Šakiai. Broliai Vidmantas ir Mindaugas Martinaičiai valdo du vienodo dydžio ūkius – po 370 hektarų. Ūkininkai neslepia, kad pirmus 10 metų, kol įgavo patirties, juodai dirbo. 

Martinaičiai dirvų nearia jau keliolika metų. Tiesa, rudenį kai kuriuos laukus skuto, nes trejus metus taikant tiesioginę sėją išplito šliužai ir pelės.

„Reikia išlaukti šį sunkesnį laiką, išmokti naujai dirbti taikant tiesioginės sėjos technologiją. Žemės ūkio akademijos mokslininkai darė tiesioginės sėjos tyrimus mūsų laukuose, nustatė žemės struktūrą ir poringumą, viskas atrodo neblogai. Pakasus irgi matyti, kad dirvožemis purus“, – pastebi Martinaičiai. 

Mintis taikyti tiesioginę sėją kilo, siekiant sumažinti sąnaudas. Žinoma, tai nėra greitas kelias į sėkmę. Būtina tobulinti technologijas: į sėjomainą įtraukti naujų augalų, auginti tarpinius pasėlius, nepalikti plikos dirvos žiemą. Tarpinius augalus broliai pradėjo auginti prieš 7 metus, kai dar mažai kas apie juos kalbėjo.

„Akivaizdu, kad be varpinių žolių sunku išlaikyti reikalaujamą sėjomainą. Pasak ŽŪA prof. Vaclovo Bogužo, tik žolės gali pagerinti augalininkystės ūkių situaciją. Bandome auginti laukelį eraičinsvidrių, kurias nukulsime sėklai“, – pasakoja Mindaugas. 

Jo nuomone, kiekvienas ūkininkas turi pereiti klaidų etapą, neužtenka tik pasiklausyti, kaip savas klaidas taisė kiti. Net neteisingai pasirinktas sėjos laikas – iš ryto ar po pietų – gali sugadinti reikalus. „Socialiniuose tinkluose susibūrėme į grupę, kuri vienija beveik 1 000 narių. Tikrieji tiesioginės sėjos entuziastai įstojo į Lietuvos grūdų augintojų asociaciją. Organizuojame seminarus, lankomės vieni kitų ūkiuose – tai padeda greičiau atsistoti į teisingas vėžes“, – pasakoja Mindaugas. 

Apie laisvalaikį ir ateities planus

Be ūkininkavimo, broliai stengiasi rasti laiko pomėgiams. Vidmantas nuo paauglystės važinėja motociklu, yra Šakių baikerių klubo pirmininkas. „Smagu po Lietuvą pavažinėti, ypač gražu pavasarį, kai viskas žydi ir kvepia. Tik gaila, kad kartais per sezoną tik sykį ant motociklo atsisėdu. Juk visada gausu darbų ūkyje“, – sako Vidmantas, priklausantis dar ir visureigių Jeep savininkų klubui. 

Mindaugas baigė muzikos mokyklą, groja trimitu. Su nostalgija prisimena laikus, kai Šakiuose buvo aukšto lygio pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas talentingo trimitininko Nerijaus Jakštonio. Repeticijos vykdavo net tris kartus per savaitę, konkursuose laimėta ne viena prizinė vieta. Kai vadovas paliko kolektyvą, muzikuoti baigė. Mindaugas atrado naują pomėgį – žaidžia badmintoną. 

Penkių vaikų šeimoje užaugę broliai ir patys yra daugiavaikiai tėčiai. Mindaugas turi keturis vaikus – trys jau pilnamečiai, o jauniausiajai dukrytei – šešeri metai. Vidmantas užaugino tris sūnus, iš kurių vidurinysis, baigęs Žemės ūkio akademiją, tapo jaunuoju ūkininku – augina daržoves. 

Broliai Mindaugas ir Vidmantas Martinaičiai

„Nesiekiame agresyviai plėstis, ką nors nukonkuruoti. Bet jei pasitaikys galimybių padidinti dirbamos žemės plotą – mielai jomis pasinaudosime. Kažkada, kai turėjome 80 ha, siekiamybė buvo 200 ha. Tačiau dabar matome, kad hektarų skaičius nėra baigtinis“, – šypsosi broliai. 

Jų vizija – toliau tvariai dirbti žemę, dar mažiau naudoti chemijos, palikti tik herbicidus, saikingai tręšti azoto trąšomis. Mindaugas pavasarį planuoja eksperimentą – nebeicuoti miežių sėklų. Beico veikliosios medžiagos gali nužudyti ne tik patologinius, bet ir naudingus mikroorganizmus. Sėklas planuojama apdoroti ozonatoriumi, kuris naikina ligų pradmenis, o tada apvelti gerosiomis bakterijomis. 

„Facebook“ grupėje No-Till LT yra ūkininkų, kurie jau dvejus metus nenaudoja cheminių beicų – tai įmanoma. Nesiekiame kitų įtikinėti, kad mūsų pasirinktas žemės dirbimo būdas tinkamiausias. Tiesiog toks mūsų kelias, o standartinis ūkininkavimas pagal vadybininkų sudėliotą planą – neįdomus“, – sako Vidmantas ir Mindaugas. 

Išsamiai skaitykite Jurgos Zaleckienės straipsnyje „Broliško ūkininkavimo ypatumai“ sausio mėn. žurnale „Mano ūkis“