Gera žinia tobulėti norintiems ūkininkams ir žemės ūkio valdytojams – jie gali gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. Paraiškos priimamos iki 2024 m. sausio 4 dienos. 

Anot Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Mokymo paslaugų skyriaus vadovės Renatos Stašinskienės, dažniausiai konsultuojamasi dėl tręšimo planų sudarymo, trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalų pildymo, dirvožemio mėginių paėmimo ir ištyrimo, įvairių gyvulininkystės, darbų saugos ir sveikatos klausimų.

„Ūkininkai gali laisvai pasirinkti temas, pagal kurias norės gauti konsultavimo paslaugas, ir jas keisti. Konsultavimo paslaugų temų pasirinkimą lemia ūkio specializacija, jo situacija tuo metu, įvairūs reikalavimai“, – pabrėžia R. Stašinskienė.

Kuo pareiškėjams aktuali tokia parama? Anot Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Čiplienės, pagal šią priemonę teikiamos konsultavimo paslaugos prisideda prie specifinių su ūkininkavimu ir kita naudos gavėjų vykdoma veikla susijusių klausimų sprendimo, gilinantis į kiekvieno ūkio situaciją individualiai. 

„Konsultantai ne tik padeda išspręsti praktinius uždavinius, susijusius su ūkininkavimo reikalavimų taikymu dėl ūkio valdymo, aplinkosauginės situacijos valdoje gerinimo, bet ir suteikia informaciją apie ūkininkams keliamų reikalavimų priežastis ir tikslus“, – priduria specialistė.

O kokią naudą įžvelgia ūkininkai?

Jei ne parama, vargu ar konsultuotųsi

Panevėžio r. ūkininkaujantis Rolandas Braždžiūnas džiaugiasi galimybe pasinaudoti parama konsultacijoms. Anksčiau ūkininkui už tai teko mokėti pačiam, tačiau dabar, anot jo, tai padaryti būtų finansiškai sunku. 

„Anksčiau konsultavimo paslaugas teko pirkti iš savų lėšų. Kalbant sąžiningai, jeigu nebūtų paramos, už savo pinigus tikriausiai nesikonsultuočiau, nes dabar sunkesni laikai – metams pasibaigus labai atidžiai skaičiuoji“, – tikina ūkininkas.

R. Braždžiūnas parama konsultavimo paslaugoms įsigyti naudojosi ne kartą, paskutinįjį – praėjusiais metais. Turi pienininkystės ūkį, todėl dažnai konsultuojasi gyvulininkystės klausimais. 

Vis tik, anot ūkininko, dėl laiko stygiaus dažnai pagalbos į konsultantus prireikia kreiptis ir dėl augalų apsaugos ir tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos žurnalų pildymo, tręšimo plano sudarymo. 

„Dažnai neturiu laiko pildyti žurnalų, o ir šiaip nesu specialistas, kad su kompiuteriu viską padaryčiau taip, kaip iš mūsų reikalaujama. 

Aš per tą laiką geriau atliksiu kokį nors fizinį darbą ir tokiu būdu padarysiu daugiau, nei sėdėdamas prie žurnalo. O ir šiaip galiausiai supyksti, kad neišeina ir trūksta laiko“, – kodėl naudojasi konsultavimo paslaugomis, pasakoja R. Braždžiūnas.

Jo teigimu, pagrindinė konsultacijų nauda – pagalba atliekant tuos darbus, kuriuos pačiam ūkininkui padaryti dažnai pritrūksta laiko, žinių ir gebėjimų.

Kas ir kiek paramos gali gauti?

Pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“ dabar gali tik ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai (anksčiau taip pat galėjo miško valdytojai ir kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės).

Pareiškėjai turi užsiimti žemės ūkio veikla ir savo vardu kaip valdos valdytojai būti įregistravę žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. 

Teikiant paraišką valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti ne mažesnis kaip 4 000 eurų. Ši sąlyga netaikoma besikuriantiems ūkininkams.

Parama negali būti teikiama pareiškėjams, kurie 2017–2019 m. laikotarpiu patvirtinti konsultavimo paslaugų gavėjais, bet per 36 mėnesius nepasinaudojo visa arba dalimi konsultavimo paslaugoms pasinaudoti skirtos sumos. Taip pat tie, kurie 2016 m. patvirtinti konsultavimo paslaugų gavėjais ir per 48 mėnesius, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 15 d., nepasinaudojo visa arba dalimi konsultavimo paslaugoms pasinaudoti skirtos sumos. Parama naudotis negali ir tie ūkininkai, kurie 2020–2022 m. patvirtinti konsultavimo paslaugų gavėjais, bet per 36 mėnesius nepasinaudojo visa arba dalimi konsultavimo paslaugoms pasinaudoti skirtos sumos.

2023–2025 m. laikotarpiui skiriama 426 060 eurų. Vienam konsultavimo paslaugų gavėjui didžiausia galima paramos suma – 1 500 Eur be PVM. Konsultavimo paslaugomis pasinaudoti pareiškėjai turės iki 2025 m. birželio 30 dienos. 

Didžiausia galima finansuoti konsultavimo paslaugos įkainio dalis – 100 proc. konsultavimo paslaugų teikimo valandinio įkainio, išskyrus konsultuojantis dėl KPP numatytų priemonių, kuriomis siekiama žemės ūkio modernizavimo, konkurencingumo stiprinimo, sektorių integracijos, inovacijų ir orientavimosi į rinką bei verslumo skatinimo, įgyvendinimo. Tokiu atveju paramos intensyvumas gali siekti 70 procentų.