Vokietija. Tręšimas mikroelementinėmis trąšomis per lapus - svarbi technologinė grandis ir rapsų, ir javų auginime, padidinanti garantijas sulaukti gausaus ir kokybiško derliaus. Trūkstant vieno kurio mikroelemento, derlius gali būti gerokai prastesnis. Išryškėjus vieno ar kito elemento trūkumo požymiams, augalams dažniausiai dar galima suskubti padėti - papildomu tręšimu per lapus.

Šiaurės Vokietijoje, Meklenburgo-Pomeranijos žemėje buvo atlikti tyrimai, kokią įtaką tręšimas mikroelementinėmis trąšomis turi auginant žieminius rapsus ir kviečius. Rapsai Vokietijoje mikroelementinėmis trąšomis paprastai tręšiami vieną ar kelis kartus per vegetaciją. Maisto elementų trūkumą labiausiai jaučia lengvose dirvose auginami rapsai, ypač sausringais laikotarpiais.

Bet neretai ir derlingose dirvose augantys rapsai jaučia mineralinį badą. Viena iš priežasčių - vis didesnių derlių siekis lemia tai, kad iš dirvos paimama vis daugiau maisto medžiagų. Kita priežastis - vis dažniau naudojamos smarkiai koncentruotos trąšos, kurių sudėtyje yra pagrindiniai elementai, tačiau nėra mikroelementų. Ir trečioji priežastis - labai nedaug mikroelementų atiduodama su organinėmis trąšomis.

Rapsams svarbu - boras, manganas ir molibdenas

Varis, cinkas ir geležis - tai medžiagos, kurias rapsai labai geria pasisavina, tačiau jos vaidina antraeilį vaidmenį, palyginti su boru, manganu ir molibdenu. Pastarųjų trūkumas gali lemti augimo stabtelėjimą ir derliaus kokybės suprastėjimą.

Boras garantuoja tolygų sveikų stiebų augimą, taip pat stiprios šaknų sistemos susiformavimą. Manganas didina augalų atsparumą sausrai ir šalnoms, gaudami jo pakankamai, augalai turi stiprų imunitetą ir yra atsparesni ligoms. Molibdenas būtinas tam, kad augalai gerai pasisavintų azotą, pakankamos molibdeno dozės garantuoja gerai susiformavusius žiedus, kuriuose gausu žiedadulkių.

Beje, rapsams boro reikia 5-10 kartų daugiau negu javams. Su lapų trąšomis boro rekomenduojama atiduoti 200-250 g/ha iki rapsų žydėjimo pradžios (nes kaip tik tuo metu formuojasi augalų reprodukciniai organai). Boro trūkumo požymiai - deformuoti lapai, stiebų trūkinėjimas, tuščiaviduriai sustorėję stiebai, raudonai violetinis jaunų lapų atspalvis, žiedų ir ankštarų išsikraipymas, pumpurų byrėjimas. Kai trūksta molibdeno, lapai įgauna šaukšto formą, nenormaliai formuojasi ūgliai. Mangano trūkumas sukelia jaunų lapų nekrozę, tarpgyslinę chlorozę, sumažėja žiedų ir ankštarų, vėluoja brendimas.

Kad būtų garantuotas apsirūpinimas mikroelementais, svarbu juos atiduoti tam tikru konkrečiu augalų augimo tarpsniu. Rinkoje mikroelementinių trąšų pasirinkimas gausus, yra ir mikroelementų mišinių, ir vadinamųjų solo produktų, kurių sudėtyje yra tik vienas mikroelementas. Dažnai į lapų trąšų sudėtį įeina ir makroelementai.

Vienoje iš Meklenburgo-Pomeranijos žemėje veikiančių bandymų stočių nuo 2008 m. atliekami rapsų tręšimo įvairiomis mikroelementinėmis trąšomis tyrimai. Įdomu tai, kad beveik dešimties metų tyrimų metu neišryškėjo didesni derliaus pokyčiai dėl tręšimo mikroelementinėmis trąšomis - tai paaiškinama tuo faktu, kad rapsai buvo auginami maisto medžiagų turtingoje, tikrai derlingoje žemėje.

