Pasvalys. Daujėnų seniūnijoje Vitalija ir Algimantas Morkūnai pradėjo ūkininkauti prieš dvidešimt metų, o prieš šešerius metus į verslą įsitraukė ir sūnus Darius, įkūręs savo ūkį. Vaikinas drąsiai ėmėsi auginti mūsų šalies versliniams daržininkystės ūkiams netradicinę daržovę - vasarinius česnakus.

Vitalija ir Algimantas Morkūnai išaugino tris vaikus - dvi dukras ir sūnų, tačiau tik Darių pavyko suvilioti grįžti į žemės ūkį. Nors, tiesą sakant, dėti didelių pastangų nė neprireikė. „Kažkaip visada žinojau, kad man teks ūkininkauti, nors tėvai labai aiškaus spaudimo stengėsi nedaryti, - šypteli Darius. - Todėl vos baigęs studijas nusprendžiau, kad jau metas į ūkį".

Daržoves augina pagal NKP schemą

Studijos, beje, buvo visai nesusijusios su žemės ūkiu - Darius VGTU studijavo statybos inžineriją, tiltų projektavimą. Tai buvo jo svajonių studijos, vaikinui nuo mokyklos suolo puikiai sekėsi matematika ir fizika, jis įstojo į universitetą ir baigė mokslus be jokių problemų.

Vėliau, jau turėdamas inžinieriaus diplomą, Darius studijavo agronomiją išlyginamosiose studijose Aleksandro Stulginskio universitete. Šios studijos tęsėsi metus, buvo labai koncentruotai mokoma visų pagrindinių agronominių dalykų. Tačiau siekti agronomijos magistro laipsnio neliko laiko - įtraukė ūkio darbai. „Gal kada nors vėliau", - vilčių grįžti prie žemdirbiškų mokslų nepraranda Darius.

Trejus metus augindamas vasarinius česnakus Darius Morkūnas po truputį kaupia patirtį

Dabar veikia trys atskiri ūkiai - Algimanto valdoma bendrovė „Sodžiaus rytas" ir Vitalijos bei Dariaus ūkininkų ūkiai. Vitalija ūkininkauja ekologiškai, o „Sodžiaus rytas" ir Darius augina daržoves pagal Nacionalinės kokybės produktų schemą. Bendras jų auginamų daržovių plotas - daugiau kaip 120 hektarų.

„Sodžiaus rytas" dirba 100 ha, Dariaus ūkis užima 14 ha, o Vitalijos plotai yra patys mažiausi - 6,5 hektaro. Kiekvienas ūkis savo užaugintą produkciją parduoda atskirai, vedamos trys atskiros buhalterinės apskaitos.

Dar tik mokosi auginti vasarinius česnakus

Be įprastų morkų, svogūnų, kopūstų ir burokėlių, Darius drąsiai ėmėsi auginti iki tol tėvų neišbandytas daržoves - česnakus. Jis neslepia, kad kol kas juos auginti sekasi sunkokai, vis dėlto tai yra specifinė daržovė. Pirmiausia problemų kyla dėl to, kad Pasvalio r. žemės labai sunkios, o česnakams patinka lengvesnės dirvos. Be to, Darius pasirinko auginti vasarinius česnakus, nors paprastai versliniai ūkiai renkasi auginti žieminius.

Tėvo Algimanto Morkūno patarimai visada naudingi jaunam daržininkui

„Pasirinkau vasarinius česnakus, nes jie turi daugiau gerųjų savybių, yra labiau vertinami. Be to, jie ilgiau išsilaiko, jais galima prekiauti ištisus metus, o žieminių česnakų realizacija turi būti baigta iki Kalėdų", - paprastai paaiškina Darius. Tiesa, be gerųjų savybių, vasariniai česnakai turi ir trūkumų: jie yra gerokai smulkesni, bendras derlingumas iš hektaro menkesnis.

Česnakus auginti jis pradėjo prieš trejus metus nuo 10 arų, o pernai jau hektarą sodino, šiemet irgi tiek pat. Pirmaisiais metais sodino tai, ką rado nusipirkti Lietuvoje. Norėjo Darius auginti lietuviškos selekcijos česnakus Vasariai, tačiau paaiškėjo, kad faktiškai neįmanoma gauti jų sėklos: šiaip ne taip pavyko įsigyti kilogramą, tačiau hektarui užsodinti reikia tonos sėklos! Be to, lietuviškieji Vasariai visai neužaugo, skiltelės buvo miniatiūrinės.

Prancūziškų veislių česnakai visai neblogai užaugo Pasvalio žemėse

Todėl jaunasis daržininkas labai nudžiugo, kai pernai pavyko iš Prancūzijos įsigyti kokybiškos sertifikuotos česnakų sėklos. Pasirinko tris prancūziškas veisles: Cledor, Flavor ir Printanor. Ir nenusivylė. Visų pirma, akivaizdžiai skyrėsi pačios sodinamosios medžiagos kokybė: skiltelės sveikos, tvarkingai išrūšiuotos.

Tiesa, gausaus derliaus nepavyko užauginti - prikasė vos apie 2 t/ha. Galbūt dėl to, kad česnakus augino nelaistydamas, nors akivaizdu, kad reikėtų taip daryti. Tačiau kiekvienais metais kaupdamas patirtį ir mokydamasis iš klaidų, jaunasis augintojas tiki, kad perpras vasarinių česnakų auginimo technologiją.

MŪ inf.