Vilnius. Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus draustis nuo sausos, o žemdirbiai sako, kad valdžia nepasako visos teisybės apie draudimo sąlygas. Šiemet nė vienas ūkininkas nėra apsidraudęs nuo sausros.

Metai iš metų žemės ūkis susiduria su vis rimtesniais iššūkiais: nemalonios gamtos išdaigos – rudeninės liūtys ar vasaros sausros – ne tik sunaikina dalį derliaus, bet ir stipriai kerta ūkininkams per kišenes.

ŽŪM siūlo ūkininkams naudotis parama draudimui. 2018 m. derliui apie 400 žemės ūkio veiklos subjektų apdraudė pasėlius nuo iššalimo, apdrausta  82 tūkst. ha žieminių pasėlių plotas. Tačiau, ŽŪM žiniomis, kol kas nė vienas ūkininkas šiemet nėra apsidraudęs nuo sausros.

Ūkininkai teigia, kad jie draustis nuo sausros nemato prasmės. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas yra sakęs, kad ūkininkai draustųsi, jeigu tam būtų sudarytos geresnės sąlygos, tačiau dabartinė sistema neveikia. Anot jo, norint, kad į žalos atlyginimą įsijungtų valstybė, stichinė sausra turi būti paskelbta visos šalies mastu. Jeigu ji fiksuojama tik atskirose savivaldybėse, tuomet iš valstybės fondo ūkininkai nieko negauna.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis teigia, kad ūkininkams šie metai – katastrofiški ir ekologiniai ūkiai šiais metais tikrai nepajėgs įvykdyti įsipareigojimų.

„Pernai ūkininkus skandino, šiemet džiovina. Jeigu bus taikomos sankcijos už neįvykdytus įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai  - baigsis ekologinis ūkininkavimas. Jau treti metai ūkininkai dėl oro sąlygų negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų“, - sakė S. Daniulis.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė sako, kad šiais metais padaryta žala negrįžtamai pakenks žemės ūkiui, todėl Žemės ūkio ministerijos prašo rasti galimybę atidėti sutarčių vykdymo terminus.

„Neprisimenu tokio laikotarpio, kad būtų tokios skaudžios pasekmės. Varėnos rajone paskelbta ekstremali situacija, nes 80 proc. pasėlių jau yra žuvę. Joks lietus jau nebegrąžins pasėlių“, - sakė spaudos konferencijoje sakė D. Karalevičienė.

Ūkininkas Zigmas Alensandravičius perspėja apie galimus bankrotus

Alytaus žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas pripažino, kad daugelis rajonų prieš keletą metų kentė didžiules šalnas, pernai – liūtis, šiemet stichinę sausrą, kuri visiškai niokoja derlių. Ūkininkas Zigmas Aleksandravičius sakė, kad tęsiantis sausroms bręsta tragiška situacija ir pabrėžė, kad prasidės masiniai ūkininkų bankrotai.

„Drėgmės stygių jau pajautėme gegužę, per visą mėnesį iškrito vos 12 ml kritulių. Birželio mėnesį yra iškritę vos 2 ml kritulių, yra tokių vietovių, kur pasėti pasėliai drėgmės iki šiol dar nematė. Ypač kenčia vasarojaus laukai, kai kur derlius yra visiškai suniokotas“, - sakė A. Žėkas ir pripažino, kad tęsiantis tokiai situacijai gresia prarasti net 50 proc. viso derliaus.

„Prasidės masiniai ūkininkų bankrotai, nes ūkininkai taip ir nesulaukė pernai metais žadėtų kompensacijų už patirtus nuostolius dėl liūčių“, - spaudos konferencijoje sakė Z. Aleksandravičius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė pripažino, kad gegužės mėnesis buvo ypatingai sausras. Stichinė situacija jau paskelbta 5 savivaldybėse, o sausringas laikotarpis, tai yra iki stichinė situacija apima dar 22 savivaldybes.

„Stichinė sausra jau apėmusi 5 savivaldybes, jos visos yra pietų Lietuvoje. Šakių rajone, jeigu situacija nepasikeis, stichinė sausra bus skelbiama šios savaitės pabaigoje“, - sakė J. Kazlauskienė.

Tarptautinio specializuoto pasėlių savidraudos fondo vadovas Algimantas Navickas pripažino, kad hidrometeorologinių stotelių yra per mažai, kad būtų galima vertinti realią situaciją, o stichinė sausra vyrauja didžiojoje Lietuvos dalyje.

ŽŪM, BNS, MŪ inf.