Kėdainiai. Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) siekia formalizuoti tausojantį ūkininkavimą ir jo pagrindu sukurti nacionalinę gamtosaugos priemonę. Tausojančio ūkininkavimo idėja į diskusiją subūrė žemdirbius, mokslininkus, konsultantus ir verslininkus.

Rokiškio rajono ūkininkui Jonui Venslovui inicijavus tausojančio ūkininkavimo grupės suformavimą, LGAA sujungė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro ir Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkus, Žemės ūkio ministerijos specialistus, bendrovių „Bioenergy LT“ bei „Väderstad“ atstovus į darbo grupę.

Iššūkių ir klausimų – daug

Pirmajame grupės susitikime LGAA administracijos vadovas Ignas Jankauskas pristatė „Tausojančio ūkininkavimo grupės“ tikslus. Vienas iš jų – apibrėžti, kas yra tausojantis  ūkininkavimas Lietuvoje. Iššūkių ir klausimų daug: kaip turi veikti sistema, kokie priežiūros rodikliai turi būti naudojami, kaip tausojančio ūkininkavimo principus pritaikyti skirtingų tipų ūkiuose ir kiti.

Pagrindinis darbo grupės tikslas yra sukurti nacionalinę su aplinkosauga ir gamtos išsaugojimu susijusią priemonę, kuri būtų naudojama kaip viena iš ateities Bendrosios žemės ūkio politikos sudedamųjų dalių.

Mokslininkai jau turi įdirbį šioje srityje

Pirmajame susitikime dalyvavo mokslo darbuotojai Roma Semaškienė, Danutė Karčauskienė, Gintaras Šiaudinis (LAMMC) ir Vaclovas Bogužas (ASU). Jie džiaugėsi, kad poreikis remtis mokslo žiniomis kilo iš žemdirbių pusės.

Žemdirbiai, mokslininkai, konsultantai ir verslininkai kartu tarėsi dėl tausojančio ūkininkavimo perspektyvų

V. Bogužas atkreipė dėmesį į tai, kad tausojantis ūkininkavimas yra sistema, kuri apima viską, pradedant nuo žemės dirbimo, sėklų pasirinkimo ir baigiant derliaus dorojimu. LAMMC atstovai nurodė, kad tausojančio ūkininkavimo tyrimai atliekami jau apie 10 metų, o taip pat yra galimybė atlikti tyrimus tokį būdą jau daug metų taikančiuose ūkiuose.

Diskutuojant buvo iškeltas klausimas, ar grupės atliktais tyrimais pasitikės žemdirbiai? V Bogužas ir R. Semaškienė patikino, kad mokslo įstaigose atliktais tyrimais rinka pasitiki, jų kasmet atliekama vis daugiau. R. Semaškienė pridūrė, kad augalų apsaugos priemonių naudojimas Lietuvoje nėra blogoje padėtyje, o pesticidų skalė galėtų būti vienas iš matavimo rodiklių.

D. Karčauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad mokslo įstaigos yra sukaupusios nemažai tyrimų ir duomenų, taip pat daug tyrimų atlikta ir užsienyje, todėl tikslingiausia atlikti jų analizę ir pagal juos suformuoti esminius tausojančio ūkininkavimo principus. Beje, tausojantis ūkininkavimas skirtinguose dirvožemiuose taip pat bus skirtingas.

Susitikime dalyvavusios LŽŪKT direktoriaus pavaduotojos Astos Šakickienės teigimu, būtina nustatyti aiškiai apibrėžiamus ir patikrinamus rodiklius, kurie nurodytų, ar ūkyje taikomas šis ūkininkavimo būdas. Taip pat labai svarbu ir tai, kaip paruoštas teisės aktas bus pritaikytas praktikoje – yra rizika sukurti dokumentą, kuriuo vadovaujantis net praktikuojantys tausojantį ūkininkavimą negalės oficialiai to įrodyti.

Grupės dalyviai pritarė nuomonei ir pastebėjo, kad teisės akto modeliavimas turės būti atliktas jau veikiančiuose ūkiuose. Taip pat buvo pritarta nuomonei, kad taisyklėse turi būti numatyta, kas yra tausojantis ūkininkavimas gyvulininkystės, augalininkystės, daržininkystės ir mišriuose ūkiuose.

Susitikime dalyvavo ir agroverslo įmonių atstovai – bendrovės „Bioenergy LT“ pardavimų vadovas Tomas Vaitkevičius ir „Väderstad“ direktorius Romas Naudžiūnas.

R. Naudžiūnas teigė, kad toks ūkininkavimo būdas labai prisideda prie dirvožemio gerinimo, o gerėjant jo kokybei, mažėja išteklių naudojimas. T. Vaitkevičiaus teigimu, vieną didžiausių biotechnologijos gamyklą turinti įmonė gali užtikrinti bet kokių mikroorganizmų pagrindu pagamintų biologinių produktų tiekimą į rinką, kurie padėtų atstatyti balansą nualintose dirvožemiuose ir didintų produktyvumą.

Ne tik tausoti aplinką, bet ir gauti paramą

LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas iškėlė pagrindinį tikslą – tausojantis ūkininkavimas turi tapti nacionaline priemone, kuriai skiriama tiesioginė parama. Tausojančio ūkininkavimo grupės uždavinys – sukurti taisykles, kuriomis besivadovaujantis ūkininkas būtų pripažintas tinkamu pareiškėju ir galėtų gauti šią paramą.

LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas ir administracijos vadovas Ignas Jankauskas tikisi, kad tausiai ūkininkaujantys galės gauti paramą

Tačiau, pasak A. Macijausko, svarbu užtikrinti, kad priemonė netaptų dar viena landa nesąžiningiems ūkininkams. Tai reiškia, kad priemonė turi reikalauti užauginti ir parduoti produkciją. Tai turėtų tapti gerosios ūkininkavimo praktikos pagrindu ir būtų pritaikyta didelę technologinę pažangą pasiekusiems žemdirbiams. Sistemą galėtų apimti sertifikuotos sėklos naudojimas, žemės tyrimų periodiškumas, pesticidų naudojimo reguliavimas ir kt.

Grupės iniciatorius ūkininkas J. Venslovas jau daug metų taiko tausojantį ūkininkavimą savo laukuose ir džiaugiasi jo rezultatais. Gerėjanti dirvos kokybė suteikė galimybę racionalesniam išteklių naudojimui, todėl gaunama ir ekonominė nauda. Plėtojant tausaus ūkininkavimo idėją, nutarta organizuoti lauko dieną J. Venslovo ūkyje bei seminarą LAMMC Žemdirbystės institute.

MŪ inf.