Vilnius. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) praneša, kad netrukus pradės tikrinti, kaip ūkininkai laikosi reikalavimo šaltuoju metų laiku neskleisti mėšlo ir srutų plotuose, deklaruotuose gauti paramą.

NMA primena, kad mėšlu ar srutomis draudžiama tręšti šaltuoju metų laikotarpiu, tai yra nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d., išskyrus kelis atvejus.

Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.

Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga, kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.

Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį (apariant ar kultivuojant) mėšlo ar srutų.

Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas tik  rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti.

Toks reikalavimas yra viena iš paramos sąlygų, kuri taikoma visiems ūkininkams, pateikusiems paraiškas gauti bazinę tiesioginę išmoką, perskirstomąją išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos išmoką, susietąją paramą bei dalyvaujantiems kai kuriose Strateginio plano intervencinėse priemonėse.

NMA atkreipia dėmesį, kad, jei nustatomi paramos sąlygų reikalavimų pažeidimai, sankcijos taikomos visai paraiškai – visoms išmokoms.

Mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai

NMA primenda, kad asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sutartinių gyvulių, tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys, taip pat šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.

Vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo laikinos lauko rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Laikina lauko rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Atstumas gali būti mažesnis, jei pastatų savininkas yra pateikęs numatytą rašytinį sutikimą.

Vieta laikinai rietuvei parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

Ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti laikinoje lauko rietuvėje, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę bei aiškiai matomas.

Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.

Laikina lauko rietuvėje turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad galėtų nutekėti krituliai. Rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.

Jei tokios rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami, tirštojo mėšlo kiekis laikinoje lauko rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriuos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai ribojasi, galima įrengti vieną laikiną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio.

Laikina lauko rietuvė turi būti įrengta taip, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką, ir būtų sumažintas amoniako emisijų ir kvapų sklidimas.

Tokiose rietuvėse mėšlas gali būti laikomas ne ilgiau kaip 8 mėnesius.

Kompostavimo tręšiamuosiuose laukuose reikalavimai

Tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse galima kompostuoti tirštąjį mėšlą su ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis.

Vieta laukuose parenkama, kad kompostavimo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu), ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių.

Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose. Šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

Įrengiant tirštojo mėšlo kompostavimo rietuvę, pirmiausia ant dirvos paskleidžiamas ne plonesnis kaip 20 cm smulkintų šiaudų arba 10 cm durpių sluoksnis srutoms iš mėšlo sugerti, po to formuojama tirštojo mėšlo krūva. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo kompostavimo rietuvę, aiškiai matomas.

Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu (atskirai nuo mėšlo kompostavimo rietuvės). Pylimas įrengiamas, kad visą saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.

Tokia rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.

Kompostavimo rietuvė laukuose gali būti laikoma ne ilgiau nei 24 mėnesius.