Kaunas. Į vaismedžių sodinukais prekiaujančius medelynus, pavasarines muges jau skuba pirmieji pirkėjai. Augintojai pataria įsitikinti, ar neliko pašalo, vengti užmirkusių dirvų. Tuo labiau, kad prieš akis dar visas balandis - tinkamiausias metas įveisti ar atnaujinti sodą.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Eksperimentinės bazės vedėjas Česlovas Paulauskas sako, jog nors pavasarį tinkamiausiu vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimui laikomas balandis, šiemet šie darbai prasidėjo kiek anksčiau. Pirmųjų sodinukų pirkėjų instituto medelynas sulaukė kovo pabaigoje.

„Anksčiau pasodinti sodinukai turi daugiau laiko įsišaknyti, geriau prigyja ir auga. Tačiau skubėti ar ne, kiekvienas sodininkas turi spręsti ir pagal savo dirvą. Jei dar pašalas neišėjęs, geriau neskubėti", - pataria vedėjas.

Sodo sodinimas - gyvenimo įvykis

Taip pat jis primena, kad susiruošus sodinti sodą, reikia apgalvotai parinkti vietą. Tokios dirvos, kurios pavasariais paprastai būna užmirkę, sodui tikrai netiks - tokioje žemėje pasodinti medeliai sunyks.

„Veisles taip reikėtų pasirinkti labai atsakingai. Juk sodas sodinamas, galima sakyti, vieną kartą gyvenime. Kiekvienas turi įvertinti, kokių vaismedžių nori pagal augumą, pagal derėjimo laiką, kitus kriterijus", - aiškina Č. Paulauskas.

Pasak jo, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto medelynas siūlo tokias vaismedžių ir vaiskrūmių veisles, kurios mūsų klimato sąlygomis geriausiai auga ir dera. Bandymai su vaismedžiais - tai ilgas procesas. Jie atliekami dešimtmečius ir taip atrenkamos tinkamiausios veislės. Tikrinamas atsparumas ligoms, klimatinėms sąlygoms, vertinamos skonio savybės.

Č. Paulauskas nepataria pirkti sodinukų turguje. Sako, jog geriausia vieta šiam pirkiniui - medelynas. Tuomet tikrai yra garantija, jog vaismedis ar vaiskrūmis bus iškastas iš augimo vietos ne prieš keletą dienų, savaičių ar net iš rudens.

„Turgavietėje iš maišo ištrauktas gal ir gražiai gali pasirodyti, tačiau reikia nepamiršti, kad šakelės, pumpurėliai, smulkios šaknelės greitai apsibrozdina vežiojant iš turgaus į turgų", - sako pašnekovas.

Anot jo, dažna sodininkų klaida yra ta, kad augalą sodindami į duobę prikrauna pernelyg daug mėšlo, trąšų be saiko priberia. Gero iš to dažniausiai nebus - taip iš „didelės meilės" jauno sodinuko šaknys apdeginamos, augalas žūva.

Č. Paulauskas pabrėžė, jog instituto medelynas vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukus parduoda tik vietoje - po turgavietes, muges, kitokias prekybos vietas nevežioja. „Daugelis apsigauna pamatę turguje Babtų medelyno reklamas, tačiau mes su tuo tikrai nieko bendra neturime. Tiesiog pardavėjai naudojasi mūsų vardu, mes už jų broką neatsakom", - teigia jis.

Mugėmis labai nusivylė

Vilniaus rajone, Pagiriuose, Kazlauskų medelyne taip pat jau jaučiamas pavasarinis sujudimas. Medelyno savininkai Regina ir Vytautas Kazlauskai vaismedžius ir vaiskrūmius parduoda tik iš medelyno ir po muges bei turgavietes sodinukų nevežioja.

V. Kazlauskas sako anksčiau dalyvaudavęs mugėse. Dabar šio realizacijos būdo atsisakė dėl to, jog gerokai nusivylė jų lygiu. „Mugės gerokai „nusivažiavo" - jose atsirado daug tokių, kurie bet kuo prekiauja. Kai paklausinėji pardavėjų apie jų parduodamus sodinukus, pamatai, kad jie patys menkai ką nutuokia. Prisiveža iš Lenkijos ir pardavinėja mugėse. Žodžiu, daug „chaltūros" dabartinėse mugėse", - piktinasi pašnekovas.

Viena didžiausių sodininkų mėgėjų klaidų, kurias jie daro pirkdami vaismedžius, pasak V. Kazlausko, yra ta, jog nusiperkami augalai uždžiovintomis šaknimis. O tai nėra retenybė, kuomet neparduoti sodinukai keliauja iš turgaus į turgų, iš mugės į mugę.

„Pakilnoji sodinuką, o jis dukart lengvesnis nei iš tikrųjų turėtų būti. Toks jei ir prigis, kokius trejus metus neaugs, pusgyvis stovės vietoj, kovos dėl savo gyvybės", - aiškina vyriškis. Jo nuomone, geriausias variantas įsigyti medžiagos sodo sodinimui - važiuoti tiesiog į medelynus.

Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų auginimu V. Kazlauskas užsiima jau daugiau kaip 30 metų. Per tą laiką gerokai keitėsi pirkėjų poreikiai, mados. Pasak sodinukų augintojo, pastaruoju metu akivaizdžiai sumažėjo norinčiųjų įsigyti aukštaūgių vaismedžių. Pirmenybė teikiama žemaūgėms veislėms. Atsižvelgiant į poreikius, aukštaūgių šiuo metu medelyne užauginama tik apie 10 procentų. Kitą dalį sudaro žemaūgės, vidutinio augumo veislės.

