Kaunas. Šiandien Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad paprastinama tręšimo planų rengimo tvarka – gyvulius laikantys ūkininkai šiuos planus turės rengti tik tuo atveju, jeigu planuos laukus tręšti daugiau nei nei 210 kg/ha azoto, įskaitant mėšlą ir tręšiamuosius produktus. 

„Nors tręšimo plano rengimo reikalavimai keičiasi, azoto kiekis, patenkantis į dirvą iš mėšlo, negalės viršyti 170 kg/ha normos“, – teigiama Ministerijos pranešime.

ŽŪM teigimu, iki šiol tręšimo planą privalėjo rengti ūkininkai, kurie tręšė mėšlu ir (arba) srutomis 30 ha ir daugiau. Atsisakius tręšimo planų prievolės susiejimo su tręšiamu plotu (ha), planą konkrečiam laukui reikės sudaryti vadovaujantis Tręšiamųjų produktų aprašo nuostatomis. 

Toks palengvinimas numatytas žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pasirašytame įsakyme. Tiesa, kol kas jį pasirašė tik žemės ūkio ministras, aplinkos ministro parašo dar laukiama. Portalas manoūkis.lt pasiteiravo Aplinkos ministerijos, kada aplinkos ministras ketina pasirašyti šį įsakymą. Tad kai tik gausime atsakymą, paskelbsime.

Naujasis įsakymas taip pat numato, kad Kompostavimo reikalavimų apraše nebeliks kompostavimo rietuvės vartymų, kaitinimo, šiaudų pakloto bei kitų praktikoje sunkiai pritaikomų reikalavimų.

Dabar tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse bus galima kompostuoti tirštąjį mėšlą su ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis.

Tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse bus galima kompostuoti mišinį, sudarytą iš tirštojo mėšlo ir ūkyje susidariusiomis augalinės kilmės priemaišomis bei pūdyti laukuose 24 mėnesius.

„Prievolės kompostuoti mėšlą su ūkiuose susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis nėra – ūkininkas pats nusprendžia dėl kompostavimo galimybių“, – teigiama Ministerijos pranešime.

Žemdirbiai teigia, kad daug metų buvo derėtasi dėl tręšimo planų, ir sako, jog dabar keičiama tvarka teisingesnė, bet ne visai tokia, kokios reikalavo.

KOMENTARAS

Zita Dargienė, Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė

„Net 20 metų Lietuvoje reikalauta rengti mėšlo tręšimo planus, prisidengiant vadinamąja Nitratų direktyva.

1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvoje 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (Nitratų direktyva) nėra privalomumo ūkiams turėti tręšimo planus.

Nitratų direktyvoje nurodyta, kad Valstybės narės privalo sukurti žemdirbių savanoriškai vykdomą Geros žemės ūkio praktikos kodeksą, kuriame gali būti paliestas tręšimo planų sudarymas kiekvienam ūkiui atskirai ir duomenų apie trąšų naudojimą nuolatinė registracija.

Esminis momentas – Nitratų direktyvoje kalbama apie savanorišką tręšimo planų sudarymą visoms trąšoms, o ne išskirtinai tik mėšlui ir srutoms.

Tręšiant vien mėšlu apskritai nereikalingas mėšlo tręšimo planas ir tai patvirtina ne tik Nitratų direktyva, bet ir Vieninga tręšimo planų metodika, kurioje nurodyta, kad ištręšiamo mėšlo kiekis priklauso tik nuo mėšle esančio azoto kiekio ir nuo apribojimo tręšiant mėšlu azoto neištręšti daugiau kaip 170 kg/ha.

2022 spalio14 d. Europos Komisija raštu (Nr. XC/2022/004/LA/RLF) informavo Žemės ūkio ministeriją, kad mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše reglamentuotas tręšimo planas nenustato panaudoto gyvulių mėšlo kiekio kontrolės.

Be to, kol kas dar galiojančioje Mėšlo aprašo redakcijoje numatyta, kad rengiant mėšlo tręšimo planą privaloma ištirti dirvožemyje esančio mineralinio azoto ir fosforo kiekius, kurie ištręšiamo mėšlo kiekiui turi tokią pačią įtaką, kaip ūkininko batų dydis, t. y. visiškai neturi jokios įtakos.

Tačiau jau porą metų NMA pradėjo mėšlo tręšimo planus vertinti ypač skrupulingai tam tikrų ūkininkų atžvilgiu ir pripažinti mėšlo tręšimo planus negaliojančiais, kai nebūdavo ištirtas mineralinis azotas žemėje, kuris visiškai neturi įtakos ištręšiamo mėšlo kiekiui.

Taip pat NMA reikalavo parengti mėšlo tręšimo planą ne tik ten, kur tręšta mėšlu, bet ir ten, kur ganyti gyvuliai, nors Nitratų direktyvoje aiškiai išskirtos tręšimo ir kaip gyvulių ganymo veiklos, t. y. gyvulių ganymas nėra tręšimas.

Kaip matyti, dabar galiojanti mėšlo tręšimo plano rengimo tvarka visiškai biurokratinė, neduodanti visiškai jokios naudos nei ūkininkui, nei valstybei, nei gamtai.

Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės ir ūkininkų atsovaujančių organizacijų užsispyrimas lėmė, kad Žemės ūkio ministerija nusprendė panaikinti prievolę rengti mėšlo tręšimo planus, tręšiantiems mėšlu virš 30 hektarų.  

Naujai planuojamoje patvirtinti tvarkoje numatyta, kad žemės ūkio veiklos subjektas, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis ir tręšiamaisiais produktais, tręšimo planą konkrečiam laukui sudaro vadovaudamasis Tręšiamųjų produktų aprašo 9¹ ir 9² punktų nuostatomis. Tai reiškia, kad tręšiant vien mėšlu ir srutomis nebus reikalingas tręšimo planas, bet jei tręšiama mėšlu ir srutomis kartu su tręšiamaisiais produktais, jį jau reikės rengti. Ši reikalavimas gerokai teisingesnis už dabar esantį, tačiau vis tiek yra ne visai tai, ko reikalavo ūkininkai. 

Šiuo reikalavimu įteisinamas griežtesnis reikalavimas parengti tręšimo planą tręšiant mėšlu ir tręšiamaisiais produktais, nors planuojamame keisti tręšiamųjų produktų apraše numatyta, kad tręšiant vien tik tręšiamaisiais produktais nebūtina bus rengti tręšimo plano, o bus galima atsižvelgti ir į trąšų gamintojų rekomendacijas ar dirvožemio tyrimus. 

Mūsų pozicija išlieka tokia – tręšiant mėšlu kartu su tręšiamaisiais produktais neturėtų būti taikoma griežtesnė tvarka, nei tręšiant vien tik tręšiamaisiais produktais, jeigu yra ištręšiamas tas pats azoto veikliosios medžiagos kiekis.“