Vilnius. Pirmosios šių metų Lietuvos grūdų derliaus partijos jau kraunamos į laivus ir netrukus bus išplukdytos. Grūdai jau keletą savaičių vežami į Klaipėdos uostą, kur jie kaupiami terminalų sandėliuose.  

Antroje rugpjūčio pusėje laukiama „Panamax“ tipo laivų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija. „Uosto terminalų sandėliai yra sparčiai užpildomi grūdais. Dabar daugiausiai per uostą vežami rapsai, dalis kitų kultūrų, kurios kraunamos į mažesnius laivus. Šio mėnesio viduryje laukiame „Panamax“ laivų, kurie paims ir išplukdys didelį kiekį įvairesnių grūdų“, – pranešime sakė uosto vadovas Algis Latakas. 

Uosto teigimu, šiemet tikimasi panašaus grūdų derliaus, kaip ir pernai, kai ūkininkai užaugino 6,9 mln. tonų grūdinių augalų.

2020 metai pagal grūdų krovą Klaipėdos uostui buvo rekordiniai – iš viso perkrauta 4,6 mln. tonų, arba 32,5 proc. (1,1 mln. tonų) daugiau nei 2019 metais. Pernai krovos pikas uoste pasiektas rugsėjį, kai perkrauta 0,7 mln. tonų grūdų.  

Pernai daugiausiai lietuviškų grūdų eksportuota į Nigeriją, Saudo Arabiją ir Alžyrą.

Didžioji dalis grūdų nukulta, derlius - prastesnis

Lietuvos grūdų augintojų asociacija teigia, kad šalyje didelė dalis grūdų jau nukulta, tačiau derlius bus mažesnis nei pernai, o grūdų kokybė - prastesnė.

Pasak jos administracijos vadovo Igno Jankausko, preliminariais duomenimis, grūdininkai tikisi, kad kviečių šiemet bus prikulta apie 10-15 proc. mažiau, o rapsų, kurių derlius jau nuimtas, – apie 10 proc. mažiau negu pernai.

„Labiausiai optimistinė prognozė neišsipildė, ypač kas liečia rapsų augimą, nusivylimas yra didžiausias, aišku, kaina nebloga, bet derlius prastesnis negu vidutinis“, – BNS sakė I. Jankauskas. 

Rapsų derlingumas siekia 3,2 tonos iš hektaro, pernai jis buvo apie 3,5 tonos. Visgi grūdų augintojus šiemet nustebino rapsų aliejingumas – įprastai jis siekdavo apie 40-42 proc., o dabar – 46-50 procentų.

Pasak I. Jankausko, šiuo metu nukulta maždaug pusė kviečių, jų vidutinis derlingumas siekia 5,5 tonos (pernai – 6,5 tonos ir daugiau). „Lūkesčiai buvo bent prikulti tiek pat, kiek pernai, tačiau turime mažiau dėl kaitros. Atrodo, drėgmės didelio trūkumo nebuvo, nes tam etapui būdingi šiltesni orai, bet ta kaitra padarė savo“, – sakė jis. 

Šią savaitę javapjūtę kiek pristabdė lietingi orai, tačiau jei lietūs labai neužsitęs, didelės bėdos neturėtų būti. Anot 180 žemdirbių vienijančios asociacijos apklausos, kas trečias grūdų augintojas šiemet kaip pagrindinę riziką pajamoms mato grūdų kokybę, nukentėjusią dėl kaitros. Be to, kas penktas nurodė ir brangstančias žaliavas.

Oro temperatūrai Lietuvoje kaistant, grūdų augintojai ima ieškoti sausrai atsparesnių veislių, tačiau I. Jankauskas teigia, jog staigus jų kaitaliojimas yra rizikingas, nes orai kasmet skiriasi. 

„Reikia stebėti bent penkis sezonus ir tada matyti, kokia iš tiesų tendencija, o kasmet mėtytis, kai vieną kartą užlijo, kitą kartą nudžiūvo, nėra labai gerai. Iš paskutinių penkių sezonų visus kartus skirtingos negandos buvo, prie jų prisitaikyti tikrai būtų sudėtinga“, – teigė jis. 

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas liepos pabaigoje prognozavo, jog grūdinių augalų derlingumas šiemet mažės 4,6 proc., derlius sieks 6,7 mln. tonų – 3,5 proc. mažiau.

Prognozuota, jog kviečių bus prikulta 2,6 proc. daugiau, rugių – 29,3 proc. mažiau, miežių – 21,2 proc. mažiau, o kvietrugių – 39,1 proc. mažiau negu prieš metus. Tuo metu rapsų derlius prognozuotas 10,5 proc. didesnis. 

BNS inf.