Tiesa, V. Kazlauskas teigia, jog su tokia klasifikacija dar yra daug painiavos - mat žemaūgėmis žmonės dažnai vadina vidutinio augumo, pažemintas veisles. Tikrieji žemaūgiai vaismedžiai iš tikrųjų teužauga iki 2 metrų aukščio ir mėgėjų soduose retai kada sodinami.

Klasika nenusileidžia naujovėms

Atsiranda vis naujų veislių, iš kurių vienos išpopuliarėja labiau, kitos neįsitvirtina ar po keleto metų praranda populiarumą. Tačiau, anot pašnekovo, „klasika išliko". Dešimtmečiais nepraranda populiarumo tokios obelų veislės kaip Beržininkų ananasas, Antaninė, Auksis. Iš naujų veislių, V. Kazlausko nuomone, itin verta dėmesio čekų išvesta veislė - Topaz.

Pelnytai, pašnekovo nuomone, pastaruoju metu populiarėja sausmedžiai. Mat augalas vertinamas dėl ankstyvų bei skanių uogų ir dėl atsparumo klimatinėms sąlygoms. Šis Tolimųjų Rytų augalas atlaiko 40 laipsnių šaltį. Taigi, galima sakyti, kad mūsų žiemos jam nebaisios. Be to, žiedai nebijo net jei temperatūra nukrenta ir 10 laipsnių žemiau nulio. Sausmedžius geriausia sodinti grupelėmis po 5 krūmelius. Anot V. Kazlausko, mažiausiai turi būti du, nes augalas nėra savidulkis.

Tuo tarpu apie dažnai pardavėjų reklamuojamus ir visaip giriamus persikus jis yra kitos nuomonės. „Persikai Lietuvoje, o ypač Vilniaus krašte, sunkiai prigis - netinka jiems klimatas, žiemos. Medelis jei ir ištveria pasodintas kokius penkerius metus, vis tiek neišvengiamai žūsta", - sako pats išeitį suradęs tik augindamas persiką polietileniniame šiltnamyje. Mat šiam augalui labai vėjai žiemą kenkia, o šiltnamis, kad ir nešildomas, jį apsaugo.

O šit anksčiau labai mėgiamos, o pastaraisiais metais populiarumą kiek praradusios aktinidijos, V. Kazlausko nuomone, tikrai vertos didesnio sodininkų dėmesio. Svarsto, kad gal labiausiai baiminamasi pavasarinio žiedų pašalimo.

Augalo gerovei svarbu mikroklimatas

Edgūno Kiminiaus ūkyje, esančiame Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijos Limino kaime, didžiausias dėmesys skiriamas dekoratyvinei augalininkystei.

Beveik prieš tris dešimtmečius vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų auginimu užsiėmęs ūkininkas prieš 15 metų specializavosi dekoratyvine augalininkyste. Ūkininkas sako, jog vaismedžių ir vaiskrūmių neveisia - atsiveža jų iš kitų medelynų.

Ankstyvųjų pirkėjų E. Kiminius jau sulaukia savo ūkyje. Prekybos taškų neturi, produkcijos niekur nevežioja - dekoratyvinius augalus realizuoja vietoje. Jis pritaria, jog pavasariniai darbai soduose ir sodybose šiemet prasideda anksčiau. Mat įprastai dekoratyvinių augalų pirkėjai sukrunta 2-ąją ar 3-ąją balandžio savaitę.

Pasak E. Kiminiaus, kadangi Ignalinos rajonas yra pagarsėjęs kaip vienas atšiauriausių Lietuvos kampelių, kai kurių augalų, kurie puikiai auga, pavyzdžiui, Klaipėdos krašte, medelyne tiesiog tenka atsisakyti. Jie Ignalinos apylinkėse tiesiog neišgyvena.

Tačiau taip pat yra įsitikinęs, jog atkalbinėti žmogų, norintį auginti vieną ar kitą lepesnį augalą, neverta. Mat augalo gerovė dar labai priklauso ir nuo mikroklimato. „Žiūrėk vienam sklype tas augalas žūsta, o kitas žmogus, už kokių penkių kilometrų gyvenantis, puikiausiai jį augina", - sako pašnekovas.

Pavyzdžiui, apie magnoliją ignaliniškiai prieš kokį dešimtmetį tik pasvajodavę. Žiemą jei kurios ir išgyvendavusios, pavasarį nežydėdavusios. O dabar žydinti magnolija - tikrai ne retenybė ir šiame atšiauriame šalies kampelyje.

E. Kiminius pripažįsta pastaraisiais metais pastebįs ir atvirkštinį reiškinį. Mat, klimato kaitos įtaką augalai jaučia labiau nei žmogus. Kai kurie augalai, kurie paprastai apie 30-35 laipsnių šaltį pajėgūs iškentėti, šios ar praeitos žiemos neištvėrė. Nors, anot ūkininko, tik 24 laipsnių šaltis porą naktų pasilaikė.

Svarsto jis, kad greičiausiai augalams ne tik šaltis pakenkė. Tiesiog susidaro tokios nepalankios sąlygos, kurios ir nuo drėgmės, ir augimo sąlygų vasarą, augalo pasiruošimo rudenį žiemai priklauso.

Perkantiesiems dekoratyvinius augalus prekybos vietose, kuriose jie neauginami, bet atvežami tik parduoti, labai pataria atkreipti dėmesį į jų kokybę. „Prekybos vietos reikalingos, juk ne kiekvienas gali į medelyną, ūkį atvažiuoti. Bet ne paslaptis, kad augalai čia ir nukenčia labai - dažnai saulėje, vėjyje ilgą laiką prastovi. Paskui žmonės stebisi, kad dvejus ar trejus metus į dirvą pasodinti neauga", - sako pašnekovas.

MŪ inf.