Lazdijai. „Esu tikras kaimo vaikas, miestas manęs nevilioja ir niekada nebuvo mano svajonė. Studijuodama Vilniuje kiekvieną savaitgalį skubėdavau namo. Didmiestyje esantys klubai, kuriuos taip mėgsta jaunimas, manęs niekuomet netraukė", - sako Kapčiamiesčio seniūnijos jaunoji ūkininkė Raminta Zelenauskaitė.

Su buhalterės išsilavinimu mergina būtų nesunkiai gavusi darbą bei patogiai gyvenusi mieste ir, kaip žmonės sako,  vargo nemačiusi. Visgi Raminta nusprendė pasilikti gimtajame Semoškų kaime ir čia kurti savo ateitį. Baigusi Vilniaus kolegiją, dabar mokosi išlyginamosiose studijose  Mykolo Romerio universitete ir kartu su tėvais Dale ir Juozu Zelenauskais verčiasi javų auginimu.
Ūkininkauti merginą paskatino ir darbščių tėvų pavyzdys, kurie nederlingose žemėse sunkiu darbu pasiekė labai daug. Dalė ir Juozas Zelenauskai yra „Metų ūkis 2013"  Lazdijų rajono pirmosios vietos laimėtojai.

Grūdų kainos nuvylė

„Jau nuo septintos klasės svajojau padėti tėčiui ūkyje bei tvarkyti jam buhalterinę apskaitą. Dabar pagelbsčiu ne tik jam,  įgytos žinios praverčia ir pačiai, nes jau trejus metus turiu savo ūkį", - teigė mergina.

R. Zelenauskaitė dirba 90 ha žemės, kurios didžioji dalis yra nuomojama pagal panaudos sutartis. Ji augina avižas, vasarinius ir žieminius kviečius, kvietrugius, rugius, grikius ir lubinus.

Praėję metai, Ramintos teigimu, buvo labai prasti. Žieminiai kviečiai iššalo, todėl juos turėjo aparti ir atsėti avižomis bei vasariniais kviečiais. Derlius irgi buvo nedžiuginantis, buvo sunku jį sudoroti dėl lietingų oro sąlygų.

Visą produkciją jaunoji ūkininkė pardavė UAB ,,Kauno grūdai". Deja, gautos kainos nuvylė. ,,Rugių tona kainavo 75 eurus, bet atskaičius procentus už drėgnumą ir šiukšles, gavau tik 50 eurų. O kiek reikia darbo įdėti, kuro, trąšų, sėklos sunaudoti, kad užaugintum derlių! Taigi, grūdų kainos yra tiesiog juokingos", - tvirtino Raminta. Kažkodėl daugiau, anot jos, mokėjo už avižas - 100 eurų už toną. Tik jas ūkininkams buvo sunku parduoti. Buvo sudarytos sutartys su pirkėjais, bet vėliau nutrauktos. 

„Tėčio garažai irgi buvo pilni avižų, pradėjo želti, pelyti, todėl buvo priverstas nemokamai atiduoti verslininkams, grūdais kūrenantiems krosnis, dalį sušėrė miško žvėrims. Taigi, jei ne gaunamos tiesioginės išmokos, būtų sunku ūkininkauti. Tikriausiai nepajėgtume išsilaikyti", - sakė R. Zelenauskaitė. Ūkyje nėra džiovyklos, todėl ir tėvai, ir dukra visą užaugintą produkciją realizuoja vasarą, iškart nukūlę javus.

Negavo draudimo išmokų

Raminta jau yra gavusi paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui". Už gautas lėšas ji įsigijo modernų „New Holland" traktorių. Jį pirko iš AB „Lytagra".

Be paramos, anot jaunosios ūkininkės, apie naują techniką beliktų tik pasvajoti. Tektų laukus vagoti ir javus kulti  padėvėtu traktoriumi ar kombainu. Taip pat pagal panaudos sutartį naudojasi tėčio turima technika. Mergina turi traktorininko pažymėjimą, taigi moka vairuoti ūkiuose esamą techniką. Ją galima pamatyti ne tik už traktoriaus vairo. Pernai su „New Holland" kombainu tėtis dukrą mokė kulti javus. Dirbti nauja ir šiuolaikiška technika, anot merginos, tikras malonumas. Joje įrengti kondicionieriai, gali klausytis muzikos. Taigi ir karštą vasaros dieną čia jautiesi itin patogiai.

R. Zelenauskaitė džiaugiasi neseniai įsigytu moderniu ,,New Holland" traktoriumi

Ūkininkauti, Ramintos teigimu, nelengva, bet pažįstami, draugai nesistebėjo tokiu jos apsisprendimu, jam pritaria ir merginos draugas Ignas. „Vasarą nėra kada gulėti Palangos paplūdimy prie jūros, tenka dirbti iki išnaktų. Mes pramogaujame rudenį ir žiemą. Ir dėl to nesigailime, toks mūsų darbas", - sakė mergina.

