Vilnius. Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) skelbia naujausius žemės ūkio valdų ekonominius dydžius: pagrindine ūkių varomąja jėga išlieka augalininkystė.

Žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) – pinigais išreikštas rodiklis, parodantis, kokio dydžio yra žemės ūkio valda. Jis apskaičiuojamas pagal visą valdos produkcijos standartinę vertę (vidutines rinkos vertes už tam tikrą kiekį produkcijos) bei pajamas už žemės ūkiui suteiktas paslaugas.

ŽŪDC Administravimo departamento direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Lina Zinkevičienė sako, kad šie duomenys yra svarbūs tiek ūkio subjektams, tiek valstybės institucijoms – nes pagal jį sprendžiama, kokiose paramos priemonėse pagal Lietuvos kaimo plėtros programas gali dalyvauti ūkis. Pagal minimą rodiklį taip pat galima stebėti, kaip keičiasi šalies žemės ūkio portretas.

ŽŪDC duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, kaip ir praėjusiais metais, didžiausią žemės ūkio valdų ekonominio dydžio dalį sudarė augalininkystės produkcija – 70,5 proc. visos vertės, gyvulininkystė – 29,3 proc. Pernai buvo atitinkamai 70,4 proc. ir 28,8 proc.

Kaip ir pernai, dauguma žemės ūkio valdų priklauso fiziniams asmenims. Liepos 1 d. Lietuvoje iš viso buvo 146 tūkst. žemės ūkio valdų, iš kurių 144 290 priklausė fiziniams asmenims, 1 787 – juridiniams.

Didžiausia valdų koncentracija išlieka Vilniaus (18 685), Kauno (18 348), Utenos (17 494) ir Šiaulių (14 380) apskrityse. Palyginti su pernai, visose šiose apskrityse valdų šiek tiek sumažėjo. Pernai Vilniaus apskrityje buvo 19 167, Kauno – 18 763, Utenos – 17 784, Šiaulių – 14 683 žemės ūkio valdos.

Pagal VED dydį Lietuvos valdos pasiskirsto taip:

• Nuo 0 iki 8 000 Eur – 71 proc. visų valdų (pernai buvo 75 proc.)
• Nuo 8 001 iki 15 000 Eur – 15 proc. (pernai – 9 proc.)
• Daugiau kaip 15 001 Eur – 14 proc. (pernai – 16 proc.)