Šakių r. Noras išmėginti kažką naujo ir racionaliai išnaudoti nereikalingus žemės gabalėlius ūkininkus Stonkus paakino išbandyti naują kultūrą - miskantus. Praėjusių metų pavasarį Žvirgždaičių seniūnijoje miskantais buvo užsodinta keturi laukeliai - iš viso 7 hektarai.
Mūsų šalyje neįprasta kultūra Suvalkijos ūkininkų žemėje jau spėjo išaugti iki dviejų metrų. „Žolė labiau vešli, nei išstybusi į viršų. Ir atrodo labai įspūdingai. Jai ypatingos priežiūros nereikia", - pasakojo Laima Stonkuvienė.
Ūkininkė Laima Stonkuvienė nesibaimina, kad naujovė nepasiteisins ar užterš laukus kaip Sosnovskio barščiai
Laima Stonkuvienė sakė, kad kol kas dar tiksliai nežino, kaip panaudos šią kultūrą. „Reikia pirma palaukti, kol užaugs. Tada pjausime ir naudosime kurui savame ūkyje.Gal smulkinsime ir susmulkinta mase kūrensime, gal atiduosime, kad paverstų granulėmis", - planais dalijosi agroserviso įmonės savininkė.
Ši milžiniška - alternatyva medienos kuro ištekliams papildyti. Dotnuvos žemdirbystės institute atlikti tyrimai parodė, kad subtropikų ir tropikų augalas gali sėkmingai augti ir Lietuvoje. Pavasarį išdygę miskantai per vasarą užauga iki 1-2 m, biomasės derlius tesiekia 1-2 t/ha, todėl paprastai paliekamas lauke.
Antraisiais metais biomasės priauga 4-10 t/ha. Derlius jau pjaunamas, vyniojamas į ritinius ar presuojamas į blokus, kaip daroma su šiaudais ar šienu. Pastovus derlingumas nusistovi penktaisiais metais ir gaunama 10-13 t biomasės.
Miskantai išaugina 3,5 metro aukščio bambukus primenančius stiebus su ilgais siaurais lapais. Vegetacijai pasibaigus, lapai gelsta, džiūsta ir rudenį nukrinta. Per žiemą lieka stovėti išdžiūvę, pageltę, beveik belapiai stiebai. Žiemos pabaigoje arba pavasarį jie nušienaujami, iš hektaro gaunama 12-18 t sausos biomasės. Pavasarį augalas atželia, ir taip kasmet galima nuimti derlių iki 20 metų, po to kultūrą reikia atnaujinti.
Miskantai Stonkų ūkyje jau spėjo užaugti iki dviejų metrų
Miskantams reikia mažai agrochemijos. Kadangi išvešėję patys nustelbia piktžoles, todėl herbicidais purškiami tik pirmaisiais-antraisiais metais. Brandūs miskantai nereikalauja ir trąšų, nes prieš žiemą gausiai sukaupia maistinių medžiagų požeminėje dalyje, šakniastiebiuose, o ant žemės nukritę lapai yra gera natūrali trąša.
Miskanto biomasė kaloringa: 1 kg sausos biomasės duoda 17 megadžaulių energijos, 20 t žolės atstoja 8 tonas akmens anglies. Miskanto biomasė tinka ne tik kurui, bet ir pakratams.
Stonkai nesibaimina, kad naujovė nepasiteisins ar užterš laukus kaip Sosnovskio barščiai. „Išsieikvojusi ir nebeproduktyvi miskantų plantacija nesunkiai panaikinama. Ją tereikia apdoroti herbicidais ir užarti. Jei nesinori naudoti chemikalų, atžėlusi žolė nušienaujama, kol išsenka gyvybę pratęsiantys šakniastiebiai", - sakė L. Stonkuvienė.
Paklausta, kaip aplinkiniai žmonės reaguoja į įspūdingai atrodančius bandymų sklypelius, agroserviso įmonės savininkė sakė nelabai besidominti, ką kalba ir galvoja kiti. „Tiesiog dirbame savo darbą ir esame atviri ir drąsūs naujovėms" - teigė ūkininkė.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ekologiškus šaltalankius lengva auginti, produkcija populiari
2024-11-22 -
Paramos visiškai pakako ketvirtadaliui pareiškėjų
2024-11-21 -
Kaip pasėliai pasitinka žiemą skirtinguose Lietuvos rajonuose
2024-11-21
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)