Lazdijai. Metai, auginant Lietuvoje pirmuosius gyvulininkystės „krepšininkus" - kiano veislės galvijus, Dariui Šepkui praėjo gerai. „Augame be ligų, be streso, priesvoris geras - neturiu, kuo skųstis", - šypsojosi Širvintų r. ūkininkas, atvežęs vieną bulių į mėsinių galvijų parodą.

Pernai D. Šepkus įsigijo 2016 m. vasarį atvestų 14 telyčių ir 2 porą mėnesių vyresnius bulius. Už vieną galviją ūkininkas mokėjo po 3,5 tūkst. eurų, tad nerimo būta nemažai - kaip tokie brangūs gyvuliai prisitaikys gyventi Lietuvos sąlygomis, ar nesirgs, ar duos tokį priesvorį, koks žadama? Tačiau dabar ūkininkas jau lengviau atsikvėpė - šios veislės galvijai jo nenuvylė.

Kiano bulius, demonstruotas specializuotoje mėsinių galvijų parodoje Lazdijuose, būdamas 580 dienų svėrė 702 kg - tai idealus rodiklis 16 mėn. gyvuliui, kuris ir nurodomas veislės apibūdinime. Ūgiu jis jau beveik pasiekė savo šeimininką. Vienos mėsos perdirbimo įmonės vadybininkai, pamatę šį bulių parodoje, gėrėjosi jo raumeningumu ir iškart prašė D. Šepkaus kontaktų, tačiau šis nukirto - šie galvijai auginami veislei, o ne mėsai.

Būdamas 580 dienų šis bulius svėrė 702 kg - tai labai geras rodiklis 16 mėn. gyvuliui

Telyčios jau veršingos, pavasarį laukiama pirmosios prieauglio vados. „Turėsime margų veršiukų", - džiūgauja Darius. Kiano veršiukai gimsta rusvi, tik vėliau, per 4-6 mėn., jų kailis išbąla. Visą prieauglį ūkininkas pasiliks savo ūkyje.  

Norinčiųjų įsigyti kianų veislės galvijų yra daug. Bėda ta, kad D. Šepkaus banda dar maža, parduoti nėra ko, o su italais nėra lengva susitarti dėl dar vienos bandos pirkimo - kianus jie laiko savo nacionaliniu turtu. „Šiemet norėjome įsivežti dar 30 galvijų, bet mums vis sako - „tuoj". O jų „tuoj" jau tęsiasi 3-4 mėnesius. Padaro vienus tyrimus, reikia kitų, kol tuos padaro, baigiasi pirmųjų galiojimo terminas", - apie pietietiškos prekybos ypatumus pasakojo Darius. Tačiau anksčiau ar vėliau dar 30 telyčių jis vis tiek atsiveš.

„Ši veislė man iškart patiko, o dabar patinka dar labiau, - su neslepiama meile apie augintinius kalbėjo D. Šepkus. - Tai nereiklūs gyvuliai, labai ramūs, visada žino savo vietą - tvarte jie jaučiasi saugūs. Jeigu ir ištrūksta iš tvarto, niekur nebėga, būna šalia. Pašauki vardu ir grįžta." Kartą, kai tvarte valė mėšlą, lauke buvusios telyčios vis dėlto išėjo pasilakstyti toliau, radusios neuždarytus vartus. „Sulaukiau kaimynės skambučio, kad mano telyčios gastroliuoja. Sėdau į mašiną, nulėkiau prie jų ir sakau - na, panos, greitai namo. Vos spėjau fermos duris atidaryti - tokiu greičiu visos parbėgo", - pasakoja Darius.

Specializuotoje mėsinių galvijų parodoje demonstruotas Dariaus Šepkaus bulius truputį stresavo dėl gretimuose garduose rujojusių karvių, tačiau šeimininko buvimas šalia gyvulį labai ramino

Pagrindinis galvijų racionas - šienas, šienainis ir miltai, žalios žolės jie neėda. D. Šepkus sakė baiminęsis žiemos, nes kianai neturi storo kailio, bet peržiemojo be problemų. Kitų veislių galvijai nebijo šalčio, mielai laiką leidžia lauke ir prie 25 laipsnių šalčio, tačiau kianai mieliau būna tvarte. Veterinarai vis dėlto  pataria juos išleisti nors trumpam į lauką ir žiemą, tai sveika nagoms, be to, jie niekada neguls ten, kur šlapia, jiems visada turi būti šviežiai pakreikta - tai bene vienintelis dalykas, kuriam jie reiklūs.

Dar vienas išbandymas gali būti veršiavimasis. Tačiau italai D. Šepkų ramina, kad veršeliai pagal pačių galvijų dydį gimsta palyginti nedidelio, 45-50 kg, svorio, jų lygi skeleto struktūra, maža galva, tad problemų neturėtų kilti. Ir veislės apibūdinime rašoma, kad didžiausias paradoksas - didžiausių galvijų lengvas ir spontaniškas veršiavimasis.

Parodoje demonstruoto buliaus ramybę kiek drumstė kituose garduose rujojusios karvės, tad jis parodė, kad turi ambicijų - garde iškasė nemenką duobę. „Tik nuprausiau, sutepiau kondicionieriumi, ateinu po 10 minučių - vėl visas žemėmis apsikasęs", - juokiasi Darius.

Taigi, pirmieji metai kianų augintojui praėjo sklandžiai. Dabar laukia antrasis etapas - reikia sulaukti pirmojo prieauglio.

MŪ inf.