Telšių r. Pieno ūkis – Tomo Vitkevičiaus šeimos pragyvenimo šaltinis, galbūt ir vaikų ateitis. Todėl ūkininkas aktyviai dalyvauja ir visuomeninėje veikloje, nes supranta, kad tik vieningi žemdirbiai gali pakeisti savo likimą.

Ekologinis pieno ūkis Ražiukuose, netoli Luokės, mena daugiau kaip 100 metų istoriją. Jį įkūrė Tomo Vitkevičiaus prosenelis XX a. pradžioje, kai uždirbo pinigų Amerikoje ir grįžęs įsigijo 18 ha žemės.

Dabar Tomas su žmona Jurgita yra vieni tų, kurie dar bando išsaugoti ne tik karves, bet ir Lietuvos kaimą. Juolab kad jų sūnus Domas mato savo ateitį šiame ūkyje.

Nenori karvių paversti pieno fabriku

Matęs, kaip tėvai vargo ūkyje, Tomas paauglystėje neturėjo noro ūkininkauti. Bėgant metams, sukūrus šeimą, požiūris pasikeitė. Negana to, ūkis taip įtraukė, kad lygiai 20 metų abu su žmona patys melžė karves, neturėdami nei laisvadienių, nei švenčių, nei atostogų. Tik prieš dvejus metus, kai susilaužė koją, Tomas pasamdė melžėją. 

Savarankiškai jis ūkininkauja nuo 2011-ųjų, kai perėmė 30 karvių ūkį iš tėvo, kuris pasinaudojo ankstyvojo pasitraukimo iš gamybos galimybe. Kibęs į darbus su jaunatvišku entuziazmu ūkį pakeitė iš pagrindų, pradėjo ūkininkauti ekologiškai, 2020 m. tapo konkurso „Metų ūkis“ laureatu Telšių rajone.

Tik bėda, kad pienas, pasak ūkininko, dabar kainuoja tiek pat, kiek ir prieš 15 metų.

„Gyvenimas keičiasi, pragyvenimo lygis kyla, viskas brangsta, o pieno ūkyje nuo euro įvedimo viskas tik blogyn. Nesuprantu, kur šuo pakastas“, – trauko pečiais jis. Bet nesitraukia, o tik dar daugiau dėmesio skiria karvių genetikai, pašarų bazei.

Jo piendavių bandą sudaro holšteinai ir holšteinizuotos juodmargės – jų genetiką T. Vitkevičius nuolat gerina, dalyvauja programoje, skirtoje pieno ūkių produktyvumui ir konkurencingumui didinti. Renkasi tik kokybišką holšteinų spermą, kartu su lengvo veršiavimosi, pieningumo ir kitais svarbiausiais rodikliais. Ekologinių ūkių karvėms labai svarbu ir genetiškai stiprios kojos. Penkerius metus ūkininkas pats sėklina karves.

Ekologiškai laikomų karvių produktyvumas – maždaug 5 t pieno per metus, per dieną ūkyje primelžiama viena tona. Produktyvumui įtakos turi tai, kad nenaudoja sojų ir rapsų išspaudų, nes ekologiškai užaugintų kaina neįkandama.

„Sojos ir rapsai iš karvės padaro fabriką. Jeigu tik pakeisčiau racioną, iškart melžčiau apie 9 t pieno, – neabejoja karvių genetika ir produktyvumu Tomas. – Gerindamas genetiką ir pašarų bazę produktyvumą tikiuosi padidinti iki 7 t – tada būsiu laimingiausias žmogus.“

Sektoriaus problemas sprendžia darbais

Ūkininkavimas beveik nuolatinės krizės sąlygomis paskatino T. Vitkevičiaus aktyvumą – jis yra Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos ir Telšių r. ūkininkų sąjungos tarybų narys, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos narys. Dalyvauja visose ūkininkų akcijose ir protestuose: pernai pavasarį – didžiausiame pieno gamintojų proteste, kartu su sūnumi traktoriumi važiavo į didžiausią ūkininkų protestą Vilniuje, vežė mėšlo karučius prie Aplinkos ministerijos.

Narystė asociacijose, anot Tomo, pirmiausia daug duoda dėl bendravimo su kitais ūkininkais – gali dalytis patirtimi, pasisemti vieniems iš kitų žinių, galų gale, kartu ieškoti būdų, kaip pakeisti nenormalią žemės ūkio padėtį.

Vitkevičių 20-metė dukra Klaudija studijuoja Klaipėdoje, o 16-metis Domas – didžiausias tėvų pagalbininkas ūkyje, mielai sėda prie traktoriaus vairo. Vaikinas prisipažįsta, kad pirmą kartą pats vienas vairavo traktorių būdamas penkerių. Savo veiklą jis viešina viename socialiniame tinkle ir jau turi tūkstančius sekėjų.