Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Ūkis
Vaiskrūmių genėjimas – sodininkų patirtis
Lazdynai formuojami kaip krūmai arba medeliai

Kauno r. Pavasarį soduose laiku ir teisingai išgenėti vaiskrūmiai tampa produktyvesni, atsparesni ligoms, išaugina kokybiškesnį derlių, pailgėja jų produktyvusis gyvavimo periodas ir atrodo estetiškiau.

Profesionali sodininkė dr. Loretos Buskienė, „Buskų medelyno“ įkūrėja, pažymi, kad skirtingų vaiskrūmių genėjimas skiriasi, nes augalai pasižymi nevienodomis morfologinėmis savybėmis. Ji pataria, kaip genėti avietes, serbentus, šilauoges, lazdynus.

O sodininkai Zina ir Vidas Vaitiekūnai pataria, kaip genėti vynmedžius, aktinidijas.

Bioversija 2024 07 09 m7

Kuo skiriasi įprastų ir remontantinių aviečių genėjimas?

Įprastos vasarinės avietės dera ant antramečių stiebų, o remontantinės – ant vienmečių stiebų. Atiderėjusius remontantinių aviečių stiebus L. Buskienė pataria nukirpti vėlyvą rudenį arba anksti pavasarį – kovą, iki pat žemės sekatoriumi ir jokiu būdu nepalikti stuobrelių, nes jie gali būti ligų infekcijos židiniai.

O auginant remontantinių aviečių verslinę plantaciją, augalų stiebus patogu nupjauti šienapjove, kai tik į lauką bus galima įvažiuoti traktoriumi. Prasidėjus vegetacijai, viename išilginiame metre būtina palikti po 10–15 stiprių stiebų.

„Jei rudenį neišgenėjote vasarinių aviečių atiderėjusių stiebų, tai pašalinkite juos dabar, taip pat išpjaukite silpnuosius, ligotus ar mechaniškai pažeistus. Visus juos išneškite iš avietyno ir sudeginkite. Auginant avietes su vertikaliomis plokščiomis atramomis, prasidėjus vegetacijai ir atžėlus ūgliams, viename išilginiame juostos metre palikite derėti po10–15 stiprių stiebų, o formuojant augalus su dvipusėmis (V formos) atramomis, palikite dvigubai daugiau stiebų”, – pataria profesionali sodininkė.

Loreta Buskienė

Juodųjų, raudonųjų ir baltųjų serbentų genėjimas

Pasak L. Buskienės, juodųjų serbentųstambiausios uogos formuojasi ant pirmamečių ir antramečių ūglių. Ant pirmamečių ūglių gaunama 60 proc. derliaus, ant antrų metų – 30 proc., ant trečių metų – 10 proc.

Todėl juodųjų serbentų genėjimo tikslas – kasmetinis krūmų atjauninimas: pavasarį pašalinkite senesnes šakas nei trejų metų ir palikite jaunus ūglius. Jų genėjimo intensyvumas priklauso nuo veislės, dirvožemio derlingumo ir augimo sąlygų. Įprastai krūmas turi turėti po 4–5 skeletines šakas. Intensyviau genėkite senus apleistus krūmus.

Agrastai genimi panašiai kaip juodieji serbentai.

Nugenėtas 5 metų amžiaus juodųjų serbentų krūmas

Pasak L. Buskienės, raudonieji ir baltieji serbentai genimi kitaip nei juodieji, nes jie dera ne ant jaunų, o ant 3 metų ir vyresnių stiebų. Raudonųjų ir baltųjų serbentų veislės daugiausia žiedinių pumpurų krauna ant vaisinių šakučių, esančių ant 3–7 metų amžiaus medienos. Gausiausiai dera krūmai, turintys po 3–4 dvimečius ir po tiek pat 3–5 metų amžiaus stiebų.

