Uogų augintojai raginami jungtis, nes tai naudinga
2019-09-03

Kelmė. Ūkininkai Audronė ir Vahagn Ispiryan jau penkiolika metų puoselėja aviečių ūkį. Polka veislės avietes jie augina 8 ha plote, šešti metai produkciją sertifikuoja kaip NKP. Pasak ūkininkų, pirkėjai geba įvertinti, kiek širdies įdėta auginant uogas.

„Gera girdėti pirkėjų atsiliepimus. Žmonėms, ypač tiems, kurie grįžta iš užsienio, jau darosi svarbu žinoti, kas ir kaip uogas augino, su kokiu energijos užtaisu jos buvo nuskintos“, – sako Audronė Ispiryan.

Šis sezonas nebuvo lengvas. Pirmą kartą per 15 ūkininkavimo metų avietėms pakenkė pavasarinės šalnos. Augalai stresavo, „nepagavo“ ūgio, ir uogų nokimas dabar vėluoja dviem savaitėmis. „Šiomis dienomis dar tik pradedame skinti pirmąsias uogas. Viščiukus skaičiuoja rudenį, tad ir mes tik po sezono galėsime pasakyti, koks buvo derlius“, – sako Audronė.

Dojus agro 19 09 10

Palyginti su pernai, uogos yra brangesnės, nes ir Lietuvoje, ir Lenkijoje kilo darbo užmokestis, ir tai turėjo didelę įtaką savikainai. Uogos parduodamos ir šviežios, tačiau didelė jų dalis užšaldoma. Ispiryanų ūkyje naudojamos modernios IQF šaldymo technologijas – tai labai greitais užšaldymas 45 laipsnių šaltyje. Atšildytos tokios uogos nesusmunka, bet išlaiko savo formą – puikiai tinka konditerijoje, kulinarijoje.

Iš aviečių ūkyje taip pat gaminama tyrė, o iš išspaudų kauliukų, kurie lieka gaminant tyres, daromi vertingi produktai maisto praturtinimui. Dar vienas ūkyje gaminamas produktas – džiovinti aviečių lapai arbatoms. Pastaraisiais metais ūkininkai pradėjo auginti ir braškes, planuose yra ir kitų uogų.

Audronės ir Vahagn Ispiryanų 8 ha ploto avietyne uogų derėjimas šiemet vėluoja maždaug 2 savaitėmis

Septinti metai Ispirianų ūkyje sėkmingai plėtojamas agroturizmas – į avietyną galima atvažiuoti pasiskinti uogų. Tai labai populiari paslauga, nes žmonėms patinka suderinti malonumą su nauda: pabūti ramioje, gražioje aplinkoje ir kartu už prisiskintas uogas sumokėti mažesnę kainą.

Koją kiša pigios ukrainietiškos uogos

Pasak Audronės, daug lengviau ūkininkams būtų gyventi, jei pirkėjai jaustų lojalumą vietinei produkcijai. „Labai svarbu pirkti iš to, kas augina šalia, nes taip keliame savo krašto ekonomiką, remiame savo verslą, užkertame kelią emigracijai“, – argumentus dėsto ūkininkė.

Ji primena, kad įstojus į ES, prasidėjo investiciniai projektai, augintojai prisipirko traktorių, įrengimų – daugiausia iš Vokietijos ir Austrijos gamintojų. Kitaip tariant, pinigai nusėdo tose šalyse. „Dabar, kai jau mums reikėtų pradėti gyventi, gauti grąžą iš padarytų investicijų, šast – atsidaro Ukraina. Netgi iš mūsų ūkio, kuris 10 metų sėkmingai dirbo su didžiosiomis perdirbimo įmonėmis, uogų nebenorima imti, nes ukrainietiškos pigesnės, tai ką jau bekalbėti apie naujai susikūrusius ūkius“, – pasakoja Audronė.

Nuolat girdėdami kalbas, kad sodininkystė ir uogininkystė yra prioritetiniai sektoriai, ūkių šeimininkai daug investavo, tačiau dabar norint parduoti uogas tenka nueiti kryžiaus kelius. Situacija sudėtinga jau antri metai, ūkiuose jaučiama perprodukcija. „Mūsų uogų savikaina yra aukštesnė, negu iš Ukrainos atkeliavusių jau supakuotų uogų kaina“, – elementarią priežastį įvardija Audronė.

