Rietavas. Ūkininkai Raimonda ir Arvidas Jusiai, prieš dvylika metų pradėję auginti avis ir ožkas, pripažįsta, jog jų gaminama produkcija iki šiol Lietuvoje nėra populiari. Tačiau teigia, jog toks šeimos ūkyje gaminamos produkcijos išskirtinumas jiems - savotiškas iššūkis kurti papildomą verslą populiarinant ėrieną bei ožkos pieno sūrius.

Darbų dalybų kriterijus - gebėjimai

Konkurso „Metų ūkis 2016" geriausiųjų sąraše esantys Tverų seniūnijos Lopaičių kaimo ūkininkai Jusiai įsitikinę, jog jų ūkininkavimo sėkmės garantas yra tai, kad ūkyje dirbantys šeimos nariai turi galimybę ne tik dirbti mėgstamą darbą, bet ir kiekvienas atskleisti geriausius savo talentus.

Šeimos ūkio veiklos strategiją dėlioti kuo puikiausiai sekasi Arvidui. Pardavimais ir ryšiais su užsakovais užsiima Raimonda. O edukacines patiekalų degustavimo pamokėles rengti, patiekalus iš ėrienos bei ožkos pieno sūrių gaminti jai padeda Rietave gyvenanti dukra Neringa. Tuo tarpu pašarais apsirūpinti, techniką ir gyvulius prižiūrėti -sūnaus Miko pareigos. Vilniaus verslo kolegijoje kompiuterinių žaidimų kūrimą studijuojančiam Pijui Kristupui ūkio darbai kad ir nėra gyvenimo kasdienybė, tačiau jo pagalba taip pat labai vertinama.

Žinių bagažas - rimta ūkio paspirtis

„Žemdirbio profesija yra viena universaliausių. Ne tik kada sėti ar pjauti, kaip gyvulius prižiūrėti, šerti, gydyti, bet ir kaip produkciją gaminti, pagaliau ją kuo pelningiau parduoti turi išmanyti ūkininkas. O kur dar dokumentų tvarkymas. Ypač, jei dar europinei paramai gauti projektus pats rengi. Tuomet tai jau tikrai kalnus popierių turi pildyti", - svarsto R. Jusienė.

Viena svarbiausių žemdirbio ypatybių, ūkininkės nuomone, turėtų būti verslumas. Tuomet net ir nedidelio šeimos ūkio rentabilumas bus garantuotas. Tokiame, koks dabar ir yra Jusių ūkis, nes jo plėtra tikrai neįeina į šeimos planus. Nusiteikę žmonės dirbti tiek žemės ir tiek gyvulių laikyti, kad patys savo rankomis, be samdomų darbininkų, darbus nudirbti galėtų.

Taip pat su sėkmingu ūkininkavimu tiesiogiai sieja žinias. „Nuolat skaitome apie avių, ožkų auginimo ypatumus, sekame specialistų siūlomas naujienas. O pastaruoju metu įsigiję mėsinių galvijų bandą domimės jų auginimu, nes tai mums dar nauja. Žodžiu, žinių gilinimas - nuolatinis prosesas", - sako R. Jusienė.

Pripažįsta, jog prie daugelio išvadų prieina apžvelgę savo praktinės veiklos rezultatus. Pavyzdžiui, tai, kad vietoje grynaveislių atsirado mišrūnių avių banda - ne atsitiktinis reiškinys Jusių šeimos ūkyje. Patirtis parodė, kad geriausios mėsos kokybės bei didesnės produkcijos išeigos galima pasiekti mėsines mišrūnes avis kryžminant su veisliniais tekselių avinais.

Savaip sprendžia seleno trūkumo avių pašare problemą (šios medžiagos trūksta pačiame dirvožemyje) - jokiu būdu nenaikina ganyklose prižėlusių krūmokšnių. „Krūmai iš gilesnių dirvos sluoksnių maisto medžiagas ima, o avys seleno daugiau gauna jų lapus skabydamos", - savo gudrybes išduoda pašnekovė.

