Gargždai. Artėjant pavasarinei sėjai, žemdirbiai sukruto pasirūpinti ir bakteriniais preparatais. Nors apie juos galima išgirsti pačių įvairiausių nuomonių – nuo priskyrimo vos ne stebuklui iki visiško sumenkinimo – tačiau vieno fakto nenuneigsi: bakteriniai preparatai darosi vis populiaresni.

„Jau prasidėjo mūsų pavasariniai darbai, sukamės kaip voverės rate“, – sako Gargžduose veikiančios bakterinių preparatų įmonės „Ekoakademija“ direktorė Loreta Pauliokaitė-Motuzienė. Šiuo metu populiariausias produktas yra Nitraginas pupoms, žirniams ir lubinams, šiek tiek mažiau – ankštinėms žolėms.

„Pastebėjome, kad šiemet žemdirbiai vėl domisi gumbelinėmis bakterijomis sojoms, nors kelerius pastaruosius metus šių bakterijų naudojimas buvo labai sumažėjęs; džiugu girdėti, kad sojos vėl grįžta į laukus. Taip pat darosi populiarūs bakteriniai preparatai, skirti javų sėklų apvėlimui, netgi tenka konsultuoti dėl bakterijų naudojimo mėšlo kompostavimui, daugiamečių žolynų atgaivinimui. Turime pasiūlyti labai platų produktų spektrą, tik svarbu žinoti, ko kam reikia“, – patikino L. Pauliokaitė-Motuzienė.

Įmonės kolekciniame fonde gumbelinių bakterijų yra per 10 rūšių, o kitų – beveik 20 rūšių bakterijų. Gumbelinės skirtos pupiniams augalams, o kitos gali būti skirtos javams ar rapsams, taip pat cinkui, fosforui ar kaliui atpalaiduoti, organikai skaidyti.

„Bakterija ir Afrikoje yra bakterija. Bet mes nežinome, ką indiškos ar kanadietiškos bakterijos veiks lietuviškame dirvožemyje. Visos pažangios šalys gyvas bakterijų kultūras gaminasi pačios“, – pabrėžia L.Pauliokaitė-Motuzienė

„Visos bakterijos atlieka visas funkcijas, bet kiekviena rūšis kažkurią funkciją atlieka geriausiai, stipriau negu kitos. Žemdirbys turi žinoti, ko jis nori, o mes jau parenkame tinkamą preparatą“, – paaiškina Loreta ir priduria, kad kiekvienam preparatui pagaminti yra vis kitoks receptas.

Sulaukus užsakymo, bakterijų pradai išimami iš šaldytuvų ir auginami termostatuose šiltai (dažniausiai palaikoma 26 ^oC temperatūra) ir tamsiai. Dauginimui gali būti naudojamos ir lėkštelės su agaro terpe – ant jos iš mėgintuvėlio paskleidžiama bakterijų masė.

Tinkamomis sąlygomis maždaug per 7–10 dienų priauga ūkiniam naudojimui tinkamas bakterijų kiekis. Tada jos nuplaunamos į vandenį, paruoštas tirpalas supilstomas į sandarią tarą ir realizuojamas ūkininkams. Vėsiai laikomi tokie vandeniniai bakterijų preparatai gyvybingi išlieka apie 5 savaites. Ilgiau laikyti pavojinga, nes bakterijos pradeda mirti iš bado.

„Kai išgirstu ką nors giriantis, kad esą išrado naują bakterijų rūšį, tai atkertu, kad jis Nobelio premijos vertas. Atrasti naują rūšį – taip, tikiu, bet išrasti – neįmanoma. Bakterijos visos yra dirvožemyje, jas reikia surasti, paimti išgryninti, atrinkti pačias geriausias ir tada įdarbinti. Paprastai gerosios bakterijos gyvena neilgai. Kuo ilgiau gyvena bakterija, tuo ji piktesnė. Mes dauginame gerąsias bakterijas, todėl jos nėra ilgaamžės“, – paaiškina Loreta.

Bakterijų rūšys yra skirtingos, vienos skirtos purkšti ant sėklų, o kitos – ant dirvožemio. Pasigirsta rekomendacijų purkšti bakterinius preparatus ir ant augalų lapų, bet Loreta kol kas į tai žiūri skeptiškai – reikia tyrimų, ar tai iš tiesų gali būti naudinga. „Greičiau tai tiesiog agresyvi rinkodara“, – kol kas linkusi manyti „Ekoakademijos“ direktorė.

Didieji produkcijos užsakovai – Lenkijos ūkiai ir stambūs Lietuvos koncernai – pradeda užsakinėti produkciją jau iš anksto, tad vasarį jiems reikalingi kiekiai jau būna žinomi. Mažesni užsakovai (norintys įsigyti produkcijos iki 10 ha plotui) gali tikėtis preparatų gauti ir paskambinę iš vakaro. „Lenkijoje mes daugiau dirbame su chemizuotais ūkiais, o Lietuvoje – daugiau su ekologiniais, tačiau ir mūsų šalies chemizuoti ūkiai jau pradeda naudoti bakterinius preparatus“, – pastebi Loreta.

Geriausia, kai dirvožemio pH reakcija yra neutrali. Kai pH 4–3 – bakterijoms jau labai „neskanu“, tad Žemaitijos žemės, kur pH 3,9–4,1, bakterijoms daugintis nelabai tinka. Kai kurios bakterijos mėgsta net pH 7–8 – štai kodėl joms patinka Biržų kraštas, kur dominuoja šarminiai dirvožemiai.

„Labai daug klientų turime iš Biržų, Rokiškio, Vidurio Lietuvos (Ukmergės, Panevėžio, Pasvalio, Kauno), tai pat Lazdijų, Trakų, Varėnos. O štai Klaipėdos krašte tikriausiai mažiausiai klientų – pasitvirtina patarlė, kad savame krašte pranašu nebūsi“, – šypteli „Ekoakademijos“ vadovė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė.

Beje, būtent Klaipėdos kraštas gali prisiimti bakterinių preparatų gimtinės titulą mūsų šalyje. Vėžaičiuose dirbo garsus profesorius Edmundas Lapinskas, kuris nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio dirbo su gumbelinėmis bakterijomis.

Kolūkių laikais gumbelinių bakterijų preparatų (pavyzdžiui, nitragino) paklausa buvo didžiulė – laborantės vos spėdavo suktis. Tačiau vėliau padėtis pasikeitė – mokslo žmonėms pasidarė sunku suderinti mokslinę ir komercinę veiklą. Prof. E. Lapinskas perdavė gamybinę dalį jaunai mokslininkei Loretai Pauliokaitei-Motuzienei, kuri 2012 m. įkūrė „Ekoakademiją“.  Pinigus veiklos pradžiai sudėjo šeši ūkininkai, kurie tapo įmonės akcininkais. Šiemet jau šeštas pavasaris, kaip įmonė prekiauja lietuviškais bakteriniais preparatais.

MŪ inf.