Jaunoji ūkininkė apgailestavo, kad ūkininkams į ratus pagalius kaišioja netobuli įstatymai. Štai, pavyzdžiui, jos draugas neturi teisės padėti nudirbti ūkio darbų, nes jis nėra šeimos narys. „Tai negi jis atvykęs pas mane į ūkį turi sėdėti rankas sudėjęs?", - retoriškai klausė Raminta.

Taip pat ji su tėvais gyvena tuo pačiu adresu, yra susieti asmenys, todėl turi turėti atskirai savo techniką, grūdų sandėlius ir t. t. Jauni žmonės nori kurtis kaime, bet nėra iš kur paimti pinigų, jiems, užuot padėjus, trukdoma. Anot Ramintos, reikia kontroliuoti tuos vadinamuosius ūkininkus, kurie ūkius įregistravę Lietuvoje, bet nieko nedaro, tik išmokas gauna. Kai kurie iš jų netgi užsienyje gyvena. Tuo tarpu sąžiningai dirbantiems būtina sudaryti sąlygas ūkininkauti.

„Pernai turėjome problemų ir su draudikais. Traktorius ir kombainas buvo apdrausti. Kombaino viduje darbymečiu sulūžo viena detalė. Kai kreipėmės į juos, atsakė, kad nuostoliai kompensuojami tik tada, kai sugenda išorinė, o ne vidinė detalė. Laukėme, kol ją atskraidins net iš Australijos, patys turėjome iš AB „Lytagra" parsivežti, patyrėme prastovas, bet niekam tai nė motais. Su nauju mano traktoriumi taip pat patyrėme nesėkmę, sprogo jo ratas, dėl to  teko keisti detalę.  Viskas kainavo 100 eurų. Deja, jų atgauti irgi nepavyko. Draudikai pareiškė, kad dengia patirtas nuostolių išlaidas tik nuo 140 eurų sumos. Taigi, nors sumoki nemažas įmokas, lieki be nieko. Gaila Lietuvos kaimo žmonių, niekas jų interesų nežiūri ir nepaiso", - kalbėjo R. Zelenauskaitė.

Kaime žmones sunku išjudinti bendrai veiklai

Paklausta, ką mananti apie tai, kad ateityje gali būti didinami mokesčiai ūkininkams, ji sakė, jog tokiu būdu politikai sunaikins kaimą, nes daug ūkininkų neturės iš kur gauti pinigų viskam susimokėti. O jei dar panaikins tiesiogines išmokas, tai visai bus riesta. ,,Nežinau iš ko reikėtų mokėti padidintus mokesčius ūkininkaujantiems prastose žemėse. Juk pabrango kuras, beveik dvigubai - ir trąšos, kitos prekės. Mes sumokame visus  mokesčius devyniais mėnesiais į priekį - rudenį, kuomet   „Kauno grūdai"  sumoka pinigus už  supirktą produkciją. Kitu metų laiku negauname jokių pajamų", - sakė Raminta.

Zelenauskų  šeima ypač stropai prižiūri savo sodybos aplinką. Ją puošia fazanai, etnografiniai elementai. Vasarą visur žydi gausybė gėlių, tvarkingai laikoma technika. Sodyba  ne kartą pripažinta kaip viena iš gražiausiai  tvarkomų rajone ir Kapčiamiesčio seniūnijoje.

Raminta (dešinėje) su visa  šeima ypač stropiai prižiūri savo sodybos aplinką

Tai - nemažas indėlis ne tik mamos, tėčio, bet ir sesers Rimgailės bei pačios Ramintos, kurios noriai  padeda kurti sodyboje grožį. Vasarą, pasak jaunosios ūkininkės, vien tik gėlynų laistymas trunka gerą valandą.

R. Zelenauskaitė yra aktyvi bendruomenės narė, prisideda prie Kapčiamiesčio seniūnijos renginių organizavimo ir pati juos organizuoja, dalyvauja Moterų klubo veikloje. Dar būdama moksleivė įkūrė Kapčiamiesčio puslapį socialiniame „Facebook" tinkle, jį administruoja.

Čia viešina visas naujienas apie miestelį, visą seniūniją, todėl už tai jai dėkingi netgi užsienyje gyvenantys kraštiečiai. Vieni prašė nufotografuoti ir parodyti, kaip dabar atrodo jų senelių sodyba. Tokiu būdu emigrantai neatitrūksta nuo savo gimtinės, kuri jiems gyvenant svečioje šalyje, vis tiek be galo rūpi, nes joje - jų šaknys.

Raminta suranda laiko ir aerobikos užsiėmimams, mėgsta fotografuoti. Gailisi tik vieno, kad kaime žmones sunku išjudinti. Kai kurie yra pasyvūs, nenori niekur dalyvauti. Tačiau yra ir tokių, kurie klausia, kada bus organizuojamas naujas renginys. Taigi tenka griebtis iniciatyvos. „Reikia iš gyvenimo imti viską, niekada nenuleisti rankų, nes niekas kitas už tave nieko nepadarys, viską turi padaryti pats", - sakė tokiomis gyvenimo nuostatomis besivadovaujanti jaunoji ūkininkė.

MŪ inf.