Kėdainių r. „Vermenos“ žemės ūkio bendrovės vadovas Albertas Šilkaitis sako, kad šį pavasarį į laukus buvo galima išvažiuoti labai anksti ir sumušti visus sėjos rekordus, tačiau patirtis padiktavo racionalų sprendimą - pernelyg neskubėti.

„Vermenos“ žemės ūkio bendrovė valdo 1 085 ha žemės ir laiko 300 melžiamų karvių, bendrovėje darbuojasi 42 žmonės. Bendrovės vadovas A. Šilkaitis patikina, kad mišriame ūkyje veiklos visada yra užtektinai, todėl dirbama pagal planą ir nesiblaškoma.

„Be gyvulių likę ūkiai, matyt, iš neturėjimo ką veikti pradeda visokias nesąmones daryti: dar žiemai nesibaigus pradeda trąšas barstyti arba liepos mėnesį žieminius rapsus pasėja, o paskui dejuoja, kad augalai peraugo ir teko du kartus augimo reguliatoriais juos trumpinti“, - stebisi A. Šilkaitis.

Jis priduria, kad žiemos šiemet, galima sakyti, visai nebuvo, mat vidutinė temperatūra svyravo apie +2,6 laipsnio šilumos. „Neregėta. Užtat ir atrodė, kad pavasaris ankstyvas, nes viskas žaliavo per žiemą. Šiemet pagal oro sąlygas galėjome visus rekordus sumušti ir kovo pradžioje sėją pradėti, bet neskubėjome, išvažiavome sėti kovo 30 dieną. Prieš kelerius metus sėją esame pradėję kovo 28 d., bet niekur su tokia ankstyva sėja nepaskubėsi. Sausa, šalta, tad kokias tris savaites tenka laukti, kol augalai išdygsta. Ir šiemet tas pats buvo“, - pasakoja bendrovės vadovas.

Jau pasėti ir kukurūzai, kurie dabar pradeda dygti, nors ankstyva šių šilumamėgių augalų sėja rizikinga dėl šalnų grėsmės. A. Šilkaitis sako, kad pasitiki fenologiniais gamtos ženklais – sužydo ievos, reiškia metas sėti kukurūzus.

Didžiausias deficitas - lietus

Pastaraisiais pavasariais didžiausias deficitas – lietus. A. Šilkaitis kruopščiai registruoja visus duomenis ir gali tiksliai pasakyti, kad per visą balandį ūkio laukai gavo tik 8 mm lietaus. Kai jau situacija darėsi visiškai kritiška, dangus pasigailėjo: gegužės 2 d. iškrito 10 mm lietaus, o gegužės 6 d. – dar 13 mm.

„Net akyse šviesiau pasidarė, iš karto pasimatė, kaip keičiasi laukų spalvos. Gal ir žolė dar spės atsigauti, nes jau buvome pradėję baimintis, kad gresia pusbadžiu laikyti gyvulius, mat tuoj pradėsime paskutinę siloso tranšėją“, - sako A. Šilkaitis, pridurdamas, kad ir pernai, ir užpernai dėl sausros žolės derlius buvo menkesnis.

Dėl sauso ir karšto vegetacijos sezono pastaraisiais metais pasiankstino ir derliaus pjūties laikas: būdavo, liepos paskutinėmis dienomis ar rugpjūčio pradžioje dar tik prasideda javapjūtė, o štai pernai rugpjūčio 2 d. jau buvo pabaigtuvės.

„Iš mano keturių sūnų nė vienas nepasuko į žemės ūkį, tai gerai, kad žmonos sūnėnas padeda“, - Albertas Šilkaitis (dešinėje) džiaugiasi aštunti metai bendrovėje dirbančio agronomo Sauliaus Šipelio profesionalumu

Šiemet bendrovė deklaravo 250 ha žieminių kviečių, 115 ha vasarinių kviečių, 115 ha miežių, 50 ha kvietrugių, 95 ha kukurūzų, 150 ha žieminių rapsų, 190 ha pievų ir 120 ha pūdymų - iš viso 1 085 ha. Bendrovės agronomas Saulius Šipelis pastebi, kad balandžio mėnesį žieminių kviečių pasėliai atrodė prasčiau negu žiemą: parudavę, išsigandę, išbarstytos trąšos netirpsta.

Skystųjų KAS trąšų bendrovė nenaudoja, nors tai, ko gero, būtų ekonomiškiau, bet reikėtų turėti papildomą purkštuvą. Reguliariai laukai gauna organinių trąšų: mėšlas iškratomas ant pūdymo, apariama ir ramiai paruošiama žemė žieminiams rapsams.

Žemes konsolidavo žodine sutartimi

Laukai platūs, lygūs, išvalyti ir sutvarkyti. Yra laukų ir po daugiau negu 100 ha arba arti šimto. Nuosavos žemės bendrovė turi 500 ha. „Žemes konsolidavome žodžiu. Susitikome ant ežios pavasarį prieš 25 metus keturi kaimynai ir sukirtome rankomis be jokių parašų ir popierių. Ta sutartis labai tvirtai galiojo, nelindome vienas iš kito žemių perimti. Tik dabar situacija kita, nes pasikeitė kai kurių ūkių savininkai“, - tarsteli A. Šilkaitis.

Iš viso 300 laukų, 115 žemės nuomininkų – štai koks margas bendrovės dirbamos žemės planas

Trąšas, sėklą, augalų apsaugos produktus „Vermenos“ ŽŪB jau 25 metus perka iš to paties tiekėjo. Pasak A. Šilkaičio, nusistovėjo labai geri ir abipusiai naudingi verslo santykiai. Agronomas S. Šipelis naudoja kompiuterinę ūkio valdymo procesų programą: turi sukaupęs jau 4 metų duomenų istoriją, tai labai patogu planuojant darbus.

