Telšiai. Rainių kaimo ūkininkas Steponas Vaitkus, vienas pirmųjų šalyje pasinaudojęs ES parama nederlingoje žemėje įveisti mišką, konkurse „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2013" pelnęs pirmąją vietą, Žemės ūkio ministerijai pakeitus Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašą (GAAB) tapo ... sofos ūkininku ir gaus 10 proc. mažesnes išmokas.

S. Vaitkus ūkininkavimo pradžioje bandė auginti javus, turėjo visą reikiamą techniką, gamybines patalpas. „Greitai supratau, kad naudos iš grūdinių kultūrų nedaug, o dirbti dėl darbo nesinorėjo", - tvirtina ūkininkas.

Jis nederlingą žemę nusprendė užsodinti mišku. Tokia mintis gimė prieš gerą dešimtmetį, tačiau norint ją įgyvendinti, teko kantriai palaukti. Viename iš plotų 1956 m. buvo atlikti melioracijos darbai, todėl Žemėtvarkos tarnyba neišdavė leidimo miškui įveisti. Prireikė trejų metų, kol Žemės ūkio ministerija priėmė įsakymą, leidžiantį tai daryti neužsodinant plotų virš magistralinio drenažo ir šalia atvirų melioracijos griovių.

Tuose plotuose plyti pievos, ūkininkas dalyvauja kraštovaizdžio tvarkymo programoje „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas". Pievas jis teigia šienaująs vėliau negu kiti - kai paukščiai išperi jauniklius. Kadangi gyvulių nelaiko, šieną parduoda arba, kad nereikėtų pjauti žolės, leidžia kaimynams ganyti karves.

„Anksčiau pagal kraštovaizdžio programą gaudavau paramą. Dabar reikalavimai pasikeitė, reikia laikyti gyvulių, o aš jų neturiu. Be to, praėjusias metais miško valdoje 5 ha plote atlikau atvejinį kirtimą. Už tai, kad pjoviau ne plynai, taip pat pretenduoju į paramą. Paaiškėjo, kad abi priemonės tarpusavyje susijusios, ir iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) gavau pranešimą, kad man parama bus sumažinta, nes nelaikau gyvulių", ‑ sako S. Vaitkus.

Jolanta ir Steponas Vaitkai turi apie 100 ha brandaus ir pribręstančio miško, o kartu su pievomis deklaruoja 138 ha.

Šiemet kovo mėn. pakoregavus GAAB reikalavimų aprašą, siekiantieji tiesioginių išmokų 2014 m. viename deklaruoto ploto hektare turi laikyti nustatyta tvarka įregistruotą ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio.

„Tačiau pradėjus dalyvauti programose tokio įpareigojimo nebuvo. Suprasčiau, jei išmokos būtų mažinamos tik už pievą, nes kovojama su sofos ūkininkais, bet parama bus sumažinta ir už mišką. Manau, kad turėtų būti kažkokia diferenciacija", ‑ įsitikinęs telšiškis.

Pievas ūkininkas šienauja vėliau negu kiti - kai paukščiai išperi jauniklius

Jei kol kas NMA sankcijas S. Vaitkus įvardija kaip problemėlę, kitais metais tai jau gali virsti rimta problema. Šiemet pažeidimas traktuojamas kaip netyčinis, tačiau kitais metais neįvykdęs reikalavimo laikyti galvijų, ūkininkas jau gali netekti 50 proc. išmokų.

„Turbūt reikės kokią ožką pirkti. Bet paliksi miške be priežiūros - bus grobis vilkams", ‑ ūkininkas jau šiandien svarsto problemos sprendimo būdus. Vis dėlto jis tikisi, kad panašių atvejų šalyje yra daugiau ir Miškų savininkų asociacijai pavyks susitarti su ŽŪM dėl teisės aktų pakoregavimo.

„Kartais teisės aktais leidžiami neįsigilinus į visas gyvenimiškas situacijas. Esu įsitikinęs, kad ŽŪM nusiteikusi geranoriškai ir atsižvelgs į iškeltą problemą, tačiau pakeisti teisės aktą - ilgas procesas, o būti prilygintam sofos ūkininkui ir prarasti dalį paramos nesinori", ‑ neslepia S. Vaitkus.

MŪ inf.