Šakių r. Žemės ūkio perspektyvas Šakių rajono ūkininkas Darius Bilskis vadina liūdnomis dėl vis didėjančių reikalavimų, tačiau pats ūkininkavimo be nuolatinių investicijų neįsivaizduoja. 

Su žmona Rūta Akėčių kaime ūkininkaujantis Darius Bilskis sako, kad kūrimosi pradžia prieš tris dešimtmečius buvo labai sunki (neturėjo turto, nebuvo kreditų, atidėjimų), bet sąlygos ūkininkauti anuomet buvo palankesnės.

„Viskas griežtėja, reikalavimų daugėja, ateina globalus pasaulis, kuris pramonėje ir žemės ūkyje valgo viską iš eilės. Tad perspektyvos liūdnos. Tačiau į ūkį investuojame, nes jei pasakysi, kad man jau gana ir nieko nedarysi, iš karto mirsi“, – įsitikinęs ūkininkas. 

Iki 2008-ųjų Bilskių ūkis buvo mišrus – laikė keletą melžiamų karvių, augino prieauglį ir iki 50 kiaulių, dabar specializuojasi tik augalininkystėje: augina žieminius kviečius, rapsus, miežius, pupas ir cukrinius runkelius, kuriuos į sėjomainą įtraukė prieš porą metų, kai supirkimo kaina siekė 50 Eur/t.

Įsirengė saulės elektrinę

Prasidėjęs karas Ukrainoje ir dėl to pabrangusi elektra paskatino D. Bilskį galvoti apie nuosavą elektrinę. Taip prieš porą metų ūkyje atsirado 20 kW saulės jėgainė, įrengta ne ant stogo, o ant žemės, šalia grūdų ruošos komplekso. Elektrinę statė savo lėšomis, nesinaudojo parama.

Pasak Dariaus, plokštės sumontuotos ant žemės, siekiant didesnio gamybos efektyvumo, be to, ir tinkamų stogų joms montuoti ūkyje nėra. Senojo ūkinio pastato, kur anksčiau gyvulius laikė, pirmiausia reikia stogą pakeisti, o tai gerokai didesnė investicija nei įrengti elektrinę. Montuoti ant arkinio sandėlio stogo irgi būtų gerokai brangiau kainavę, nes specialių konstrukcijų reikėtų. 

„Čia visi kabelių įvadai buvo šalia, vieta laisva, niekam netrukdė, kampas tinkamas, todėl ir pastatėme šalia grūdų komplekso. Tiesa, pastatas užstoja vėją, todėl plokščių ventiliacija šiek tiek per maža ir tai turi įtakos elektros gamybai, ypač karštomis dienomis. Tačiau jei plokštės būtų įrengtos ant stogo, aušinimas karštomis dienomis būtų dar prastesnis ir gamyba labiau kristų“, – tikina D. Bilskis.

Galvodamas apie ateitį, rinkosi apie 40 proc. galingesnę elektrinę nei užtektų ūkio poreikiams, tačiau verslauti, parduodant elektrą, neplanuoja.

„Būna metų, kad vien grūdams džiovinti iki 10 tūkst. kilovatų reikia. Ir pirmais elektrinės veikimo metais prisukome daug kilovatų, tad už elektrą būtų reikėję nemažai mokėti, todėl tai buvo geras sprendimas išlaidoms mažinti. Tik gal metais per anksti pasistatėme, nes vėliau įranga gerokai atpigo“, – šypteli pašnekovas.

Tikisi paramos grūdų bokštams

Maždaug prieš dešimtmetį, kai dirbo apie 250 ha, Bilskiai pradėjo kurti grūdų ruošos kompleksą savo ir banko lėšomis, į projektą investavo 1,5 mln. litų (maždaug 435 tūkst. eurų). Darius suskaičiavo, kad per trejus metus, kol neturėjo džiovyklos, vien dėl drėgnumo, neskaičiuojant nuostolių dėl grūdų kokybės, prarado apie 72 tūkst. eurų – tiek atskaitymai siekė. Atsižvelgdamas į geriausią kainos ir našumo santykį, pasirinko švedų ir danų gamybos įrangą – džiovyklą, valomąją ir tris bokštus.

Be 750 m³ talpos ventiliuojamo bokšto grūdams laikyti, įsirengė dar kompensacinį ir ekspedicinį, kad galima būtų greitai grūdus pakrauti į išvežantį transportą. Pasak jo, iš ekspedicinio bokšto į krovininį transportą pakrauti 25–28 t grūdų užtrunka 6–7 minutes, o į jį grūdai gali birti automatiškai be sustojimo.

Nors ūkyje yra arkinis angaras, kuriame galima grūdus sandėliuoti, tačiau pirmenybę teikia bokštams (grūdus sandėliuoja ir pačioje džiovykloje, ir visuose trijuose bokštuose), tad ir planuose – dar dviejų grūdų bokštų po 750 m³ įsirengimas (jie buvo numatyti projekte, tačiau statant džiovyklą pinigų pritrūko). Įsigyti bokštus kelis kartus bandė pasinaudodamas ES parama, tačiau vis reikalavimų neatitiko. Praėjusiais metais vėl pateikė paraišką parama.. Kadangi pinigų skirta daugiau nei surinkta paraiškų, ūkininkas tikisi, kad paraiška bus patvirtinta ir pavyks gauti 80 tūkst. eurų kompensaciją.

Jo teigimu, sandėliuoti ir aušinti išdžiovintus grūdus bokštuose patogiau nei angare, lengviau ir jų kokybę išlaikyti.

Visą straipsnį skaitykie vasario mėn. žurnale „Mano ūkis“.