Lazdijai. Griebtis ūkininkavimo, jei neturi nuosavos žemės, būtiniausios technikos -bergždžias dalykas. Iš tų pelų, kaip sakoma liaudyje,nebus grūdų. Todėl nemaža dalis Lazdijųrajono jaunųjųūkininkų perima ūkius iš savo tėvųar senelių. Jaunoji ūkininkė Agnė Juknevičienė, su šeima įsikūrusi Šventežerio seniūnijoje, savo ūkį irgi įsteigė padedama artimiausių giminaičių.

Agnės senelis – garsus rajono ūkininkas Edmundas Jastramskas, kurio pėdomis pasekė ne tik dukra Nijolė Kreizienė su žentu Algirdu, bet ir anūkai – Agnė ir Linas.

Seneliai, pasak Agnės, visada ją palaikė ir skatino įgyvendinti visas svajones. Ji, baigusi vidurinę mokyklą, šiek tiek nepasitikėjo savo jėgomis, norėjo kolegijoje studijuoti želdinių dizainą, tačiau seneliai ragino siekti universitetinio išsilavinimo. ,,Kai nuvykau į Žemės ūkio universitetą (dabar ASU – red.), paaiškėjo, kad tokios specialybės nėra. Todėl pasirinkau agronomijos fakultetą, žemės ūkio technologijų ir vadybos specialybę. Ir kaip nustebau, kai pamačiau, kad per stojamuosius egzaminus surinkau daugiausiai balų. Mano pavardė įstojusiųjų sąrašuose buvo įrašyta pirmuoju numeriu!“, - nuoširdžiai prisipažino Agnė.

Studijų metais mergina susipažino ir su savo vyru Aliumi iš Krekenavos, Panevėžio rajono. Jis studijavo inžineriją. ,,Ketvirtame kurse jau laukiausi vyresniosios dukrelės. 2006 metais senelis su teta Nijole Kreiziene padėjo man įkurti ūkį“, - teigė ūkininkė.

Po studijų Agnė su vyru grįžo gyventi į Šventežerio kaimą. Įsikūrė apie 100 metų skaičiuojančiame prosenelio name. Senelis E. Jastramskas jaunai šeimai dovanojo ne tik žemės, bet vėliau - ir savo auginamų mėsinių galvijų prieauglį, skubėjo padėti sutvarkyti sugedusį kombainą ar traktorių.

Po studijų Agnė su vyru grįžo gyventi į Šventežerio kaimą

Ūkininkauti šeima pradėjo nuo 30 ha, dalį iš jų padovanojo senelis, kitus išnuomojo. Augino avižas, kviečius, rugius. Pirmieji metai buvo įsimintini tuo, kad labai gerai derėjo rugiai, kuriuos pardavė už gerą kainą. Agnė su vyru augino ne tik javus, bandė vystyti mėsinę gyvulininkystę, tačiau po kiek laiko šios krypties atsisakė. Galvijų priežiūra mažuose žemės ploteliuose reikalavo daug laiko ir darbo sąnaudų. Nuolat reikėdavo prižiūrėti, kad gyvuliai neištrūktų iš aptvaro, daug streso kėlė karvių veršiavimasis.

Pasinaudojo ES parama

Jauniesiems ūkininkams, norintiems sukurti klestintį ūkį, A. Juknevičienės teigimu, iš pradžių trūksta žinių ir patirties. Taip pat būtina turėti nemažai žemės – iš viso 30 ha (iš kurių -12 ha nuosavos), jei nori gauti visapusišką paramą pagalLietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.

Todėl aišku, kad ne kiekvienas norintis ūkininkauti, gali įgyvendinti savo sumanymą. Taip pat, anot Agnės, labai reikalingi ir patarimai iš šalies, tvarkant dokumentus, rašant ir įgyvendinant projektus, perkant techniką.