Genint serbentus, skirtingai nei vaismedžius, L. Buskienė pataria stiebus kirpti taip, kad žemiau pjūvio likę pumpurai būtų vidinėje krūmo pusėje ir iš jų išaugtų kuo vertikalesni stiebai. Centre tikslinga palikti atvirą ertmę, kad krūmas būtų gerai apšviestas saulės iš visų pusių. Stiebus kirpkite kuo žemiau ir kelmelius užtepkite, pavyzdžiui, efektyvia ir pigia priemone pinoteksu.

Be to, serbentyną galima atnaujinti, t. y. nupjauti ūglius, iki žemės paliekant 2–4 cm. Juodųjų serbentų krūmai auginami 8–12 metų, o  raudonųjų ir baltųjų –10–15 metų, pasenę išraunami.

Šilauogių genėjimas

L. Buskienė pataria gana intensyviai genėti šilauogių krūmus, jeigu norite sulaukti kokybiško uogų derliaus. Formuojamąjį šilauogių genėjimą pradėkite nuo 5–6 metų amžiaus, kai krūmas priaugina daugiau šakų, ir paskui kasmet genėkite nuolat.

Tinkamiausias šilauogių genėjimo laikas yra žiemos pabaiga–pavasario pradžia (vasario pabaiga–kovas).

„Pagrindinė šilauogių genėjimo taisyklė – prašviesinti krūmus, įleisti šviesos į krūmo vidurį. Pirmiausiai iškarpykite ant žemės gulančias, ligų ar mechaniškai pažeistas šakas, smulkias, silpnas, krūmą užtankinančias šakeles, kurios yra be žiedinių pumpurų ir nederės“, – atkreipia dėmesį profesionali sodininkė.

Paskui pataria išpjauti seniausias šakas, iškarpyti susiraizgiusias, viena į kitą besitrinančias šakas. Reikėtų palikti tik tiesiai augančius, stambius, produktyvius stiebus, kad uogas būtų galima skinti nuo 2–3 metų šakų.Galima patrumpinti ir labai ilgus vienmečius ūglius, kad šakotųsi ir formuotų žiedinius pumpurus.

Nugenėtas šilauogės krūmas

Daug plonų ūglių priauga, jeigu krūmas pasodintas per giliai, o jeigu jaunų stiebų išauga per mažai, reiškia, kad augalas nepakankamai patręštas.

L. Buskienė visiems augintojams primena, kad liepą netrumpintų vienmečių ūglių (tai didžiausia daroma klaida), nes tais metais jau nesusiformuos žiediniai pumpurai ir kitais metais šios šakos nederės.

Vienmečius šilauogių ūglius reikia trumpinti anksti pavasarį, nes žiediniai pumpurai formuojasi nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio, kitais metais šie dvimečiai stiebai išaugins gausų derlių.

Normaliai derančiame šilauogių krūme, priklausomai nuo jo amžiaus, veislės ir augimo sąlygų, optimaliai gali būti nuo 6–10 stiebų.

Senesnius kaip 9–12 metų šilauogių krūmus profesionali sodininkė pataria atjauninti, nupjaunant visas šakas beveik iki žemės.

Lazdynų genėjimas ir formavimas

Kad lazdynai kasmet ir gerai derėtų, jie genimi kovą iki pumpurų sprogimo (kol dar nepradėjo tekėti sula) ir dažniausiai žydėjimo metu, kad sujudėtų žirginiai, ore pabirtų kuo daugiau žiedadulkių ir būtų geresnis žiedų apsidulkinimas.

Lazdynų genėjimas priklauso nuo to, kaip juos formuosite – kaip krūmą ar kaip medelį. Veisiant verslinius sodus, pastaruoju metu lazdynai dažniausiai formuojami kaip medeliai, su žemais kamienais. Jaunus medelius genėkite mažai, o nuo 5–6 metų augalus pradėkite genėti daugiau, kad jų vainikus geriau apšviestų saulė, atkreipia dėmesį L. Buskienė. – Senesnius, kaip 15 metų amžiaus medelio formos lazdynus galite atjaunintiiš vainiko vidaus išpjaunant (prie pat kamieno) kasmet po 2–3 seniausias šakas.“ 

Medeliu formuojamus lazdynus gali auginti ir sodininkai mėgėjai, nes tokie lazdynai anksčiau pradeda derėti ir paskui gausiau bei reguliariau dera.

