Ukmergė. Taujėniškiai Elytė ir Saulius Galvonai sako, kad  per dešimtmetį supratimas apie duoną pasikeitė - dabar pirkėjai pirmenybę teikia natūralumui. Nors buvo laikas, kai šių ūkininkų kepamos natūralios, be pridėtinio cukraus duonos prekystalis buvo aplenkiamas.

Taujėnų miestelyje ūkininkaujantys Galvonai jau seniai nesidžiaugia tik užauginę derlių. Prieš gerą dešimtmetį jie įsirengė kepyklėlę, kurioje kepa ne tik duoną, bet ir šakočius, ragaišius. O rajone vykstančiose šventėse jau seniai garsėja jų „žaliasis katilas" su žirnių koše.

E. Galvonienė pasakoja, jog daugelis stebisi namie tokios košės niekaip neišsiverdantys. „Mama anksčiau valgykloje dirbo ir šį katilą kaip atgyvenusį, „nebemodernišką" nurašyti reikėjo. Jai taip jo pagailo, kad namo parsigabeno", - pasakoja pašnekovė. Dvisieniame inde, į kurio tarpą yra pilamas vanduo, žirnienė ne tik neprisvyla, bet dar ir išverda ypatingo skonio.

Ūkininkai užsiaugina savų žirnių, tad Elytė bendruomenės renginiuose susirinkusiuosius vaišindavo savąja koše. Gandas apie Galvonų žirnienę greit pasklido - dabar renginiuose be jos retai kada apsieinama.

Duona namai kvepėjo visuomet

Duonos kepimo tradicija Galvonų šeimoje perduodama iš kartos į kartą. Jų kepinių receptai - iš Sauliaus mamos Veronikos „kraičio skrynios". Ji - pagrindinė mokytoja ir patarėja. O Galvonų kepyklėlėje galima pamatyti kubilą, kuriame duoną minkė ir Sauliaus senelė.

Elytė pasakoja, jog patys sau namuose visuomet kepdavo naminę duoną. Paskui nusprendė tai išbandyti kaip papildomą verslą. Dabar Galvonų ūkyje nueinamas visas rugio kelias: nuo arimo iki ližės ir prekystalio. Patys užsiaugina javus, susimala miltus - nuo jų rupumo priklauso duonos skonis. Anksčiau miltus sijodavo, dabar įsigudrino persijoti tik grūdus - prieš malimą. Miltuose lieka sėlenos, kurio ne tik gerina duonos skonį, bet ir naudingos virškinimui. Skonį lemia ir raugas, temperatūra, kurioje rūgsta tešla, net mediena, iš kurios padarytas kubilas ar kūrenama krosnis.

Kepinių receptai Galvonų šeimoje perduodama iš kartos į kartą

Elytė tikina, kad minkoma tešla net šeimininkų rankas „skiria". „Net pati nustebau ne kartą pastebėjusi, kad Sauliui minkant tešlą, duonos skonis, jos purumas skiriasi nuo tos, kurią minkome mes su mama". Jos manymu, duonai vyriškos rankos yra per stiprios.

Pirkėjų užgaidų nepaisė

E. Galvonienė sako, kad kepdami duoną jie neeksperimentuoja, nekeičia receptūros, nors tik pradėjus prekiauti mugėse tokie spredimai finansiškai nebuvo naudingi. „Mes į savo duonelę nededame nei cukraus, nei jokių uogienių ar marmeladų. Todėl akivaizdu, kad ji rūgštoko skonio. O pirkėjai būdavo skanauja ir peikia, sako, kad pas kitus prekeivius skanesnė, saldesnė", - verslo pradžią prisimena pašnekovė.

Ji sako, kad buvo metas, kai rankos ėmė svirti ir buvo kilusi pagunda cukrumi duoną pagardinti, tačiau prieš šiuos jaunųjų sumanymus siena stojo vyro mama, pasiryžusi geriau menkesnį pelną turėti, tačiau savo mamos ir močiutės duonos recepto nekeisti.

Šakočiui - beržinės malkos

Šakočio receptą taip pat Sauliaus mama iš savo jaunystės laikų išsaugojo. Šakotį kepdavę lauke, net specialią įrangą pasigaminę buvo. Tad ir dabar, pasak Elytės, grietinėlei, grietinei, sviestui bei kiaušiniams pakaitalų neieškoma.

Tačiau moteris tikina, kad žinoti receptą - dar ne viskas. Reikia pamatyti patį procesą, kad suprastum, kaip įmanoma suformuoti panašų į eglaitę kepinį. „Kol perpratau šias gudrybes, ne vieną kepinį kiaulėms sušėrėme", - juokiasi prisiminusi moteris.

Sauliaus drožtą medinį volą iš pradžių sukdavo rankomis, vėliau kepėjai sugalvojo jį patobulinti ir prijungti prie elektros tinklo.

Visi kepiniai minkomi rankomis ir kepami malkomis kūrenamoje krosnyje. Malkoms irgi negali būti bet kokios, pavyzdžiui, šakočio kepimui beržines malkas net nužievina.

Ateitį sieja su virtuve

Vyriausias Galvonų sūnus Rokas - dar tik šešiolikmetis, tačiau jau žinomas ne tik Ukmergės rajone, bet ir visoje šalyje. Nuo pat mažens valgio gaminimu žavėjęsis vaikinas tapo internetinio kulinarinio realybės šou „Virtuvės mitų griovėjai" skelbto projekto nugalėtoju.

Rokas pasakoja per pusmetį jau turėjęs daugybę užsakymų, o kiti užsakovai eilę užsiima net kitai vasarai. Vaikinas šiemet ketina stoti į Kauno technologijų ir verslo mokyklą ir įgyti virėjo specialybę.

MŪ inf.