Uogos parduodamos ir šviežios, tačiau didelė jų dalis užšaldoma. Iš aviečių ūkyje taip pat gaminama tyrė, o iš išspaudų kauliukų, kurie lieka gaminant tyres, daromi vertingi produktai maisto praturtinimui

Žinoma, rinka yra laisva ir reguliavimo „iš aukščiau“ vargu ar realu tikėtis. Senosios Europos šalys yra geresnėje padėtyje, nes ten nuo seno labai daug investuota į pirkėjų lojalumo ugdymą – paprastai tik tada, kada nelieka vietinės produkcijos, perkama atvežtinė. „Jie savo rinkas yra puikiai apsaugoję ir ramūs, o mes šioje srityje dar visiškai jauni ir žali. Nieko nedarome, kad apsaugotume savo rinką“, – sako Audronė.

Pasak jos, tarp uogininkų daugėja ūkininkų, kurie jau mažina plotus, nes pajuto, kad labai sunku parduoti. Galimybė parduoti užaugintą produkciją perdirbimui yra labai svarbi kiekvienam ūkiui, nes uogos, ypač avietės, yra greitai gendantis produktas.

Asociacija siekia ambicingų tikslų

„Ne džipas ar naujas namas yra mūsų su vyru tikslas. Norime gyventi taip, kad senatvėje galėtume pasidžiaugti nuveiktai darbais“, – patikina A. Ispiryan. Vienas iš tokių darbų – Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos įsteigimas. Asociacija susikūrė šiemet balandžio mėnesį ir jau jungia 50 narių. Visi jie suinteresuoti, kad vartotojus pirktų kokybišką lietuvišką produkciją.

„Sujungėme tris stiprias grandis – augintojus, perdirbėjus ir prekybininkus. Kai atvažiuoja interesantai iš Kinijos ar Japonijos, jie visada klausia, ar mes kontroliuojame visą grandinę nuo gamybos iki realizacijos. Dabar į šį klausimą galėsime tvirtai atsakyti taip, – paaiškina asociacijos direktorė Audronė. – Be to, nusprendėme, kad mūsų asociacija vienys tuos žmones, kurie yra altruistai ir kuriems rūpi Lietuvos ateitis, taigi mūsų asociacijoje nėra jokio nario mokesčio“.

Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Audronė Ispiryan kviečia uogų augintojus jungtis ir kartu ieškoti perspektyvių realizacijos ir perdirbino galimybių

Visi nariai prisideda savo savanorišku darbu: vienas atneša idėją, kitas savo žinias, trečias savo gebėjimus. Pati Audronė planuoja studijuoti doktorantūroje, gilinti žinias uogų auginimo srityje. Surasti naujas rinkas, kooperuotis ir gaminti aukštos pridėtinės vertės kokybiškus produktus – tai pagrindiniai naujos asociacijos tikslai.

„Siekiame, kad tie, kas augina avietes, šaltalankius, braškes, turėtų kur pasidėti produkciją. Kad nereikėtų kiekvienam ūkiui atskirai investuoti į šaldymo įrenginius ir patalpas“, – sako Audronė ir priduria, kad jau dabar yra kelios uogų šaldymo ir laikymo vietos Kelmės ir Radviliškio rajonuose, kuriomis gali naudotis asociacijos nariai. Asociacija planuoja įsirengti ir modernias džiovyklas, kur būtų galima džiovinti perdirbant susidarančią šalutinę produkciją ir iš tos žaliavos gaminti funkcinius produktus.

Asociacijos bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetais. Kuriant aukštos pridėtinės vertės funkcinio maisto produktus dirbama su profesoriais Rimantu Petru Venskutoniu ir Pranu Viškeliu.

Dar šį rudenį parodose „Inno panorama“ ir „Rinkis prekę lietuvišką“ Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos stende bus galima paragauti ir įvertinti visiškai naujų, aukštos kokybės produktų, sukurtų bendradarbiaujant kartu su mokslininkais.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio plėtrą, atsižvelgdami į 15 metų narystę Europos Sąjungoje?
Orai