Planuose nebuvo žemės ūkio

Prieš šešiolika metų sodybą su 18,5 ha žemės sklypu vaizdingoje vietoje įsigiję Jusiai pasakoja tuomet nė neplanavę užsiimti žemės ūkiu - nekilnojamasis turtas turėjo tarnauti jiems kaip poilsio vieta. Klaipėdoje gyvenusi šeima į gamtos prieglobstį mėgdavusi išvažiuoti savaitgaliais, švenčių dienomis.

„Su Arvidu net savotišką sutartį buvome sudarę, kad jokių gyvulių ir daržų čia nebus. Tačiau viskas susiklostė kitaip", - šypsosi Raimonda Jusienė

Tiesa, sprendimas buvo priimtas labai natūraliai išėjo - tiesiog rūpesčių kėlė pievų šienavimas. Žemę deklaravę su kaimynais vis tardavosi, kad šie galintys nusišienauti ir pašarą gyvuliams naudoti. Tik bėda, kad tais metais, kuomet žolės savose ganyklose užtekdavo, Jusių pievas jie aplenkdavo. Taigi, tekdavo tuomet patiems šią pareigą atlikti.

Taip ir kilo mintis, kad gyvuliukai ir patiems praverstų. O kai ši mintis subrendo, apsisprendė užveisti avių - jos ir žolę apskabys, ir kraštovaizdį papuoš.

Prieš 14 metų pirmąsias šešias avis parsivežusių ūkininkų tvartuose dabar jų 135. Be avių dar laiko 7 ožkas. O neseniai ir mėsinių galvijų bandą užveisė. Šiuo metu joje 10 grynaveislių simentalų karvių,veislinis simentalų bulius bei prieauglis.

Žemės taip pat daugiau įsigijo. Dabar šeima dirba 44 ha. Tačiau ūkininkai įsitikinę, kad ne dirbamos žemės ploto dydis lemia ūkio rentabilumą.

„Žemės ūkiu galima sėkmingai verstis ir 1 hektarą žemės turint. Augink sraiges, braškes ar gamtinį daržą įsirenk", - sako R. Jusienė.

Mitus griauna negailestingai

R. Jusienė sako, jog tik pati pradėjusi auginti avis suprato, kad apie šiuos gyvuliukus sklando nemažai mitų, pavyzdžiui, neva avis auginti visiškai nesudėtinga, priežiūros beveik nereikalauja - paleidai į pievas ir ganosi sau.

„Tai tikrai mitas. Juo patikėjusieji ir tik dėl tos priežasties avis auginti nusprendusieji paprastai kuriam laikui praėjus šių gyvuliukų atsisako. Tikrai taip nėra, kad naminiam gyvuliui priežiūros nereikėtų", - teigia ūkininkė.

Tvartas, anot jos, yra būtinas avims. Kad ir nereikia labai šilto, bet pastogė gyvuliams reikalinga. Žiemą avys turi ir lauke pabūti, saulės šviesos gauti. Tačiau per didelius šalčius, gimus ėriukams, be papildomo šildymo išsiversti neišeina.

Ūkininkai jau išmoko planuoti ėriavimosi laiką taip, kad avytės su mažyliais kuo greičiau ant pavasarinės žolės išeitų. Tuomet ėriavedės daugiau pieno turi, ir ėriukai greičiau ir sveikesni auga.

Edukaciniai užsiėmimai - geriausia reklama

Pastaruoju metu šeimos nariai rengiasi įsteigti šeimos ūkio restoranėlį, kuriame ne tik „ūkininko pietus" būtų galima užsisakyti, bet ir dalyvauti ožkos sūrio patiekalų degustacijose, pasimokyti gaminti patiekalus iš ėrienos, įsigyti ekologinio ūkio produkcijos.

Ši mintis kilo būtent dėl to, kad ir ėrienai, ir ožkos pieno sūriams dar reikia padėti skintis kelią iki mūsų vartotojo stalo.    

„Mes su dukra norime sugriauti mitą, esą ėriena neskani ir kad reikia būti aukščiausios klasės virtuvės šefu, kad galėtum skaniai ją pagaminti", - sako R. Jusienė.

Ūkininkė įsitikinusi, kad geriausia reklama - klientų rekomendacijos. Produkcijos populiarinimas duoda ypač gerų rezultatų - susidomėjimas ėriena, ožkos pieno sūriais jaučiamas ir su realizacija sunkumų šeima neturi.

MŪ inf.