Derliaus padidėjimo dėl tręšimo mikroelementinėmis trąšomis nenustatyta (ir vėl dėl to, kad auginta labai derlingoje žemėje) ir atliekant tyrimus su žieminiais kviečiais. Tyrėjai sako, kad derlingoje dirvoje auginamiems žieminiams kviečiams tręšimas mikroelementais daugiau garantuoja suplanuoto derliaus gavimą, tačiau nestimuliuoja jo padidėjimo, kitaip tariant, dažniausiai teigiama linkme kinta kokybė, o ne kiekybė.

Beje, ne viename ūkyje pastebima tendencija, kad azoto trąšų negailima, tačiau kalio trąšoms pataupoma. Esant tokiam disbalansui, sparčiai didėja vegetatyvinė augalų masė, tačiau generatyviniai organai vystosi silpniau, dėl to nukenčia derlingumas. Dirvoje jaučiasi ir sieros trūkumas, kurios reikiamą kiekį ankstesniais laikais garantuodavo gausus tręšimas organinėmis trąšomis ir vadinamieji rūgštūs lietūs (dėl pramonės įmonių modernizavimo sieros į atmosferą dabar išmetama nepalyginamai mažiau).

Varis ir manganas - žieminiams kviečiams

Kviečiams iš mikroelementų svarbiausi yra varis ir manganas. Jų trūkumas dirvoje arba apsunkintas pasisavinimas gali gerokai sulėtinti kviečių augimą. Vario trūkumo požymiai paprastai išryškėja ant jaunų kviečių lapų - lapų galiukai pabąla, atsiranda vytimas ir chlorozė, trumpi tarpubambliai, pernelyg gausus ūglių formavimasis, užsitęsęs išplaukėjimas, baltos varpos, polinkis išgulti. Mangano deficito požymiai - jaunų lapų nekrozė, chlorozė, lapų lūžinėjimas apatinėje dalyje, nors lapų galai dar būna žali.

Dažnai žemdirbiai, norėdami užbėgti mikroelementų trūkumui už akių, mikroelementais purškia profilaktiškai minimaliomis rekomenduojamomis normomis ir tai visai pateisinamas sprendimas, nes įžvelgti tam tikrų maisto medžiagų deficitą pagal požymius augaluose yra tikrai nelengva, nes dažniausiai jie labai panašūs. Tačiau tokiu atveju sukontroliuoti, ar tręšimas padarė lauktą efektą, praktiškai neįmanoma.

Buvo atlikti bandymai, tręšiant pasėlius karbamido ir amonio salietros tirpalu (KAS) bei siera (Lebosol) - būtent šie elementai lemia baltymų susikaupimą grūduose. Pasitvirtino prielaida, kad šis vėlyvas purškimas per lapus turi įtakos grūdų derliaus kokybei - baltymų kiekis pastebimai padidėjo. Nustatyta ir tai, kad kviečiai, gaudami visų reikalingų maisto medžiagų, užaugina kokybiškesnę sėklinę medžiagą.

Tyrėjų teigimu, geriausiai augalai mikroelementines medžiagas pasisavina atiduotas chelatinėje formoje. Chelatinės mikroelementinės trąšos yra stabilios, nereaguoja su kitomis darbinio mišinio medžiagomis (kaip žinia, mikroelementai dažniausiai išpurškiami kartu su augalų apsaugos produktais), daug greičiau prasiskverbia į augalą. Be to, skystos formos trąšos turi daugiau privalumų negu sausos: jų nereikia ištirpdyti, lengva dozuoti, jos nedulka, greitai ir tolygiai ištirpsta purkštuvo bake, jas paprasčiau saugoti.

Taigi, tyrėjai daro išvadą: derlingoje dirvoje ir idealiomis sąlygomis augantiems augalams papildomas tręšimas per lapus efekto neduoda. Tačiau aktyviai eksploatuojamuose plotuose, kur nesilaikoma klasikinių sėjomainos reikalavimų, kurie seniai negavę organinių trąšų - papildomas tręšimas mikroelementinėmis trąšomis duoda neginčijamą efektą.

MŪ inf.