Vilnius, vasario 15 d. Lietuvos ūkininkai vis labiau linkę investuoti į dirbamos žemės įsigijimą. Dažnas ūkininkas per pastaruosius kelerius metus pasinaudojęs ES parama jau įsigijo modernios technikos, todėl dabar dairosi, kaip padidinti turimus žemės plotus.

„Mažėjant ES paramos lėšoms, kurios buvo skirtos žemės ūkiams modernizuoti, artėja laikas, kai ūkininkai patys turės mokėti visą kainą už techniką. O įsigytoji prieš kelerius metus dar sėkmingai tarnauja. Todėl dabar matome tendenciją, kad jie vis labiau dairosi ne naujų traktorių, o galimybių padidinti turimus žemės plotus ar įsigyti tuos, kuriuos šiuo metu nuomojasi", - sako „Swedbank" Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktorius Sigitas Žutautas.

Pasak jo, kol žemės kaina buvo kritusi, ūkininkai stengėsi ją įsigyti už nuosavas lėšas. Tačiau dabar ūkiui skirtos žemės paklausa smarkiai viršija pasiūlą ir žemės kaina beveik pasiekė iki krizės buvusį lygį - geruose, grūdams auginti tinkamuose Šiaurės ir Vidurio Lietuvos rajonuose, jos kaina išaugo iki 8-12 tūkst. litų už hektarą. Tai reiškia, kad vidutinio dydžio (maždaug 100 ha) ūkio žemei įsigyti gali tekti skirti apie 1 mln. litų - dažniausiai tam ieškoma finansinio partnerio.

Neretai ūkininkams pritrūksta pinigų technikai įsigyti ar apyvartinėms lėšoms. Pastarųjų pritrūksta, jei ūkis augo daugiau nei leido jo atneštas pelnas. O technikai iš banko ūkininkai skolindavosi dažniausiai, nes net užsitikrinę ES paramą, jie turėdavo pirmiausia tą techniką įsigyti, o tik vėliau gaudavo paramos pinigus. Pirkti ją iš savo lėšų pernelyg brangu: vidutinis traktorius kainuoja apie 200 tūkst. litų.

„Swedbank" duomenimis, vidutiniškai veiklus ūkininkas iš banko yra pasiskolinęs nuo 150 iki 250 tūkst. litų, tačiau yra ir tokių ūkių valdytojų, kurie skolinasi 1 mln. litų ar daugiau.

„Ūkininkų finansavimas yra nemažas iššūkis, nes tam reikia atitinkamų kompetencijų, gero žemės ūkio sektoriuje veikiančių žmonių ir organizacijų poreikių išmanymo. Nors šis sektorius yra gana stabilus, norint ūkininkams pasiūlyti tinkamiausius sprendimus, reikia gerai suprasti jo specifiką. Daugelį metų dirbdami su įvairiais žemės ūkio projektais esame sukaupę nemažai patirties, todėl galime padėti sprendžiant įvairius su finansais susijusius klausimus", - sako S. Žutautas.

Ūkininkams taip pat aktualu tinkamai valdyti gautas lėšas, nes pinigus už derlių besiverčiantys augalininkyste paprastai gauna kartą per metus didelėmis sumomis. Jiems tenka rūpintis, kaip lėšas išsaugoti, paskirstyti, kad pinigų pakaktų ateinantiems metams, ir panaudoti juos ūkio plėtrai, saugumui ir savo finansiniam stabilumui.

„Dauguma ūkininkų yra konservatyvūs ir mieliau renkasi pinigus laikyti indėliuose. Ir ne be reikalo - turėdami tik palyginti trumpą trijų ar šešių mėnesių laikotarpį, per kurį galėtų investuoti, pirkdami akcijas ar investicinius fondus pernelyg rizikuotų. Todėl ūkininkams suteikiame specialias terminuotųjų indėlių sąlygas didesnėms sumoms laikyti", - vardino Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktorius.

Paskutinis Lietuvos statistikos departamento atliktas Visuotinis žemės ūkio surašymas parodė, kad šalies ūkiai stambėja. Išankstiniais surašymo duomenimis, dirbamos žemės plotai Lietuvoje nuo 2003 iki 2010 metų padidėjo beveik dešimtadaliu ir pasiekė 2,74 mln. ha, o pagal užimamą žemės ūkio naudmenų plotą vidutinis ūkis išaugo nuo 9,3 iki 13,8 hektaro.

Statistikos departamento duomenimis, iš viso šalyje veikia beveik 200 tūkst. ūkių, kurių didžioji dalis (59 proc.) yra maži (iki 5 ha), o apie 21 proc. - nuo 10 ha dydžio ir jų savininkai ar nuomininkai, tikėtina, aktyviai verčiasi žemės ūkio veikla. Daugiausia Lietuvos žemdirbių augina lauko augalus, užsiima bendrąja augalininkyste. Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, augalininkyste užsiima 54 proc., gyvulininkyste - likę 46 proc. šalies ūkių.

„Swedbank" inf.