Sėjos darbai jau baigti, dabar laukia pasėlių priežiūros rutina. Kitą savaitę planuojama rapsus purkšti fungicidais.

„Jei gerai seksis, gal per vieną naktį susisuksime, savaeigį purkštuvą nuomosime iš kaimyno ūkininko“, - sako S. Šipelis. Žieminiai rapsai šiemet atrodo išties puikiai. Tik nuo spartaus augimo trūkinėja stiebai, bet fungicidų naudojimas turėtų apsaugoti nuo patogenų patekimo. Kenkėjų rapsuose šiemet labai mažai, nors po šiltos žiemos buvo galima tikėtis jų antplūdžio. Matyt, vėsūs ir labai vėjuoti orai buvo nepalankūs jiems plisti.

„Nuo stiebinių paslėptastraublių rapsus jau purškėme, dabar reikia stebėti, ar ankštariniai paslėptastraubliai nesirodo“, - rapsus apžiūri agronomas Saulius Šipelis

Magistro laipsnį turintis ūkio agronomas Žemės ūkio akademijoje įgytas žinias gilina praktikoje ir nuolat domisi naujovėmis, dalyvauja seminaruose, mokymuose, lauko dienose. „Jau užsiregistravau į žinomos augalų apsaugos kompanijos organizuojamą virtualią lauko dieną, kuri vyks balandžio 21-ąją“, - naujas galimybes išbandyti pasirengęs S. Šipelis.

Bendrovės technikos parke dominuoja gamintojo John Deere žemės ūkio mašinos: du kombainai su 6 m pločio pjaunamosiomis, smulkintuvas, penki traktoriai, tarp jų ir pats naujausias – lizingu pirktas galiūnas 370 AG 8340 R; prie jo prikabinus 4 t sveriantį volą, minamas silosas.

„Gerą Väderstad kultivatorių turime, vokiškus Schmotzer purkštuvą ir kukurūzų sėjamąją, „Laumetrio“ žemės dirbimo padargų ir kitos technikos. Jei neatsinaujinsi technikos, neatlaikysi konkurencijos“, - sako A. Šilkaitis pridurdamas, kad metams bėgant žemės ūkyje vis sunkiau darosi dirbti pelningai.

Susiplanuoji vienaip, o gyvenimas ima ir viską pakreipia kitaip. Dar gerai, kad šiemet neeilinė situacija dėl karantino paskelbimo darbų iš esmės nesutrukdė. Tik kainos rinkoje susijaukė. Nebeaišku, kiek kainuos būsimo derliaus grūdai, bet A. Šilkaitis spėja, kad kaina gali būti aukšta.

O štai netikėtai nukritusia kuro kaina pasinaudoti, deja, nelabai pavyko. „Per metus turime teisę įsigyti 150 kubų žaliojo kuro. Šiemet prieš pavasario sėją užsipildėme visą mūsų turimą 50 kubų talpą, ir staiga kaina nukrito - nors imk ir nusišauk. Šiais laikais nieko negali prognozuoti“, - pasiguodžia A. Šilkaitis.

Pagrindiniai ūkio pinigai – iš pieno

Pagrindiniai bendrovės pinigai gaunami už pieną – tai sudaro per 50 proc. visų pajamų. 2019 m. primilžiai siekė 9,5 t iš karvės. Rekordiniais metais produktyvumo rodikliai buvo dar šiek tiek geresni - 9,6 t iš karvės. Labiausiai karvių produktyvumas priklauso nuo pašarų. Sojos dabar pabrangusios, tai jų kol kas visai atsisakė, stebės, kaip keisis produktyvumo rodikliai.

„Prieš 20 metų primilžis iš karvės peržengė 3 t ir tai atrodė labai gerai. Svajonė buvo melžti iš karvės po 4 t per metus – tiek, kiek tuo metu melžė pažangi Labūnavos bendrovė“, - prisimena A. Šilkaitis.

Dvylikti metai bendrovė „Vermena“ yra kooperatyvo „Pienas LT“ narė, kasdien tiekianti 7 tonas pieno. A. Šilkaitis dvi kadencijas buvo kooperatyvo valdybos narys ir yra įsitikinęs, kad „Pienas LT“ atėjimas į rinką buvo laiku žengtas ir labai svarbus žingsnis, parodęs susivienijusių žemdirbių jėgą.

„Vermenos“ bendrovėje valdybos nėra, valdymas administracinis, todėl A. Šilkaitis patikslina esąs ne pirmininkas, o tiesiog bendrovės vadovas. „Galėčiau būti direktorius, bet nemėgstu šio žodžio, direktyvų užtenka iš Briuselio“, - šypteli A. Šilkaitis. Balandį sukako 40 metų, kaip jis dirba šiame ūkyje.

„Pernai buvo rinkiminis susirinkimas, tai dar pažadėjau šią 4 metų kadenciją užbaigti. O paskui norisi pailsėti, pagyventi ramiai, savo malonumui – su saule juk negyvensi. Jau visko užtenka, plėstis nėra kur. Mes čia tokie kaip „paskutiniai mohikanai“ rajone likę, nes aplinkui dominuoja stambioms įmonėms priklausantys ūkiai. Labai norėtųsi, kad mūsų bendrovė išliktų savarankiška“, - pokalbį baigia „Vermenos“ vadovas Albertas Šilkaitis.

MŪ inf.