6 t/ha mažesnis negu sėjant rugpjūčio 15 d.

Dėl įvairių priežasčių kartais sėjama ir rugsėjo mėnesį, daugiamečiai rodikliai – 2,3 t/ha tokių rapsų derlingumas. Praėjusiais metais pasėjus rapsus rugsėjo pirmąjį dešimtadienį, atskiruose ūkiuose prikulta visai neblogai –3,5–3,75 t/ha.

Intensyviai ruošiant žemę, prarandama drėgmė, sėjant formuojasi smulkūs dirvos agregatai, po lietaus pavirstantys pluta trukdančia augalų augimui (V. Liako nuotr.)

Manoma, kad šiais metais vienas veiksnių, ribosiančių rapsų dygimą, – drėgmės stygius. Tačiau praėjusiais metais taip pat jos trūko. „Drėgmės atsargos dirvoje tiesiogiai priklauso nuo to, kaip ją saugome ir kaupiame. Kai kur galima pasakyti, kad augintojai yra tikri drėgmės „švaistūnai“. Dirvos rapsams ruošiamos taip, tarsi po dienos kitos lis“, – stebisi docentas.

Tiesioginė sėja – būdas sutaupyti laiką, energiją bei išsaugoti drėgmę (V. Liako nuotr.)

Pagirtina, kad daugelis augintojų tikrai taupo drėgmę, atsisako destruktyvaus žemės dirbimo, dėl kurio laukuose lieka didžiuliai tušti plotai. „Kasmet daugiau augintojų palieka dirvos paviršių pridengtą šiaudais, naudoja šiaudų skaidytojus, kad greičiau atsipalaiduotų maisto medžiagos iš augalinių liekanų, diegia neariamąsias (no-till arba strip-till) technologijas“, – augintojų pažangą pastebi V. Liakas. Išsaugojus drėgmę, tikėtina, kad rapsai greičiau sudygs ir iki vegetacijos pabaigos pasieks optimalų išsivystymą.

Vėluojanti sėja ketvirtadaliu gali sumažinti derlių

Bendrovės „Linas Agro“ technologijų vystymo vadovas Andrius Lukoševičiussako, kad šiuo metu javapjūtės darbai baigiami tik pietinėje Lietuvoje arba ūkiuose, turinčiuose didelį našios technikos parką. Šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyse daugelyje ūkių javapjūtės darbai kol kas intensyviai tebevyksta.

„Panašu, kad šiemet rapsų sėja bus vėlyvesnė, palyginus su pastaraisiais dvejais metais. Žieminių rapsų sėjai palankiausias metas prasideda rugpjūčio 5-ąją ir trunka iki 25 d. Kadangi kol kas laukuose, kur bus sėjami rapsai, tebevyksta javapjūtė, o po jos ūkininkai dar turės paruošti žemę žieminių rapsų pasėliams, didžioji sėja, matyt, šiais metais bus tik antroje rugpjūčio pusėje“, – sako A. Lukoševičius.

Pasak jo, žieminiai rapsai – viena pelningiausių kultūrų. Jų supirkimo kaina dvigubai didesnė negu ekstra klasės kviečių ir siekia apie 345–360 Eur/t. Tiesa, rapsų derlingumas įprastai būna beveik dvigubai mažesnis negu kviečių.

Žieminių rapsų sėjos laikas yra ypatingai svarbus – nuo jo priklauso būsimasis derlius. Pavėluota sėja kitų metų derlingumą gali sumažinti net iki 25 proc. „Jei žieminiai rapsai pasėjami iki gandrų išskridimo dienos – jų vegetacijai užtikrinamos geriausios sąlygos, augalai geriau įsišaknija, sukaupia daugiau sausųjų maisto medžiagų, užaugina daugiau masės, todėl ir pavasarį turi geresnį startą bei aukštesnį produktyvumą. Vėlyvesnė sėja didina riziką užauginti mažesnį derlių“, – pažymi A. Lukoševičius.

Pastarieji dveji metai, specialisto vertinimu, buvo itin palankūs žieminiams augalams auginti. „Šiuo metu žieminių augalų sėjai sąlygos yra geros, tačiau didžiausia problema, jog kol kas daugelyje ūkių dar nėra nuimtas derlius. Tie ūkininkai, kurie planavo sėjomainą, jau liepos viduryje nuėmė žieminių miežių derlių ar rugpjūčio pradžioje ankstyvos brandos žieminių kviečių derlių ir jau yra paruošę laukus žieminių rapsų sėjai. Tačiau tokių plotų yra palyginti nedaug, nors situacija keičiasi kasdien“, – pastebi A. Lukoševičius.

„Vertinant tai, kad žieminių kviečių pernai buvo pasėta apie 785 tūkst. hektarų, o žieminiams rapsams reikės panašaus ploto kaip ir pernai – 274 tūkst. ha, reikia nukulti apie 30 proc. laukų, kad būtų paruošti plotai žieminių rapsų sėjai. Tam ūkininkai turi mažiau nei dvi savaites laiko“, – vertina situaciją A. Lukoševičius ir priduria, kad užsėti planinius žieminių rapsų pasėlių plotus, kol yra palankios oro sąlygos, vis dar realu.

MŪ inf.