Šiuos lazdynus L. Buskienė pataria genėti panašiai kaip obelis, anksti pavasarį išretinti vainiką: išpjauti sausus, pažeistus, per plonus, susikryžiavusius stiebus, vėliau – ir pasenusius stiebus, išpjauti į vainiko vidų einančias šakas, praretinti jaunus ūglius, o vasarą iškarpyti iš žemės išaugusias atžalas.

Norint lazdynus formuoti kaip krūmus, profesionali sodininkė pataria pasodinus palikti po 3 stipriausius ūglius, juos patrumpinti ir vėliau pašalinti iš žemės išaugusias ne visas atžalas, o palikti tik subrendusius, tvirtus ir gerai derančius stiebus. Stenkitės netrumpinti jaunų šakelių, nes būtent ant jų išaugs riešutai. Genėdami krūmus palikite po 6–9 stiebus, kurių skaičius priklauso nuo sodinimo tankumo, veislės augumo, dirvos derlingumo.

Vynmedžių genėjimas

Lietuvoje ypač svarbu taisyklingai genėti vynmedžius, nes sąlygos jiems augti nėra itin palankios: palyginti mažai saulėtų dienų, trumpa vasara, trūksta šilumos. Išgenėti, išretinti krūmai yra geriau apšviesti, tuomet gausiau dera ir vynuogės (vaisiai) kaupia daugiau organinių medžiagų.

Zina ir Vidas Vaitiekūnai

Pasak „Vaitiekūnų medelyno“ įkūrėjos, vynmedžių augintojos Zinos Vaitiekūnienės, pas mus dengiamus vynmedžius geriausia genėti rudenį, o nedengiamus anksti (vasario pabaigoje–kovo pradžioje) pavasarį, nes rudenį nugenėtų vynmedžių atsparumas žiemai smarkiai sumažėja.

„Jeigu vynmedžius nugenėsite šiuo metu, krūmai stipriai ašaros (tekės sultys), jie gali nusilpti, – sako vynmedžių augintoja. – Todėl nedengiamus vynmedžius genėkite vėliau, kai ūgliai išaugs iki 3–4 lapų. Tuo metu pasibaigs intensyvus sulčių tekėjimas ir genėjimas krūmui žalos nepadarys. Genint pašalinkite apie 70 proc. vienmečių ir senesnių ūglių.”

O jeigu dabar norite tik padailinti iš rudens nugenėtus vynmedžių krūmus, patrumpinti po 2–3 šakeles, Z. Vaitiekūnienė pataria jų pjūvių vietas užpurkšti specialiu laku–balzamu žaizdoms gydyti ir augalai neašaros.

Aktinidijų genėjimas

Pasak sodininko Vido Vaitiekūno, kad aktinidijos gausiai derėtų, jas reikia formuoti ir šakas parišti prie atramų. Geriausiai dera prie ištemptų vielų horizontalios šakos. Pirmaisiais metais aktinidijos išaugina pagrindinį stiebą, antraisiais – šonines šakas, kurios trečiais metais išleis šoninius ūglius. Tuomet ketvirtais metais šios šakos gausiai derės.

Sodininkas pataria kasmet žiemos pabaigoje arba anksti pavasarį iki pumpurų brinkimo (vėliau genint augalai „verkia“ kaip ir vynmedžiai) trumpinti šakas, paliekant po 8–12 pumpurų. Senesnes nei 5 metų šakas reikia išpjauti, nes jos jau nedera. Jų vietoje palikite naujas (pakaitines).

Aktinidijas, kaip ir valerijonus, ypatingai mėgsta katės, todėl iki 4 metų amžiaus augalus apsaugokite: ne tik jų šaknų plotą, bet ir kamienus.

Autorius: Rūta Antanaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos