Telšiai. Upynoje ūkininkaujantį Arūną Usį žavi skandinaviška darbo kultūra, jų dėmesys kokybei, tad rinkdamasis savo mišriam ūkiui techniką ir įrangą jis pirmenybę teikia šių šalių gamintojams. Šiais metais ūkyje baigtas įgyvendinti projektas – grūdų ruošos kompleksas, kuriame sumontuoja įranga pagaminta Suomijos gamykloje „Antti-Teollisuus Oy“.

„Tenka pavažinėti ir pasidairyti po įvairias šalis ir jų gamyklas. Labiausiai mane žavi skandinaviška kokybė ir darbo kultūra, kuri labai skiriasi, pvz., nuo italų. Tad pasirinkti nebuvo sunku“, – kodėl rinkosi suomių gamintojo grūdų džiovyklą, bokštus ir kitą grūdų ruošos įrangą, aiškina ūkininkas.

Grūdų valymo, džiovinimo ir saugojimo kompleksas Arūno ir Violetos Usų ūkyje iškilmingai atidarytas šios savaitės pradžioje. Pasidžiaugti sėkmingai įgyvendintu projektu atvyko ne tik Antti įrangą mūsų šalies ūkininkams tiekiančios bendrovės „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis, bet ir gamyklos savininkė Kaiza Izotala (Kaisa Isotalo), regiono vadovas Margusas Miutsas (Margus Müts), vadybininkas Egidijus Steponavičius, atsakingas už Baltijos šalių, Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano rinkas.

Įteikdama vardinę specialiai Arūnui Usiui gamykloje pagamintą lentelę, K. Izotala dėkojo ūkininkui už pasitikėjimą ir sprendimą rinktis itin drėgniems grūdams džiovinti sukurtą suomišką įrangą, kuri patikimai veikia bet kokiomis sąlygomis. „Labai vertinu galimybę apsilankyti Lietuvoje ir pamatyti paprastų žmonių gyvenimą ir, žinoma, mūsų gaminamos įrangos ir siūlomų sprendimų pavyzdinį pritaikymą Lietuvos ūkiuose“, – sakė gamyklos savininkė K. Izotala. Ji mūsų šalyje lankėsi jau antrą kartą, pirmasis vizitas – 2016 m., kai Kęstučio Rimkaus ūkyje Radviliškio rajone buvo paleista naši džiovykla, kūrenama galingu dujiniu katilu.

Prie šventinės grūdų komplekso atidarymo juostelės gamyklos savininkė Kaiza Izotalo, Usių šeima (dukra Simona, Arūnas, sūnus Tautvydas, žmona Violeta, Arūno mama Teresė), „Rovaltra“ vadovas Romualdas Trainaitis

Pasak vadybininko E. Steponavičiaus, Usių ūkyje įgyvendintas projektas išskirtinis savo užbaigtumu ir tuo, kad jame sumontuota visa gamykloje gaminama ar komplektuojama įranga – nuo transporterių, bedugnių kaušelių elevatorių, valomosios, kompensacinio bokšto, iki džiovyklos, grūdų saugojimo bokštų ir automatinio visų procesų valdymo įrangos.

Bendrovės „Rovaltra“ vadovas R. Trainaitis atkreipia dėmesį, kad šio ūkio grūdų ruošos projektas – vienas iš kelių šiemet planuojamų įgyventi sudėtingesnių projektų. Jis pripažįsta, kad prekyba džiovyklomis ir kita grūdų įranga šiemet smuko 30 proc., nes po itin sauso praėjusių metų javapjūtės sezono ūkininkai neskuba investuoti.

Į ūkį atvyko (iš kairės) Antti vadybininkas Egidijus Steponavičius, gamyklos savininkė Kaiza Izotala (Kaisa Isotalo) ir regiono vadovas Margusas Miutsas (Margus Müts)

Šiemet bendrovė planuoja atvežti ir sumontuoti 16 grūdų džiovyklų. „Turint grūdų ruošos įrangą net sausais metais galima pakeisti ir pasigerinti grūdų klasę ir vien tik dėl to ši įranga turėtų atsipirkti per trejus metus“, – neabejoja įmonės vadovas.

Palengvės grūdų logistika

Investuoti į grūdų ruošos kompleksą, kurio sąmata – apie 700 tūkst. eurų, Usiai nusprendė 2017 m. Tada pateikė prašymą statybų leidimui gauti, kuris suteiktas tik 2018 m. balandį, pradėjo derinimo su įvairiomis institucijomis procedūras. Statybos, kurias vykdė Mažeikių įmonė „Rostanas“, ir bendrovės „Rovaltra“ atlikti montavimo darbai pradėti praėjusių metų rugpjūtį. A. Usis tikisi, kad per birželį pavyks kompleksą „priduoti“ ir pabaigti aplinkos tvarkymo darbus.

Ūkininkų Usių šeimą sveikino ir „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis

Projektiniai komplekso pajėgumai – 5 tūkst. t grūdų bazė, tačiau šiuo metu jie siekia iki 2 tūkst. t. Per artimiausius dvejus metus ūkininkas tikisi sutvarkyti reikiamus dokumentus ir pabaigti kurti 5 tūkst. t grūdų bazę. „Tiesą sakant, ilgiausiai truko ne pačios statybos, o visi biurokratiniai dokumentų tvarkymai ir susirašinėjimai“, – pastebi ūkininkas. Projektas įgyvendintas pasinaudojant ES parama gyvulininkystės ūkiui modernizuoti, pagal kurią skirta 130 tūkst. eurų, tačiau dėl dalyvavimo rėmimo programoje visi derinimai ir darbai gerokai užtruko.

„Dėl paramos praradome vieną sezoną, nes daug trukdžių buvo. Gerai tik, kad praeita vasara buvo sausa. O didžiausia paskata įsirengti grūdų ruošos bazę – logistikos palengvinimas. Derliai ir grūdų kiekiai didėja, tad reikėdavo labai gerai apgalvoti ir sustyguoti visus darbus per javapjūtę“, – sako A. Usis.

Atsipirks per dešimtmetį

Grūdų ruošos kompleksas įrengtas šalia Usių gyvulininkystės bazės. Kompleksą sudaro 60 m³ talpos grūdų priėmimo duobė, pramoniniai bedugnių kaušelių elevatoriai, galintys tolygiai dirbti net esant šlapiems ar piktžolėtiems grūdams, grūdų valomoji, kompensacinis 220 m³ talpos ventiliuojamo konuso bokštas, 55 m³ talpos džiovykla, kūrenama 1  MW galingumo dyzelinės krosnies su šilumokaičiu, taip pat 500 ir 1 000 t talpos plokščiadugniai grūdų laikymo bokštai, turintys dvipusę ventiliaciją. 

Grūdų ruošos kompleksas išskirtinis savo užbaigtumu ir įrangos, tokios kaip valomoji, dyzelinis katilas su šilumokaičiu, „įkurdinimu“ atskiruose pastatuose

Projekto išskirtinumas – įrangos „įkurdinimas“ specialiai pastatytuose pastatuose arba, kitaip sakant, „po stogu“. Vienas pastatas – grūdų priėmimo duobė. Po „stogu“ – ir pirminį bei antrinius valymus atliekanti grūdų valomoji, taip pat 1 MW dyzelinis katilas su šilumokaičiu. Pasak ūkininko, toks sprendimas, papildomai atsiėjęs apie 100 tūkst. eurų, apsaugo įrangą nuo nepalankių oro sąlygų, be to, leidžia be pertraukų dirbti ir esant blogam orui, lyjant. „Laikausi nuostatos, jei jau ką darai, viską daryk gerai, kad nereikėtų perdaryti ir mano kartai užtektų“, – sprendimą paaiškina ūkininkas.

Bendrovės „Rovaltra“ džiovyklų projektų vadovo Audriaus Pupinio teigimu, vien tik katilą įrengus pastate galima sutaupyti iki 15 proc. grūdams džiovinti reikiamų sąnaudų. „Gal pirmais metais tokia investicija ir nuostolinga, bet po trejų metų ji jau atsiperka ir toliau neša tik naudą“, – pabrėžia A. Pupinis.

A.Usis tikisi, kad investicijos atsipirks per 10 metų

Ūkininkas skaičiuoja, kad pagal dabartinius prikuliamų grūdų kiekius (prikuliama daugiau kaip 4 tūkst. t grūdų) projektas atsipirks per 10 metų. Apie 7 proc. ūkyje užauginamų grūdų sunaudojama gyvuliams šerti, juos lig šiol nedžiovintus laikydavo vadinamosiose plastiko rankovėse. A. Usis dirba 920 ha žemės, iš jos nuosava sudaro apie 600 ha. Ūkio banda – apie 250 galvijų, iš kurių 120 melžiamų karvių, apie 15–20 proc. gyvulių sudaro mėsiniai galvijai.

Be gyvuliams šerti skiriamų pievų ir ganyklų, taip pat silosui gaminti skirtų kukurūzų, augina ūkininkas rapsus, kviečius, miežius ir kvietrugius, pastarieji augalai gerai dera ne itin našiose Telšių r. žemėse. „Gyvulininkystė aprūpina dirvožemius organika, be to, mūsų žemėse padeda užtikrinti geresnę sėjomainą, nes kas 2–3 m. atnaujiname pievas. Dėl to mažiau reikia mineralinių trąšų, herbicidų, o patys augalai yra sveikesni. Normalios kokybės kviečius sugebame užauginti su dviem fungicidiniais purškimais, kai kituose ūkiuose be trijų neapsieinama. Taip šiek tiek sutaupome, tad nors gyvulininkystė nėra itin pelninga, bet suteikia tam tikrą atsvarą ir balansą“, – sako mišraus ūkio šeimininkas ir priduria, kad gyvulininkystės visai atsisakyti net nesvarstantis. Jei pieno ūkis taptų nuostolingas, pasiliktų mėsinių gyvulių auginimą.

Išmokos – tik arbatpinigiai

Jis neslepia, kad šiuo metu sprendžia dilemą, ką toliau daryti su pieno ūkiu. Jo žodžiais, jie yra atsidūrę kryžkelėje, nes šiuo metu visi tvartai pilni gyvulių, tad galvojant apie pienininkystės ūkio plėtrą, tektų investuoti į naujos fermos statybas.

Praeitą savaitę ūkyje baigtas pirmosios žolės pjovimas. Dėl sausros žolės derlius nedžiugina – pagaminta dvigubai mažiau šienainio ritinių negu įprastai. Jei anksčiau buvo pagaminama 25 ritiniai iš hektaro žolės, tai šiemet pavyko susukti tik 10–12 ritinių iš hektaro. Per sezoną paprastai ūkininkas žolę pjauna 3–4 kartus.

Mišriame ūkyje dirba 12 darbuotojų nuo 21 iki 55 m. amžiaus. Savaitgaliais darbuotojai laisvi, išskyrus javapjūtės laikotarpį, o fermoje slenkančiu grafiku dirba du darbuotojai. Tvarką mėgstantis ūkininkas vasarą papildomai samdo dar du žmones pakelėms apšienauti ir sutvarkyti.

Ūkio apyvarta iš gamybos – daugiau kaip 1 mln. eurų. A. Usis pabrėžia, kad išmokų neskaičiuoja, nes jos – tai savotiški arbatpinigiai ūkininkui už gerą darbą. Apie 30 proc. ūkio pajamų gaunama iš gyvulininkystės ir 70 proc. – iš augalininkystės.

MŪ inf.