Kėdainiai. Kiekvienas chemizuotai ūkininkaujantis žemdirbys susiduria su tuščių augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymu. Pirmasis uždavinys ūkininkui – tinkamai išskalauti pakuotes, o tada jas saugoti numatytoje vietoje, kol bus išgabentos atliekų tvarkymo licenciją turinčių įmonių.

Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) jau keleri metai įgyvendina augalų apsaugos produktų gamintojų iniciatyvą dėl saugaus ir tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo ir vykdo švietėjišką veiklą, skatinant tinkamą pakuočių skalavimą. Šią savaitę LAAA organizavo seminarą Kėdainių rajono ūkininkams, dalyvaujantiems asociacijos vykdomame bandomajame pakuočių tvarkymo projekte „Augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymas Lietuvoje“.

„Algimanto Kižausko ūkyje, kuriame vyko mokymai, tvarka kaip vaistinėje. Pakuotės tinkamai skalaujamos, saugomos ir priduodamos atliekų tvarkytojams“, – pasidžiaugė LAAA direktorė Zita Varanavičienė.

LAAA direktorė Zita Varanavičienė demonstruoja permatomo plastiko maišus, į kuriuos projekto dalyviai deda tuščias švariai išskalautas pakuotes. Kamšteliai turi būti surenkami atskirai

Teisingo augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo pagrindas yra tinkamas jų išskalavimas. Pakuočių skalavimas (trigubas arba integruotas) yra teisės aktais nustatyta prievolė. Supylus augalų apsaugos produktą į purškimo įrangą, produkto pakuotė turi būti skalaujama taikant integruoto skalavimo (skalaujant suspausto vandens srove) ar trigubo skalavimo būdus. Trigubas skalavimas taikytinas tik kietosioms plastiko pakuotėms iki 25 l talpos.

Integruoto skalavimo būdas įmanomas, jei purkštuvas turi tam pritaikytą įrenginį. Būtent toks yra A. Kižausko ūkyje. Savaeigis 30 m darbinio pločio sijomis purkštuvas Agrifac Condor ūkyje įsigytas prieš dvejus metus. Tai patogus, ekonomiškas, efektyvus ir ekologiškas purkštuvas, kuriame įdiegtos naujausios technologijos.

Pagrindinis ūkio purškėjas Gintaras Ribikauskas sako, kad integruoto skalavimo įrenginys purkštuve taupo laiką ir užtikrina skalavimo kokybę

„Integruoto skalavimo technologiją rinkomės kaip papildomą opciją. Prieš tai dirbome su paprastesniu purkštuvu, operatoriui reikėdavo lėkti prie vandens bačkos, ten išskalauti pakuotę, tada vėl grįžti prie purkštuvo, supilti išskalautą turinį į baką. Krūva reikalų, didelė laiko gaišatis“, – prisimena ūkininkas.

Patikėtas šis laivas vienam labiausiai patyrusių ūkio darbuotojui Gintarui Ribikauskui. Purkštuvas – viena intensyviausiai naudojamų žemės ūkio mašinų. Kai prasideda sezonas, vos ne kasdien jis važiuoja į laukus. „Žieminius kviečius jau tuoj reikės purkšti augimo reguliatoriais, rapsus – nuo rapsinių žiedinukų, paslėptastraublių. Tik spėk suktis“, – artimiausius darbus vardija ūkininkas.

Tiesa, cukrinių runkelių laukams, kurių augina 150 ha, A. Kižauskas laiko atskirą purkštuvą. Kadangi cukriniai runkeliai yra vieni jautriausių augalų įvairiems cheminiams pažeidimams, siekiant išvengti nepageidaujamų reakcijų dėl cheminių medžiagų likučių, jiems skirtas purkštuvas kitiems laukams nenaudojamas.

„Mes projekte dalyvaujame nuo pernai metų. Jei visi taip tvarkytumėmės, Lietuva gražėtų, o žemdirbiai nebūtų kaltinami tik kaip kenkiantys aplinkai ir siekiantys sau naudos“, – sako ūkininkas Algimantas Kižauskas

Jis priduria, kad vienas paprasčiausių būdų nustatyti, ar ūkyje tvarkomasi nepažeidžiant tvarumo dėsnių – tiesiog nueiti į lauką ir iškasti kastuvą žemės. Jei ten rasite sliekų – viskas gerai.

„Savo žmonos darže sliekų sunkiau randu, o štai laukuose jų knibžda. Kiek metų ūkininkauju, šiaudus visada stengiuosi grąžinti į dirvą. Dabar pradėjome ir į daržą šiaudų vežti, kad ten padaugėtų organinės medžiagos“, – šypteli A. Kižauskas. Jis laiko ir bičių. Nors aplinkui platūs rapsų laukai, bitelės gyvena saugiai. „Jei tvarkingai ir laiku purkši, bitėms tikrai nepakenksi“, – įsitikinęs ūkininkas.

Štai šios tuščios birių trąšų pakuotės netrukus bus išvežtos iš ūkio – maišų nereikia plauti, svarbu kuo švariau ištuštinti ir sutaruoti, kad vėjas jų nenešiotų po kiemo teritoriją ar laukus

Ūkyje faktiškai jau baigta pavasarinė sėja. Tai ankstyvas terminas – paprastai balandžio 10 d. sėja tik prasidėdavo, o šiemet jau pasibaigė. Kaip niekada sausi orai ragino greičiau skubėti su technika į laukus, kad pavyktų pasinaudoti po žiemos žemėje dar išsilaikiusios drėgmės atsargomis. Po sėjos žemę dar privolavo, kad mažiau garuotų drėgmė ir būtų geresnis sąlytis su sėklomis.

Ūkininkas šiemet pasėjo 300 ha vasarinių augalų: cukrinius runkelius, miežius ir pupas. Pupų sėkla šiemet deficitinė prekė, todėl ūkininkas džiaugiasi, kad apdairiai jos pasiliko iš rudens. „Beje, dar apie 15 tonų pupų sėklos liko – gal kam reikia?“ – šypteli ūkininkas. Ir priduria, kad pupų sėklos daigumas 93 proc., miežių – 97 proc. – žodžiu, kokybė tikrai gera.

Stambaus ūkio infrastruktūra pavyzdingai sutvarkyta

Su sūnumis Mariumi ir Modestu ūkininkas valdo apie 1 000 ha dydžio ūkį. Žiemkenčių ūkyje 2018 m. rudenį buvo pasėta apie 600 ha. Visi gerai peržiemojo, tad galima tikėtis gero derliaus. „Grūdus mes ne bet kam atiduodame. Turime savo elevatorius, išsidžioviname, išsivalome, ir vežame tiesiai į uostą. Daug metų dirbame su firma „Agrorodeo“, ja visiškai pasitikime, niekada nebuvo jokių problemų dėl finansų“, – paaiškina Siponių kaimo ūkininkas Algimantas Kižauskas.

MŪ inf.