,,Su senelio ir tetos Nijolės pagalba gavome ir ES paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Kadangi neturėjome technikos, įsigijome traktorių, diskines akėčias, sėjamąją, plūgą. Po to dar du kartus pasinaudojome ES parama savo ūkiui modernizuoti – nusipirkome šienapjovę ir priekabą, bokštus grūdų saugojimui. Mes vadovavomės nuostata, kad kiek paramos duoda, tiek reikia imti. Jei ne ES parama, būtų buvę labai sunku įsitvirtinti. Būtume dirbę su senu traktoriumi ir pačių suvirintais padargais“, - dalijosi mintimis ūkininkė.

Aišku, siekiant ES paramos, iškilo įvairių problemų, reikėjo prisidėti nemaža savų pinigų. Moteris džiaugiasi, kad turi tvirtą atramą ir sunkais momentais visuomet gelbsti artimiausi giminaičiai. Jie visi padeda ne tik patarimais, moraliai palaikydami, bet ir suteikia finansinę paramą, kadangi bankais, kaip įsitikino, ne visada galima pasitikėti.

Ateities planuose - malūnas

Visus keturis šeimos ūkius vienija ne tik giminystės ryšiai, bet ir ekologinės idėjos. Visų jų ūkiai yra ekologiniai. Anot ūkininkės, ji jau neįsivaizduojanti, kad galėtų savo laukus purkšti chemikalais. Tam tiesiog nekiltų rankos.

Pernai jaunieji ūkininkai Juknevičiai, šeimininkaujantys 80 ha plote, augino įvairias kultūras: grikius, avižas, rugius, kviečius, dobilus, kmynus ir kitas kultūras. Jei ne vėlyvas pavasaris, būtų sėję ir soją.

Paklausta, kurią kultūrą auginti pelningiausia, Agnė sakė, kad tai priklauso nuo gamtos sąlygų, ekonominės situacijos. Šiemet turbūt aukščiausia kaina pavyks parduoti grikius firmai ,,Agrolitpa“, kuri juos gabens į Vokietiją. Už ekologiškų grikių toną supirkėjai moka 1040 Lt, be PVM. Taigi kaina išties nebloga. Nors ekologinių grikių derlius buvo kuklus. Kur geresnė žemė, jie derėjo geriau, o kur kalneliai, smėlis – prastokai. Iš vieno ha prikulta apie 1 tona grūdų. Ankstesniais metais avižų, kviečių grūdus pardavė daiginimui. Jų užaugintą produkciją pirko Marijampolės, Vilkaviškio, Kauno ekokrautuvėlės. Priklausomai nuo metų, ūkininkės teigimu, kartais grūdusapsimoka sandėliuoti iki gegužės mėnesio. Tuomet jie būna brangiausi. Birželio-liepos mėnesį kainos jau krenta, nes visi laukia naujojo derliaus grūdų.

Ateityje ūkininkai svajoja apie savos ekologiškos produkcijos perdirbimą. Tuo tikslu norėtų įsigyti malūną miltams, kruopoms ir avižiniams dribsniams gaminti. Porą metų ūkininkai augina irsliekus.

Papuošalus moka gaminti ir vyras

Agnė yra meniškos prigimties. Nuo mažens domėjosi rankdarbiais. Moka nerti vąšeliu, megzti ir netgi austi. Su ūkininkės rankdarbiais galima susipažinti facebooke „Vikos darbai“.

Jaunoji ūkininkė A. Juknevičienė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje surengė pirografijos darbų parodą

Šiuo metu A. Juknevičienė užsiima ir pirografija, veria papuošalus iš karoliukų. Neseniai ūkininkė buvo surengusi minėtų darbų parodą Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje.

Ateityje moteris planuoja išmokti ice resin, skrebinimotechnikos, vilnos vėlimo ir kitų. Vienu metu, anot jos, įdomiau kurti skirtingus darbus. Tada jie nenusibosta. Įvairių kūrybinių idėjų ūkininkė semiasi internete. Papuošalus moka gaminti ir vyras Alius. Netgi tobuliau už ją pačią. Tik, gaila, neturi pakankamai laiko šiam užsiėmimui. Iš tiesų, anot Agnės, tikrasis ūkininkas ir yra vyras, kuris nudirba didžiąją dalį darbų. Ji sakė vadovaujanti po stogu, rūpinasi produkcijos perdirbimu ir realizavimu, tvarko dokumentaciją, rengia projektus.

MŪ inf.